Pasaka apie briliantinius batelius

Rugsėjo 29, Pirmadienis

Nedideliame namelyje pamiškėje vienas gyveno auksinių rankų meistras Laurynas. Nuo ryto iki vakaro jis sunkiai dirbdavo, bet prasigyventi vis tiek negalėjo. Gal dėl to, kad gyveno vienas?
Kartą pavargęs jis ėjo namo, bet netoli namų prisėdo po medžiu pailsėti ir užmigo. Sapne jam pasirodė graži fėja ir pasakė:
– Kask čia po medžiu, rasi lobį.
Sapnas buvo toks ryškus, kad jaunuolis nutarė patikrinti. Kitą dieną jis atsinešė kastuvą ir ėmė kasti. Kasė, kasė, pavargo ir supyko pats ant savęs, kad sapnu patikėjo. Supykęs smeigė kastuvą paskutinį kartą į žemę ir… kastuvas atsitrenkė į kažką kietą!
Tada jau Laurynas noriai kasė ir iškasė du nemažus akmenis. Tai koks čia lobis? Gerai, kad Laurynas žinojo: deimantai kartais būna aplipę žvyru, moliu, todėl atrodo kaip akmenys. Pakrapštęs kastuvu radinį, jaunuolis pamatė – tikrai deimantai!
Parsinešęs lobį namo, Laurynas pradėjo galvoti, ką daryti toliau. Parduoti? Kas turės tiek pinigų, kad nupirktų du didžiausius pasaulyje deimantus? Kaip apsisaugoti nuo plėšikų, kurie gali pagrobti arba deimantus, arba už juos gautus pinigus?
Nieko gero nesugalvojęs, jaunuolis nutarė dar kartą nueiti į radinio vietą, užmigti ir tikėtis, kad sapne pasirodys fėja bei patars, ką toliau daryti.
Ir tikrai – sapne pasirodė ta pati fėja ir pasakė:
– Galvok, ko tu labiausiai nori. Galvok, ko tu labiausiai nori!
Pabudęs vyrukas pradėjo galvoti, ką reiškia fėjos žodžiai. Neilgai galvojęs suprato: ne pinigų jis nori, ne turtų, ne lengvo gyvenimo! Jis nori būti laimingas: jis nori sutikti jauną, gražią, mielą mergaitę, pamilti ją, susituokti, gyventi kartu, auginti vaikus.
Tai supratęs, Laurynas ėmėsi darbo: iš rastų deimantų ėmė gaminti briliantinius batelius. Kai deimantas nušlifuojamas, kai sutviska daugybė (ne mažiau 57) jo briaunų, jis vadinamas briliantu.
Ilgai dirbo auksinių rankų meistras Laurynas, bet tai, ką jis padarė, buvo verta pastangų: du nuostabūs bateliai sutvisko saulėje!
Vieną batelį jaunuolis užkasė sode, o kitą šeštadienį nusinešė į turgų. Gudriai pardavinėjo savo brangenybę Laurynas! Vyrams ir jam nepatinkančioms moterims, merginomas jis pasakydavo tokią batelio kainą, kad tie negaišdami eidavo tolyn. Visą dieną jaunuolis laukė tos, kuri jam kristų į širdį.
Ir ta mergaitė atėjo! Apžiūrėjo batelį, liūdnai šyptelėjo ir žadėjo eiti šalin net kainos nepaklaususi – ji buvo visai neturtinga mergaitė…
Bet Laurynas ją sustabdė:
– Dovanoju tau šį batelį!
– Ką aš veiksiu su vienu bateliu, – nustebo mergaitė.
– Gali surasti ir kitą, – pasakė jaunuolis.
– O kur jo ieškoti? – paklausė mergaitė.
– Galvok, ko labiausiai norėtum, – mįslingai atsakė Laurynas.
Mergaitė parsinešė batelį namo ir ėmė galvoti, ką reiškia jaunuolio patarimas. Ne protas, o širdis jai pasakė atsakymą: norėčiau visą gyvenimą gyventi su tuo mielu ir dosniu jaunikaičiu!
Kitą šeštadienį mergaitė nuėjo į turgų ir pradėjo žmonių klausinėti, iš kur buvo atvykęs tas jaunuolis, kuris jai dovanojo briliantinį batelį. Daug žmonių žinojo, kur gyvena darbštus auksinių rankų meistras!
Sužinojusi mergaitė negaišdama nuėjo į tolimą kaimą pas Lauryną. O jis jos jau laukė! Jo širdis pasakė, kad mergaitė ateis.
Nuėjo jiedu į sodą, išsikasė antrą batelį, sudėjo abu batelius į geležinę dėžę ir paslėpė. Juodai dienai. Bet ta juoda diena niekada neatėjo į dviejų mylinčių vienas kitą žmonių namus.

patiko(0)



RSS

Atsakymai (9)

Burgis, Rugsėjo 29 12:40  #

Patiko?…

patiko(0)



Giedrius, Rugsėjo 29 19:34  #

Kad mokėčiau aš taip pasakoti. Papasakoti galėčiau kitaip, iš šių dienų: deimantų buvo trys (kai kur jų tiesiog ne taip trūksta…), ką su jais daryti? Nusiraminti, baigti nerimauti ir su savo laiku elgtis kaip tinkamam. Visos sąlygos tenkina. Spręsti dėl savo laiko galima ir vėliau. Tada pasirodo, kad tokia pasaka išties be juodo ir balto… Blogo niekas niekur nelinki. O visas klausimas viduje: ko tu iš tiesų nori? Daug dirbantiems ir gyvenantiems be stabdžių, tai beveik svarbiausias. Kaip ir tam jaunuoliui…

patiko(0)



Rasa, Rugsėjo 29 21:36  #

O mes jau irgi turim leliuką, vat! :) Jau ketvirta diena :)

patiko(0)



Burgis, Rugsėjo 29 22:14  #

Rasai: kas – mes?! Vis tiek sveikinu!

patiko(0)



Rasa, Rugsėjo 29 22:30  #

Mes- tai mano šeima :) Viena Jūsų gimnazijos mokytoja jau pranašauja, kad jei bus į mamą, tai gal bus kandidatė į KTUG… :D Dukra turi dukrytę. Mažulytę, gražulytę, su mažom duobutėm skruostuose, kai miegodama šypsosi…
Ačiū už pasveikinimą :)

patiko(0)



Burgis, Rugsėjo 29 22:37  #

Rasai: ir aš noriu… Nėra didesnio džiaugsmo už vaikus! Nėra didesnės laimės už vaikus! Nėra didesnio nerimo nei nerimas dėl vaikų. Nėra didesnės prasmės už vaikus…

patiko(0)



Rasa, Rugsėjo 29 22:47  #

Burgiui: taip, ir būtų gerai, jei taip manytų visi :)

patiko(0)



sonata, Rugsėjo 30 05:30  #

Rasa, sveikinimai nuo dūšios ir baltas pavydas:) Vakar tik gavau savo „kūdikių“ vestuvines nuotraukas, apsišarvuoju kantrybe ir lieku laukti vardynų nuotraukyčių:)

patiko(0)



Rasa, Rugsėjo 30 08:36  #

Dėkui, Sonata :)

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>