Už aukšto kalno, apsupto niūraus miško, nusileido saulė. Nakties tyloje pasigirdo dunkstelėjimas. Tai žmogus nurito didžiulį akmenį nuo savo urvo angos ir išlindo iš urvo. Gauruotas, purvinas, apdriskęs, dvokiantis jis pasuko per mišką į kaimą. Ant pečių jis nešėsi didžiulį tuščią maišą.
Atėjęs į kaimą, jis įlindo į tvartelį ir susirinko visus kiaušinius, kuriuos buvo padėjusios vištelės. Paskui jis nuėjo į daržą, prisikasė bulvių, prisirovė morkų, nusilaužė kelias gūžes kopūstų. Tada perlipo per tvorą į sodą ir prisiskynė obuolių. Viską urvinis žmogus krovė į savo maišą. Paskui, vos pavilkdamas maišą, jis pasuko link savo urvo…
Urvinis žmogus žino, kad dabar kasnakt jis turi nešti į urvą visokiausio maisto, nes tik vasaros pabaigoje, rudenį jis gali pasiruošti atsargų visai žiemai. Žiemą jis gyvens savo urve ir niekur neis…
*
O juk kadaise tas žmogus buvo linksmas, gražus, laimingas. Jis gyveno gražiame namelyje dideliame mieste. Žmogus buvo labai geras ir švelnus. Tai ir buvo jo nelaimė, nes tokius žmones lengva įskaudinti, lengva nuskriausti. Pikti žmonės, pavyduoliai ėmė šaipytis, tyčiotis iš gero žmogaus, visaip jį erzinti ir trukdyti jam gyventi. Žmogus kentė, kentė, o paskui nutarė persikelti į vienkiemį.
*
Pardavęs mieste savo namelį, jis nusipirko sodybą nuošalioje vietoje prie ežero. Šalia buvo miškas, gyventi buvo smagu ir jauku. Tačiau neilgai… Gražią vietą prie ežero netrukus aptiko girtuokliai, mušeikos, triukšmadariai. Jie atvažiuodavo iš miesto ir versdavo čia gyvenantį žmogų jie tarnauti, duoti maisto, gėrimų. Pasigėrę jie mušdavosi ir grasindavo šeimininkui.
*
Neapsikentęs gerasis žmogus paliko savo namelį, nuėjo į mišką ir pasidarė mažą namelį dideliame medyje tarp medžio šakų. Jis sukalė kopėtėles, o iš lentų pasidarė namelį, panašų į didelį didelį inkilą. Iš namų jis atsinešė drabužių, indų, šiokių tokių įrankių ir visai neblogai gyveno. Dieną jis nusileisdavo kopėtėlėmis ir eidavo į mišką grybauti, uogauti. Kartais jis nueidavo į kaimą ir padėdavo žmonėms dirbti visokius darbus. Žmogus buvo labai darbštus, todėl visi jam dosniai atsilygindavo. Žmogus nusipirkdavo maisto ir drabužių, o dalį pinigų taupė, kad žiemai galėtų nusipirkti labai labai šiltus kailinius – juk namelyje žiemą bus šalta.
*
Bet vieną dieną jis grįžo iš kaimo ir savo namelio neberado. Viskas buvo išardyta, sulaužyta, sudeginta išmėtyta. Išdykę paaugliai buvo suradę namelį ir viską sunaikino…
Tada žmogus ir išsikasė kalno šlaite didelį didelį urvą. Urvo angą užrito dideliu akmeniu ir dieną niekur iš urvo neina. Tik naktį eina į kaimą maisto.
Kaimo žmonės stebisi, nesupranta, kas vagia jų gėrybes. Tik vienas kitas patyliukais kalba, kad naktį matė kažkokį gauruotą padarą, panašų į pabaisą. Dabar visi kaimo žmonės visko bijo…
***
Per porą dienų šią pasaką turėjau pasekti jau penkis kartus. Toks buvo Mildutės užsakymas. Stebiuosi – nejaugi mažas vaikas supranta pasakos potekstę? Nejaugi mano mažylė jaučia, kodėl senelis seka tokias pasakas?
Atsakymai
Burgis, 2012-08-25 13:33:52
Įvertinkite…
jurgis, 2012-08-26 01:00:48
hm, kažko per daug blogiukų…
Čilas, 2012-08-26 08:55:41
Gal Mildutė iškart nesuprato potekstės, bet jautė, kad kažkas čia netaip – juk urvinis geras, kodėl kiti jam nori pakenkti? Todėl paprašė pasekti pasaką dar kart ir dar, kad pabandyt išsiaiškint? Gal po 5 kartų jai pavyko?
*
Bet kokiu atveju gerb. direktoriau, nenustokite vaizdingai sekti tokio pobūdžio pasakų – Mildutei bus lengviau atskirti gėrį nuo blogio įvairiose situacijose )
*
p.s. Jūs pats sugalvojote šią pasaką?
