Pro memoria: Vladislovas Domarkas

Ir aš buvau toks kaip tu,

ir tu būsi toks kaip aš.

(Epitafija)

***

Tą atmintiną 1989 metų balandžio dieną prorektoriaus Česlovo Jakimavičiaus kabinete mes buvome keturi: kabineto šeimininkas, rektorius Vladislovas Domarkas, mano katedros vedėjas Vladas Vėteris ir aš. Ir mes įkūrėme Kauno Antano Sniečkaus politechnikos instituto Eksperimentinę vidurinę mokyklą, kuri po metų tapo pirmąja pokario Lietuvos gimnazija.

*

Ir štai trijų iš to ketverto jau nebėra…

Šiomis dienomis galvoju apie Vladislovą Domarką. Kokį jis pats save matė: žemaitį, pedagogą, mokslininką, ministrą, …

Kas jam pačiam gyvenime buvo svarbiausia?

Aš žinau tiek: jis buvo geras žmogus. Man jo pasirinkimai gyvenime nebuvo svarbūs, nes ir mano pasirinkimai gyvenime yra svarbūs vos keliems man artimiems žmonėms. Man buvo malonu susitikti profesorių Vladislovą Domarką, pakalbėti su juo. Tai svarbiausia.

*

Praeis metai, kiti – neliks nė vieno iš to ketverto. Buvę pakeleiviai ims dalytis garbę, ims kaltinti ir smerkti, ims aukštinti ir gražinti. Ar tai svarbu dabar Vladislovui Domarkui? Pagalvokite apie tai ir suprasite, kaip tai menka ir nesvarbu.

*

Likimas lėmė, kad dabar turėsiu gyventi ir už tuos tris. Nieko keisto – buvau jauniausias… Aš stengsiuos gyventi taip, lyg ir jie su manimi gyventų.

Atsakymai

sonata, 2016-03-02 21:44:38

SAULĖS KELIAS

Žiūrėk – mums saulė kelią

Vaivorykštėm nudažo,

Mus pusnuogius apkloja

Ji šilko spinduliais –

Nušviesk ilgai, saulele,

Gyvenimą mūs gražų! –

Paskui naktis akloji

Ties jūra nusileis …

1937.VIII.23.

Nėris, Salomėja. Diemedžiu žydėsiu: Eilėraščiai. – Kaunas: Sakalas, 1938.

skaitytojas, 2016-03-03 11:14:44

King Crimson-Epitaph

The wall on which the prophets wrote

Is cracking at the seams

Upon the instruments of death

The sunlight brightly gleams

When every man is torn apart

With nightmares and with dreams,

Will no one lay the laurel wreath

When silence drowns the screams

Confusion will be my epitaph

As I crawl a cracked and broken path

If we make it we can all sit back and laugh,

But I fear tomorrow I’ll be crying,

Yes I fear tomorrow I’ll be crying

Yes I fear tomorrow I’ll be crying

Between the iron gates of fate,

The seeds of time were sown,

And watered by the deeds of those

Who know and who are known;

Knowledge is a deadly friend

When no one sets the rules

The fate of all mankind I see

Is in the hands of fools…

http://www.lyricsfreak.com/k/king+crimson/epitaph_20078588.html

Kipšas, 2016-03-03 14:24:51

Na va, gyvenimo pabaigoje reiks mokytis anglų kalbos…

petras, 2016-03-03 15:10:56

Mokytis niekada nevėlu 😉

Kipšas, 2016-03-03 17:38:27

Kaip ir vaikus daryt, Petrai. Ar ne?

petras, 2016-03-04 08:45:09

Na, vaikus daryt gali būt per vėlu. todėl geriau anksčiau mėgint. aišku pvz. įsivaikint niekada nevėlu 🙂

Kipšas, 2016-03-04 10:26:16

Gerai, įsivaikinu. Kas gal po pusmečio juos augins?

Darius, 2016-03-04 10:44:00

Po pusmečio “garantinis” dar nebus pasibaigęs – grąžinsi iš kur paėmei 🙂