Pasaulio gimimo pavasarį vizija

Pirmiausia gimsta mintis. Ji gimsta ten, kur yra esmė ir būsena. Ji gimsta patikrinti, kad ir orbitos, inklinacijos, ir oras, vanduo, ugnis, žemė, ir žmonės ir jų būsena pasirengę gimdyti. Mintis pagimdo jausmą. Jis žengia į Žemę ir praneša – galima!

*

Yra sustingusių, yra… Yra sustojusių, yra… Yra nebevertų, yra… Yra be laiko mirusių, yra… Yra pabūgusių, yra… Yra išdavusių, yra…

*

Bet yra laukiančių! Yra tikinčių! Yra mylinčių! Yra dirbančių! Yra jaučiančių! Yra lekiančių! Yra besišypsančių!

*

Todėl reikia pasaulį gimdyti. Pasaulį visiems! Kad pasitaisytų ir tie, kurie jo neverti. Kad gyventų ir tie, kurie išėjo…

Tada ir prasideda… Pakviečia ir parodo. Įkaitina kraują. Tyčia dar stabteli, kad aistra – greičiau, greičiau, noriu, noriu! – išryškintų būseną. Tyčia dar sugrąžina atgal, parodo, kaip buvo, kad aiškiau matytume, kaip yra ir bus. Tada griauna taip, kad traška, čeža, teška, nyksta akyse tai, kas rodės amžiams buvo ant laukų ir upių, ant ežerų ir stogų, mūsų sąnariuose ir lėtuose sapnuose… Niekada nepasitikėk šalčiu, ledu, tyla…

Tada pradeda kurti: žalią, gryną, švelnų, šiltą, skaistų pasaulį. Gimdyti pradeda! Pirmą kartą toks gimsta, pirmą kartą! Nebuvo čia žolės – yra, nebuvo čia gėlės – yra, nebuvo čia prisiminimo – yra. Visi tik aikčioja: žiūrėk, žiūrėk, koks grožis! Žiūrėk, žiūrėk, jau sprogo, išlindo, atėjo – gimė!

*

O tada mes dainuojame, nes mylime tokį pasaulį. Mums gimusį pasaulį.

Atsakymai

Burgis, 2013-03-17 16:02:05

Jūs neįsivaizduojate, kaip aš džiūgauju…

Jūratė, 2013-03-17 16:29:43

O tai… vis dėlto, kodėl džiūgaujate? :-D.

Burgis, 2013-03-17 16:49:13

Jūratei: todėl, kad tai dar vienas pavasaris – kaip dovana! Todėl, kad aš vis dar dirbu, važinėju, veikiu, kalbu – esu! Todėl, kad kai viskas pradeda augti, aš tiesiog fiziškai jaučiu, kaip keturgubai auga mūsų atžalėlės – po keturias normas per dieną! Todėl, kad aš dabar žymiai geriau suprantu, kaip ir kodėl mano aistros susiliedavo su pasaulio gimdytojo aistromis…

sonata, 2013-03-17 17:51:29

Parafrazuojant Kiplingą – į burgialapį atėjo pavasaris… 😉

Arvydas R., 2013-03-17 20:02:52

Perfrazuojant Sonatą:

Pavasaris. Džiunglės. Mauglis ir Bagira. Mauglis:

– Bagira, kas man darosi? Man norisi pabėgti toli-toli, pasislėpti giliai-giliai, sėdėti tyliai-tyliai.. Gal tai meilė?!

– Ne, Maugli! Tai – pavasarinis šaukimas į armiją!..

🙂

Arvydas, 2013-03-17 21:58:23

Mes-tai įsivaizduojam…,o va,štai Jūs ,tai jau tikrai neįsivaizduojat….

Arvydas, 2013-03-17 22:03:09

Jūrate-va šis klausimas (kodėl?) -labai pavojingas ,labai.Jis gali bet kokią laimę sugriauti.Gadina visą egzistencinį ,pirmapradį džiaugsmą ir išvaro mus iš rojaus….arba iš Gintaro Rūmų…arba iš proto…-na nebetęsiu.

Burgis, 2013-03-17 22:10:02

Arvydas R. yra tikras gėris šioje svetainėje!

Jūratė, 2013-03-18 10:38:56

O kaip manote, kas svarbiau: draugai ar šeima? Ar verta paminti šeimą dėl draugų?..

petras, 2013-03-18 11:28:19

Yra visokių šeimų ir visokių draugysčių ir be abejo labai skirtingų žmonių. o jei manot, kad verta kažką dėl kažko pamint, tai tikriausiai iš tikrųjų verta 🙂

ak, 2013-03-18 11:52:43

Priklauso nuo žmonos ir nuo to ar meilė tikra ar draugai tikri. Tikrą draugą visada galima keisti į netikrą meilę. Ir astvirkščiai. Geriausia kai ir meilė ir draugai yra tikri. Tada nieko keisti į nieką nereikia. Bet LR tai labai retai pasitaiko.

Arvydas, 2013-03-18 12:08:12

…”paminti šeimą”-gana patetiška.Matyt ta “šeima” yra nuskriaustoji moteris -taip ,kaip visiems žinomas Liudvikas -buvo valstybė.Pas mus daug “pamintų” moterų (atsiprašau-“šeimų”),bet žudosi ,deja,vyrai.Greitai virsime “bobų respublika” (nors gal jau ir virtome).Linkius visoms “pamintosioms” (o dar labiau “pamintiesiems”) LAIMĖS ! LAIMĖS VISIEMS ! (nepriklausomai nuo lyties ar “išsilavinimo”).Ir jūs to vieni kitiems palinkėkit (netgi savo priešams)-pamatysit ,kaip viskas pradės SEKTIS (bet -dar kartą akcentuoju-ypač palinkėkit PRIEŠAMS).Su Pavasariu ,Brangūs Žmonės !

