Burgis.lt

Ši savaitė bus kieta kaip riešutas…
Šiandien dirbau tą, dirbau aną, švilpavau ir dainavau, bet vis tik pavargau. Tada atsiguliau antrame aukšte ir žiūrėjau pro langą į debesis. Tokius šviesius, tokius vasariškus debesis. Ir galvojau: vaikystėje būdavo momentų, kai gulėdavau pievoje (pavargęs nuo šieno grėbimo…) ir žiūrėdavau į debesis. Galvodavau, kaip bus ateityje…
*
Užaugau, subrendau, bet vis tiek pasitaikydavo momentų, kai gulėdavau aukštielninkas (pliaže…) ir žiūrėdavau į debesis. Galvodavau, kaip jau buvo, kaip bus toliau…
*
Ateidavo sunkios dienos, kai palatoje privalėdavau gulėti tik aukštielninkas ir žiūrėti pro langą į debesis. Galvodavau, kaip bus gera, kai vėl būsiu pusėtinai sveikas…
*
Tai šiandien visi tie prisiminimai plaukė su debesimis… Ir aš supratau, kad turiu jums parašyti apie tokį keistą gyvenimo inkarą – debesis. Apie tokį laikiną pastovumą, apie tokį nepasiekiamą švelnumą, apie tokį asmeninį, tik tau vienam suprantamą ramybės ir pasitikėjimo palydovą.
*
Dabar aš pasirengęs tai „kietai“ savaitei!

patiko(92)