Pasaka apie nemirtingumą

Raganos gyvena amžinai, kas to nežino? Žmonės gimsta, užauga, pasensta, miršta, o raganų buvo, yra ir bus, visiems jos kenkė ir kenks.

Ir toji ragana, apie kurią pasakojame, gyveno nuo neatmenamų laikų. Per tūkstančius metų ji taip išmoko apsimesti gera, kad kartais visai šaunūs vyrai su ja susituokdavo.

Tais laikais, apie kuriuos pasakojame, ragana suviliojo vyrą, kuris turėjo tris gražias ir protingas dukreles. Vyro žmona, dukrelių mamytė buvo mirusi. Ragana nekentė našlaičių ir sumanė jas pražudyti.

Kartą ragana išvirė labai nuodingų grybų. Mergaitės buvo labai alkanos, užvalgė grybų ir čia pat mirė. Liūdesio prislėgtas tėvas jas visas palaidojo viename kape.

Dabar klausykite toliau.

Skrido virš kapo balandis, numetė obels sėklą. Užaugo obelis, nuostabūs obuoliai užderėjo. Ėjo pro šalį jaunuolis ir mergina, rankomis susikabinę, meiliai vienas į kitą žvilgčiodami. Susėdo jiedu po obelimi, suvalgė po nepaprasto skanumo obuolį, širdys jų apsalo, karšta meile suliepsnojo. Pažvelgė jie vienas į kitą, pasibučiavo ir prisiekė visą gyvenimą gyventi kartu.

Po dešimties metų ši graži pora jau turėjo tris nuostabias dukreles. Gaila, kad kape palaidotų dukrelių tėtis jau buvo miręs, nes jis būtų negalėjęs atsidžiaugti – jaunosios šeimos dukrelės buvo tokios panašios į jo dukreles, kad joks žmogus žemėje jų nebūtų atskyręs.

O ragana taigi gyvena, vis dar gyvena! Kartą ji ėjo pro sodybą į mišką nuodingų žolių burtams prisirinkti ir pamatė tris dukreles. O, kaip pasiuto ragana! Vėl ji sumanė mergytes pražudyti. Kai tėvai išėjo lauko darbų dirbti, o sesutės liko namuose, ragana užėjo į namus ir pasisiūlė labai įdomų žaidimą išmokyti. Mergytės susidomėjo. Ragana jas suguldė į vieną lovą, o paskui tik švyst! – antklodę užmetė, virvėmis lovą apraišiojo ir uždegė!

Sudegė lova, sudegė mergaitės, sudegė visas namelis… Tėvai verkdami lėkė iš laukų, bėgo kiek kojos neša, bet nespėjo gaisro užgesinti. Maža to, ragana dar spėjo mergyčių pelenus iš lovos į maišą susisemti ir į savo landynę miške nusinešti.

Dabar klausykite toliau.

Ragana sugalvojo pelenus virš jūros išbarstyti, kad jokio kapo neliktų ir mergaitės vėl neprisikeltų. Nuėjo ragana prie jūros, sulaukė, kol pakilo stiprus vėjas, ir pelenus pavėjui link jūros paleido.

Nežinojo ragana, kad kaip tik tuo metu po jūrą plaukiojo Didžioji Žuvis. Jūs matėte, kaip žuvys vandenyje žiopčioja? Tai čia mažos žuvys, o Didžioji Žuvis visą laiką plaukioja plačiai išsižiojusi! Žuviai labai patiko pelenų skonis, tai ji plaukiojo, plaukiojo tol, kol visus pelenus sugraibė.

Apsunko nuo tokio maisto Didžioji Žuvis, aptingo… Kaip tik todėl ją ir pagavo jaunas žvejys. Niekada gyvenime jis nebuvo pagavęs tokios didelės žuvies! Kur jau ten jam vienam su senais tėvais tą žuvį suvalgyti… Pakvietė visus kaimynus. Bevalgant ir bešnekant, jaunasis žvejys įsimylėjo gražiąją kaimynę. Nenuostabu – žuvis buvo skani, kaimynai buvo malonūs, žvejys buvo jaunas ir stiprus, o kaimynė buvo graži ir gera.

Jūs nepatikėsite, bet po dešimties metų žvejo šeimoje jau augo trys dukrelės! Taip, atspėjote, jos buvo nuostabiai panašios į tas mergaites, kurias anksčiau ragana buvo nužudžiusi. Ir į tas, kurios augo prieš dešimtį metų, ir į tas, kurios augo seniai seniai… Ką dabar turi daryti žvejys su žmona? Teisingai, jie turi saugoti dukreles nuo raganų! Pasakysiu jums paslaptį: jei vaikai neverkia supykę, tai raganos jų negali surasti.

Bet juk ta ragana vis dar gyvena, tiesa? Tiesa, ji gyvena, bet gal jūs matėte miške storą, sausą, kumpą šaką, krūmuose gulinčią? Tai čia ir yra ta ragana! Iš pykčio ji visa sudžiūvo ir atrodo kaip negyva medžio šaka. Taip jai ir reikia!

O gyvybės ir meilės kape neužkasi, ugnyje nesudeginsi. Nužudytieji visada atgimsta ir būna dar gražesni, dar mielesni.

Atsakymai

Burgis, 2013-09-16 08:19:05

Jautresniems…

Adefagija, 2013-09-16 16:24:25

Buvo, buvo, – kaip nebuvo?…….

Aš čia pirmoji, jautriausioji :DDDDDD

O tai kodėl per visą pasaką velkasi trijų dukrų leitmotyvas? – Spėju, kad Jūs tris padarėt…Na nesvarbu, kad neformaliai 😉

P.S. o iš viso, kaip dar surandat laiko tarp diriaktoriavimo, matematikos ir pasakų sekimo????

Burgis, 2013-09-16 16:54:12

Adefagijai: dabar mokau buvusios gimnazistės dukrą, netrukdykite… Paskui ruošiuos konferencijai. Tada su žmona gersime vyną. Ir visą laiką taip! O Jūs tik komentuojate, komentuojate…

Adefagija, 2013-09-16 17:48:09

Tai aš irgi labai džiaugiuos Jūsų gebėjimais ir tempu, kad spėjate visur, visada, ir su visom 🙂

Bet, Jūs įsivaizduokit, jeigu mes visi tokie – spartūs, guvūs, protingi, ambicingi, nepasiduodantys, turintys įtakingų giminių, pažinčių…Vien žo, net šluotą užpakaly turintys….. O kur toliau???

Kas tada dirbs ne direktoriais, o, sakykim, valytojomis, kasininkėmis, pakuotojais, fasuotojais, operatoriais, sanitarais, šiūkšliavežiais?…. Kas bus pagalbiniais?… O kas užims klouno, pajaco, dvaro linksmintojo rolę?… O galų gale, kas bus kvailys?

Na, čia kaip ir pasaka- nepasaka, bet atsakykite….

Burgis, 2013-09-16 20:32:36

Adefagijai: aš atsakysiu Jums atskiroje temoje… Tuoj.