Po ilgos, sunkios ir laimingos dienos

Kovo 27, Antradienis

Rašinyje „Kaip aš praleidau vasaros atostogas“ Petriukas parašė:
„Aš dukart pradžiuginau močiutę. Pirmą kartą – kai atvažiavau, antrą kartą – kai išvažiavau.“
*
Taigi, jei jūs, dukart už mane jaunesnieji, dar nežinote, tai aš jums pasakysiu, kas senelį drasko į dvi dalis: noras bendrauti su anūkėliais, ilgesys; ir nuovargis, poilsio poreikis.
Mes, mano metų žmonės, jau pavargstame ir nuo švenčių. Bet pavargstame ir be švenčių.
Mes norime kelionių! Ir nenorime kelionių…
Čia tinka priminti ir kitą dalyką: „Meilė – gyvenimo šviesa. O santuoka – mokestis už šviesą.“
Moku ir moku… Dūsauju – ir moku. Ir džiūgauju, kad vis dar galiu mokėti…
Bet jūs manęs vėl paklausite: „Juk gera, kai nereikia kasdien eiti į darbą?“
Ir aš atsakau: „Ne!“
O kitą dieną atsakau: „Taip!“
Nesuprasi tų senių…

patiko(59)