Pasaka apie žydintį krūmą

Birželio 3, Sekmadienis

Savaitgalis Vilniuje – darbymetis. Turiu reiklią užsakovę Mildutę, teko sukurti dvi naujas pasakėles. Vieną dar patobulinsiu, o kitą paskaitykite „žalią“.

***

Atėjo pavasaris, pašildė saulutė, nutirpo sniegas. Pradėjo sprogti krūmo pumpurai, pasirodė šviesiai žali gležni lapeliai. Žmonės gėrėjosi jais, džiaugėsi, o lapeliai vis labiau pūtėsi, didžiavosi.
Netrukus lapeliai pastebėjo, kad pasirodė kitokie pumpurai.
– Fe, kokie čia nevykę pumpurai? Kam jie mums reikalingi? – pasipiktino lapeliai.
Prabėgo keliolika dienų, tie keistieji pumpurai pradėjo sprogti ir pasirodė nuostabūs žiedai! Dabar jau žmonės džiaugėsi nebe lapeliais, o žiedais, lapelių niekas nė nebematė. Lapeliai nusiminė, apvyto, nulinko, o žiedai skleidėsi vis labiau, gyrėsi vienas kitam savo grožiu ir nieko aplink nematė.
Neilgai žydėjo krūmas, neilgai… Nubyrėjo žiedlapiai, dingo žiedai.
– Aha! – apsidžiaugė lapeliai. – Nereikėjo mūsų niekinti. Gali nebūti labai gražus, svarbiau ilgai išlikti gražus.
Visą vasarą šlamėjo lapeliai, puikavosi. Jiems atrodė, kad atėjo amžiams, kad vasara niekada nesibaigs, bet papūtė šaltas vėjas, per dienas šalti lietūs merkė – atėjo ruduo. lapeliai pageltonavo, parudavo ir nukrito…
*
Kitą pavasarį lapeliai iš pumpurėlių pasirodė nedrąsiai. Jie vengė girtis, slėpėsi vienas už kito. Žmonės stebėjosi:
– Kodėl šiemet tas krūmas toks suvargęs?
Ir žiedai pražydo atsargiai, droviai. Jie jau nebesipūtė prieš lapelius, žinojo, koks trumpas jų gyvenimas.
– Blogi metai, krūmas ne toks gražus, kaip pernai, – liūdnai šnekėjo žmonės.
Nubyrėjo žiedlapiai, po kelių mėnesių nukrito ir lapai, taip ir nepradžiuginę nei sodo šeimininkų, nei sodiniais norėjusių pasigrožėti svečių.


Trečią pavasarį lapeliai nutarė kitaip gyventi. Vos prasiskleidę, jie pradėjo laukti žiedų. Naktimis visi susispiesdavo ir saugodavo žiedų pumpurus nuo šalnų. Žmonės džiaugėsi, kad lapelių daug, kad jie dailūs, vešlūs, drąsiai atsuka savo veidelius saulutei.
Pražydo krūmas! Daug daug žiedų pasirodė, nė vienas pumpuras nenušalo – lapeliai išsaugojo.  Žmonės dėkojo krūmui, o žiedai dėkojo savo draugams lapeliams. Visą pavasarį krūmas žiedais švietė, lapeliais ošė. Visi matė, kokia graži, kokia galinga žiedų ir lapų vienybė. Po to žiedeliai gražiai atsisveikino su lapeliais, o rudenį lapeliai atsisveikino su krūmu:
– Iki kito pavasario!

patiko(1)



RSS

Atsakymai (5)

Burgis, Birželio 3 14:42  #

Įvertinkite…

patiko(0)



Jūratė, Birželio 3 17:16  #

Ačiū, kažkaip atsitiktinai suradau ir taip smagu paskaityti, tiesiog jaučiu kaip auga sparnai. Džiugu, kad yra tokių vadovų, dirbančių plačiai, giliai ir iš širdies.

patiko(0)



Laima, Birželio 3 20:53  #

Gražu, gera ir šilta.Ačiū.

patiko(0)



sveplas, Birželio 3 21:25  #

Labai grazu. Isleiskite pasaku knygute vaikams. Padarysite gera ir kitiems ir savo anukelems.

patiko(1)



Burgis, Birželio 3 21:48  #

sveplam: ačiū! Kol vaikučiai užaugs, gal ir knygelė susidarys… :-)

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>