Iš arčiau, 2012-08-26 10:42:45
O aš vistiek likčiau prie “Katinėlio ir gaidelio”, “Rudnosiuko”, “Varlės Karalienės”, “12 brolių juodvarniais lakstančių”. Arba Biseto pasakų “Mėlynas autobusiukas” ir pan. Klasika yra klasika, kam čia išradinėti dviratį. Gyvenime ir taip vaiką mokis kas netingi, tegu dar pasidžiaugia vaikyste.
nemezide, 2012-08-26 16:28:52
puiki pasaka, tik gal nereiktu kiausiniu det i maiso dugna, po visais kopustais ir bulvemis, susitraiskys gi
Burgis, 2012-08-26 19:29:06
Komentuoju:
Čilui: taip, aš pats sugalvojau tą pasaką, nes ji beveik apie mane: aš esu geras, o kartais blogi žmonės beveik įvaro mane į urvą… :-)))
*
Iš arčiau: buvome Vilniuje, vėl pavarčiau Haufo pasakas, siūliau Mildutei – nenori, jai jos baisios. Taigi, kad baisios! Galvą gyvai nupjovė, ranką gyvam nupjovė… Kiekvienam dalykui – savas laikas ir savas vaikas.
*
Nemezidei: pataikei! Aš kiekvieną kartą tyčia taip seku ir laukiu, kad Mildutė pasiūlys nedėti kiaušinių į maišą. Bent jau į dugną. Bet stebiuosi ir džiaugiuosi – Mildutė tuo nesidomi, bet kaskart gailisi vištelių, kurios neteko kiaušinėlių… Ne žmonių, o vištelių! Galvoti reikia vaiko galvele.
RiVa, 2012-08-26 20:30:31
Ankstesnė diskusija baigėsi po Čilo paaiškinimo. O toks paaiškinimas galėjo būti jei ne pačioje pradžioje (vietoj paaiškinimo, iš kurio apie 2000 litų aiškiau nepasidarė), tai bent jau po klausimų „Apie kokius 2000 Lt litų čia kalbama.“ ir „B.Burgiui: nelabai aiskiai paraset apie tuos 2000 lt… As apie juos suzinojau tik is sios temos. KTUG puslapyje nerandu jokios uzuominos apie toki mokesti.“ Ir pasakos apie urvinį žmogų gal nebūtų …
Burgis, 2012-08-26 20:49:00
RiVa: o dabar jau aš nesupratau… Jūs esate vienintelis, kuriam aš privalau visais klausimais teikti išsamias ataskaitas, paaiškinimus, ar tokių daug?
Gal pastebėjote, kad po „… įvaro mane į urvą“ yra daug juoko? Ne, niekas manęs į urvą neįvarys!
RiVa, 2012-08-26 21:42:00
Aš nei ataskaitos prašiau, nei klausimų uždaviau. Tik paskaičius pasidarė įdomu, kam užuomina apie paslaptingus 2000 litų. Jei diskusijai išprovokuoti („štai kaip gerai, kad paskelbiau šį savo laišką Algiui! Jūs pradedate kalbėti, rašyti, klausinėti… Taip ir reikia!“), tai kodėl diskusijai išsivysčius „PUOLANTIEMS gimnaziją akivaizdi paranoja“, … ? Juk ta užuomina nežinantiems ir sukėlė smalsumą.
RiVa, 2012-08-26 21:49:27
Ypač planuojantiems mokytis KTUG svarbu žinoti.
Čilas, 2012-08-26 21:52:17
nemezidei ir gerb. B.Burgiui: nepamirškite, kad tai pasaka – kiaušiniai maišo dugne saugūs! )
RiVa: ši diskusija apie pasaką…
Burgis, 2012-08-26 21:59:04
RiVa: paskaitykite dar kartą Algio komentarą, užbaigiantį aną diskusiją, ir turėtumėte suprasti, kad ne diskusijai sukelti parašiau atvirą laišką… Parašiau, kad visi suprastume – žiniatinklyje „gyvena“ labai labai keistų žmonių. Norėjau Algiui ir į jį panašiems pasakyti – gal jūs galėtumėte palikti mane ir gimnaziją ramybėje? Gal ne jums spręsti gimnazijos reikalus? Tik tiek.
*
Suprantu, kad ir šiuo komentaru kažką sudirginsiu, bet ką daryti? Jau daug kartų rašiau, kad normalioje, ne internetinėje svetainėje, niekas nepuola aiškinti, kaip šeimininkas turėtų gyventi, atrodyti, kaip turėtų susitvarkyti baldus, kokius valgius ir gėrimus svečiams turėtų pasiūlyti. Tokiose svetainėse diskutuojama politikos, menų, mokslų, literatūros, madų, vaikų auklėjimo, gėlių ir daržovių auginimo klausimais… Kodėl čia taip negalėtume?
RiVa, 2012-08-27 09:07:15
Perskaitę “paaiškinsiu dėl tų 2000 litų”, kiekvienas ieškojo jam aktualaus atsakymo: “Ar tiek kainuos už mokslo metus /semestrą ? Norėjau bandyt stot į KTU Gimnaziją?”.
“Vaikų auklėjimo”: kaip, kur, už kiek? Labai lengva peržengti apibrėžtas ribas. Ir čia: jeigu ne „Jūs pats sugalvojote šią pasaką?“, ir aš nebūčiau nukreipęs diskusijos į šalį.