Pratęsiant temą…

Birželio 12, Antradienis


Šiandien mane apklausė „Delfio“ žurnalistė. Apie matematikos VBE. Paskelbė. Supainiojo. Nieko tokio! Esmė liko.
*
Bet kai aš permetu akimis komentarus, suprantu, kad be reikalo aš čia rūpinuosi… Dešimt metų visų, įsikibęs į skverną, prašiau suprasti tą vertinimo sistemą, jos klastą. Nu niekaip! Niekam nerūpi tie vaikai… Komentatoriai kaip susitarę: taigi nereikia maksimumo, nereikia. (ir jie turi galvoje tiek TAŠKŲ maksimumą, tiek atestato BALŲ maksimumą; arba vieni vieną, kiti kitą…).
*
Man norisi šaukti: prastuomene tu, prastuomene! Nuo amžių amžinųjų žmonės vaikus mokė: siek daugiau, gyvenk šviesiau, švariau. O dabar: būk kaip visi; visiems gerai, tik tau blogai.
*
Taip, man blogai! Nor mano vaikai mokslus jau baigė, o anūkėliams iki egzaminų dar toli. Bet man šlykštu, kai tuos jaunus žmones nori suniveliuoti, nukirpti kaip gyvatvorę. Ir be jokio logiško motyvo neleidžia jiems pelnytai, ramiai gauti maksimalų įvertį už NORMALŲ darbą.
*
Jūs, veršių tautos atstovai, rašykite ir kalbėkite ką norite, o aš kausiuosi!
Per du pusdienius išsamiai, su komentarais, su variantais išsprendžiau visus tuos VBE uždavinius. Prirašiau aštuonis „Word“ puslapius. Kam man to reikia? Nežinau… Tikriausiai tik tam, kad žinočiau, kad kalbėčiau argumentuotai.

 

patiko(23)