Vakar ir užvakar dirbau vieną iš sunkiausių savo gyvenime darbų – mokiau penktokus. Užvakar jų buvo tik keturi – pusėtinai baisu, bet vakar jų buvo aštuoni – tai iššūkis!
Jūs nežinote, kas yra šiuolaikinis penktokas, mokslo ši rūšis mažai tyrinėta, todėl šį tą jums atskleisiu.
1. Penktokas žino tai, kas jums ir į galvą nešaus (Kalėdų saloje raudonasis krabas laikomas šventu), ir nežino tiek, kad net patikėti negalima (nežino, kas yra lygiagretu).
2. Legenda yra tai, kad penktokas bent 15 minučių gali sutelkti dėmesį. Trys minutės yra daugelio asmeninis rekordas.
3. Kai penktokas kelia ranką, tu niekada neatspėsi, ko jis nori: paklausti, pasakyti, nurungti greta sėdintį… O ranką daugelis kelia taip dažnai, kad nesunkiai supranti: niekas niekada jų neišklauso.
4. Jokia judėti galinti penktoko kūno dalis nejuda tik keletą sekundžių. Pasakodamas ką nors prieš auditoriją, penktokas judina visas kūno dalis iš karto.
5. Išmokyti galima tą, kuris nori išmokti, bet penktokas nežino, ar jis nori išmokti, nes nežino, ko jis galbūt norėtų išmokti. Reikia atspėti.
6. Kalbėdamas penktokas nesidomi, ar tą jo kalbą kas nors galėtų suprasti, pavyzdžiui, jis pats.
***
Ir vis tik – tai labai įdomu!
atsakymai (13)
Ach! nuostabus darbas!!!!!
Paskaičius atrodo, kad penktokai visai nėra buvę mokykloj. Mokiau juos matematikos ir nemačiau nieko panašaus. Taip, jie rugsėjo mėnesį būna dar įsiaudrinę, jiems sunku priprasti prie dalykinės sistemos, prisitaikyti prie daugelio mokytojų skirtingų reikalavimų. Bet jie žingeidūs ir nuostabūs vaikai, kai prie jų prieini žmogiškai. Nors kiek pamenu geografą, grįžusį iš pamokos – tai atrodė tikrai nekaip. :)
Aš panašų vaizdą esu mačiusi tik specialiojoje mokykloje…
atrodo, kad apie mano vaiką, koks buvo prieš keturis metus, parašyta:))) „susitupės“ ir tie vaikiukai, juk informacijos begalė, tai ir sunku žmogučiams atsirinkt, ar apie lygiagretumą, ar apie Kalėdų salos papročius verta atsimint labiau:)
Turėjau penktokus ir aš…
Net prisiminti baisu, o Jūs čia dar gan gražiai apie juos su lengva ironija rašot :)
Tik vienas pastebėjimas – dėmesį jie mokėjo sutelkti tik vos 5 minutes… :))) per visą pamoką :DDDD
Dar kartą pabrėžiu: nors ir sunku, bet man labai įdomu ir smagu dirbti!
Eitnei: yra esminis skirtumas tarp penktoko savo klasėje ir penktoko „kursuose“. Pirma, klasėje jie jau visi išmokę savo roles ir nėra didelio rungtyniavimo. Antra, mokytojas jiems ir autoritetas, ir grėsmė. O aš kas? Ne tik penktokai, bet ir jų tėvai labai skirtingai įsivaizduoja tuos kursus: ko norėti? Pramogų? Žinių? Bendravimo įgūdžių? Įvairovės ar gelmės? Noriu tikėti, kad rasiu aukso vidurį…
:) gražiai parašyta
Trumpai, aiškiai ir tiksliai apibūdinti penktokėliai :) Išskyrus pora smulkmenyčių:
1. kad ir ką darytų – daro ne išblogos valios.
2. Nuoširdumo galėtų pasimokyti ir vyresniokai. Jei nesimokina – taip ir sako „Neįdomu“, „Nenoriu“ ir pan.
Penktokai, tai labai įdomus reiškinys. Jie tikrai niekada nenustygsta vietoje, praktiškai visi, po to užauga ir pasidaro ramesni{keista, bet man buvo atvirkščiai}… Kas įdomiausia, kad jie nenori žiūrėti giliau, tarkim, olimpiadoje spręsdami užduotis, jie mąsto maždaug šitaip:“…na, šito nesuprantu, nežinau, čia galima kažką parašyti {žinoma ne iki galo}, šičia dar kažką pripiešiu ir bus gerai…“.Nuo olimpiados pradžios praeina kokios 20min, o jie jau lekia:]]
Penktokai – kvietkeliai. Septintokai – nokstančios karčios uogeles. Žinoma, jau išmokę ten kur reikia būti ramiai, bet mintys daug kudlotesnės. Penktokai – kvietkeliai..
Gerai kad neturiu vaikų
Taip turiu ir aš 11 – mečius,yra tiesos, tik nedėmesingi jie atrodo mums- suaugėliams, iš tiesų jų atmintis dirba labai puikiai, apie tai kas yra lygiagretu- tam jiems reikia vaizduotės, nebūtinai dėmesio…esu nepedagogė,bet mama.
Vaikai ne visada papuošia gyvenimą :)
nukaip tos nutraukos