Burgis, 2013-03-18 12:15:02

Jūratei: tikri draugai niekada nieko nedaro taip, kad pakenktų šeimai. Atvirkščiai, tikri draugai labai labai sustiprina šeimą!

*

Taigi, jei reikia rinktis tarp draugų ir šeimos, tai visada pasirinkime šeimą, nes tie draugai, kurie verčia rinktis, nėra tikri draugai…

Arvydas, 2013-03-18 13:17:41

…ir ,apsaugok mus Dieve,nuo banalybių….(o nuo priešų -mes patys apsisaugosim).

Burgis, 2013-03-18 13:47:42

Arvydui: čia Jūs sau?…

ak, 2013-03-18 14:25:02

Na mat tų šeimų irgi būna visokių – sukurtų iš tikros meilės, sukurtų dėl to, kad mergelė norėjo ištekėti, sukurtų dėl turto,tėvams susitarus…

Arvydas, 2013-03-18 14:51:40

Burgiui-nei sau. nei Jums,nors ,jeigu rimtai-tai visiems…(banalybės reikia saugotis-tai gali būti netgi ‘profesinė liga’).Banalybė -netikra draugė…

ak, 2013-03-18 17:15:12

Būna dar šeimų sukurtų “iš reikalo”. Taigi gal būt dėl to LR tiek daug nelaimingų žmonių. Tiesa, toks Marksas rašė savo “Komunistų partijos manifeste”, kad ,šeimos sukūrimo pagrindu turėtų būti abipusis meilės, simpatijos ir pagarbos jausmas – bet ar dažnai taip būna? Painoki tai reikalai. O tikrai šeimai, kuri sukurta Markso nurodytais pagrindais draugai netrukdo. Tik dar labiau ją sutvirtina.

Arvydas, 2013-03-19 06:17:10

a.k-Buvo dar ir toks Hėgelis-dialektinio materializmo Tėvas (priešybių vienybė-pamenat?).Štai ta priešybių vienybė ir yra šeima (kai vedi arba išteki -gauni priešą visam gyvenimui).Dabar daugelis -bailiai-priešų bijo ,kovos vengia-šeima ne tokiems “pamintiesiems”-pabandykit poną Burgį “pamint” (todėl pono Direktoriaus šeima -graži ir tvirta).Nieko nėra geriau už gerą ir ištikimą priešą….

Arvydas, 2013-03-19 06:20:20

…o apie draugus-kažkodėl prisiminiau tą Mopasano “Mielą draugą”-klasika-aktuali klasika (“amžinai žalia”,taip sakant).

ak, 2013-03-19 06:43:22

Taigi, neseniai susitikau bičiulį besivedžiojantį šunį.

– Ką, šunį nusipirkai? – klausiu. – Rodos sakei, kad jų nemėgsti.

– Na, matai, – atsakė tas. – Neseniai vedžiau. O kai turi namuose pastovu priešą norisi ir pastovų draugą turėti…

Arvydas, 2013-03-19 07:07:20

….supratau-todėl dabar tiek daug žmonių vedžiojasi šunis….

Arvydas, 2013-03-19 07:11:24

…šuva tavęs niekados NEPAMINS (o žmona -gali).

sonata, 2013-03-19 09:36:23

Arvydai, o gal tokie vyrai tik ir teverti šuns draugystės? Gal ne visi tokie verti žmonų draugiškumo? Ar mano, kad tikras draugiškumas – tai besąlygiškas atsidavimas net kai spiria ir uja? Kaip šunį? Kokia laimė, kad tarpusavyje “nebesąlygiškai” draugaujam. Nors šunį taip pat turim:)

Arvydas, 2013-03-19 09:59:26

sonata-lietuviški vyrai,dažniausiai tik “bambalio” (alaus-ne mašinos)verti.Jei vyras vertas šuns-tai jau gerai.Argi nekyla pasitikėjimas vyrui ,kuris vedžioja šunį (beje ,geras būdas susipažinti su moterimi,vedžiojančia šuniuką).Moteris gali būti gera draugė-tik reikia nuolat su ja kariaut-aišku,ir su vyrais ,tas pats,bet -negi kariausi su girtu-neetiška.Geriau blaivus Butkevičius negu girtas Uspaskichas….

Jūratė, 2013-03-19 18:08:16

Arvydai, Jūsų retorika…

Arvydas, 2013-03-19 20:25:22

Jūrate,……

Aušrius, 2013-03-19 21:32:46

Ne visiems dar pavasaris. Gaila. Galėtų būti visiems.

Paminti šeimą dėl draugų – kokia nesąmonė! Šeima yra svarbiausia vertybė. Jos negalima išsižadėti jokia kaina. Seniau, kai dar lietuviai kovojo su krikščionimis, mes turėjom kitokį supratimą apie vertybes. Vyrai ėjo į karą ir ten žūdavo. Jie gynė savo šeimas, ir net neįsivaizdavo kitaip. Dėl draugų… Dar klausimas toks atsiranda…