Kadaise gyveno graži šeima: tėtis, mama ir jų vienturtis sūnus Sauliukas. Užaugo Sauliukas ir visi pamatė, koks tai gražus ir protingas Saulius.
Vieną pavasario rytą Saulius sako:
– Tėti, mama, laikas man eiti į platųjį pasaulį savo likimo sutikti. Susirasiu darbo, sukursiu šeimą, tada vėl pas jus grįšiu arba jūs pas mane atvažiuosite ir mano vaikučiais džiaugsitės.
Kaip mokėdami tėtis ir mama padėjo Sauliui susiruošti į kelionę. Prieš pat sūnui išvykstant tėtis pasakė:
– Štai tau mūsų dovana pradedant naują gyvenimą – trys stebuklingi kiaušiniai. Kai tau bus tikrai blogai, trenk kiaušinį į žemę ir sulauksi pagalbos.
Gražiai padėkojo Saulius ir išvyko.
Vieną dieną keliavo, antrą, trečią… Pavargo Saulius, pasibaigė jo į kelionę pasiimtas maistas, drabužiai sušlapo.
Atsisėdo Saulius po medžiu pailsėti ir galvoja:
– Niekur toli aš taip nenukeliausiu, labai mažai pasaulio pamatysiu ir savo laimės nerasiu. Reikia pagalbos!
Atsistojo jis ir trenkė pirmą kiaušinį į žemę. Kiaušinis suskilo, jo lukštas pradėjo didėti, didėti ir staiga iš kiaušinio išriedėjo gražus automobilis! Saulius iš džiaugsmo net rankomis suplojo, pribėgo prie automobilio, atidarė dureles ir mato – viduje prikrauta įvairiausio maisto, gėrimų, drabužių ir net knygų laisvalaikiu paskaityti.
Sėdo Saulius už vairo ir važiuoja! Greitai jis pervažiavo visą šalį ir turėjo sustoti prie nedraugiškos valstybės sienos. Apsisuko Saulius ir važiuoja į kitą pusę. Netruko ir kitą šalies sieną privažiuoti. Dar kartą pasuko Saulius automobilį į kitą pusę, pusdienį važiavo ir privažiavo jūros krantą.
– Nedidelė ta mūsų šalis, – galvoja Saulius. – Reikia ką nors sugalvoti, nes kitaip aš čia ilgai važinėsiu ir ne kažin ką surasiu, pamatysiu.
Išsitraukė jis antrą kiaušinį ir trenkė į žemę.
Kiaušinis suskilo su dideliu trenksmu ir iš jo kaip vaivorykštė išniro palti ir ilga ilgiausia juosta. Juosta nuskriejo virš jūros, subangavo ir sustingo. Žiūri nustebęs Saulius – puikiausias tiltas per jūrą!
Negaišdamas jis sėdo į automobilį ir išvažiavo į tolimą šalį.
Nebuvo Sauliui lengva įsikurti svetimoje šalyje, kalbą išmokti, darbo susirasti, bet jaunuolis buvo atkaklus, darbštus, todėl jau po metų gyveno puikiai, turėjo jaukų namelį, susirado gerų draugų. Būtų taip gyvenęs ir vargo nematęs, bet vieną pavasario dieną jis sutiko gražią mergaitę Aušrą ir ją įsimylėjo. Meilė užliejo jį taip, kaip vandenynas užlieja krantą potvynio metu. Saulius norėjo kiekvieną dieną, kiekvieną valandą būti su Aušra, bet mergaitė vengė susitikinėti.
– Man atrodo, kad aš myliu Saulių, – likusi viena galvodavo Aušra, – bet mes esame iš tos pačios šalies, kalbame ta pačia kalba, tai gal tik todėl čia, svetimoje šalyje, pasiilgę artimųjų mes norime būti kartu? Gal tai nėra tikroji meilė?
Nesuprasdamas, kodėl Aušra meile neatsako į jo meilę, Saulius sielvartavo, vietos sau nerasdavo. Pagaliau, nevilties apimtas, jis susirado paskutinį kiaušinį ir trenkė jį į žemę!
Lukštas subyrėjo ir Saulius pamatė, kad kiaušinis buvo… tuščias. Suglumęs jaunuolis žiūrėjo į duženas, kol staiga pajuto keistą jausmą. Jam pasirodė, kad tėtis ir mama stovi greta jo, o tėtis kalba:
– Didžiausia pagalba gyvenime yra ne daiktai, ne pinigai, o jausmas, kad nesi vienas, kad tau artimi žmonės visada yra su tavimi, nors tu ir esi už tūkstančių mylių nuo jų. Tegu Aušra pagyvena atskirai, tegu ji pajunta, koks tu jai artimas ir mielas, tada nebeliks abejonių, kad judu mylite vienas kitą.
Koks protingas patarimas! Visą mėnesį Saulius neieškojo progos susitikti Aušros, o kai po mėnesio neiškentė ir susitiko, tai mergaitės akys jam pasakė:
– Aš myliu tave, Sauliau!
Nebereikia nė sakyti, kad po to jie ilgai ir laimingai gyveno.
Atsakymai
Burgis, 2012-03-14 11:28:20
Taigi?…
Vincas, 2012-03-14 16:24:50
Gražu. Kaip ir dauguma pasakų su laiminga pabaiga. Nuo mažens tai yra įteigiama į pasąmonę vaikams. O kokie mes tampam nelaimingi užaugę, kai gyvenime suvokiame, kad nėra viskas su laiminga pabaiga. Ir galvoji, juk tai buvo tik pasaka. Reikia mąstyt realiai. Bet juk biologinis “kompiuteris” jau užprogramuotas kitaip..
Aš nieko prieš gražias pasakas 🙂