Prigimtis saugo mus

Rugpjūčio 1, Trečiadienis

 

Aštuonerių metų anūkėlė Emelie, gyvenanti Stokholme, ruošiasi su broliu Luku ir tėvais skristi į Londoną. Viešnagė užtruks, todėl reikia viską suplanuoti: pasiruošti vežtinų daiktų sąrašą, susikurti tinkamą įvaizdį… Man patiko idėja sąrašą iliustruoti piešiniais – ir aš taip darysiu! Nes mano ir Emelie prigimtis ta pati…
*
Susirūpino mūsų patriotai, kad vaikai iš Plungės nuvažiavo į Rusiją ir… prarado patriotiškumą? Ak jūs, nabagėliai… Aš gi nuo Plungės! Kas gali pakeisti žemaičio prigimtį?! Niekas! Ir kas per mąstymas, kad mūsų vaikai tik tiek myli savo šalį, kad bet kas gali tą meilę sunaikinti. Kažkas negerai, matyt, su ta šalimi? Ne, ne su šalimi, o su jumis, patriotai…
*
Atvažiuos popiežius. O atrodo, kad į mūsų žemę nužengs Dievas… Kas per tikėjimas jūsų, kad šitaip reikia „stiprinti“ jūsų tikėjimą? Bet štai klausau per radiją buvusio mūsų gimnazisto Martyno paaiškinimus apie akciją „duok penkis popiežiui…“ ir gėriuosi. Martynas puikiai baigė Gimnaziją, visada turėjo tvirtą nuomonę įvairiausiais klausimais. Ir jo prigimtis, jo išradingumas ir gerumas nekinta. Mano nekinta ir jo nekinta.
*
Man patinka futbolas, bet neįsivaizduoju, kad būčiau toks aistruolis, kuris važinėja po šalis paskui savo komandą. Aš neįsivaizduoju, o jie neįsivaizduoja kitaip. Ir tegu. Nerimas tik dėl fanatizmo. Būtent fanatizmu galėčiau apibendrinti šią temą, visus tuos ribinius atvejus, bet aš sakau – prigimtis. Pažiūrėkime į savo prigimtį, pasitikrinkime jos tvirtumą. Ir, žinoma, fanatizmo dalį joje…

patiko(21)