Psichologo konsultacija

Spalio 7, Trečiadienis

Aš daktarų nepripažįstu, –
Lai jie prasmenga! Manyje
Vien tik tada širdis pražysta,
Kai aš vynu palaistau ją.
(Pjeras de Ronsaras, 1524-1585)
***
Vakar automobilyje laukiau, kol ji ateis, ir klausiau radijo. Kalbėjo du psichologai. Aiškino apie pasitikėjimą savimi.
Yra žmonių, kurie nieko verti, nieko nemoka, bet labai pasitiki savimi ir lenda visur, kur jiems ne vieta.
Yra žmonių, kurie ir išprusę, ir talentingi, bet nepasitiki savimi, drovisi, todėl nieko reikšmingo gyvenime nenuveikia ir dėl to graužiasi…
*
Ką, nežinojote? Ką tokio, jums nežinomo, tie psichologai pasakė?
*
Aš – psichologas! Beje, turiu psichologijos kurso įskaitą savo universiteto baigimo diplome… Bet ne dėl to aš psichologas. Galiu jums ir sau suteikti ne mažesnę paramą nei tie diplomuoti psichologai, kurių kalbose buvo daug kalbos klaidų…
*
Žmogus turi būti stiprus. Tuo pasirūpino gamta. Žmogus turi iš anksto numatyti, kad bus sunkių valandų, ir pasiruošti joms. Žmogus turi pažinti save. Žmogus turi būti išmąstęs viską apie gyvenimo prasmę, paskirtį, apie savo gyvenimo variklius ir saugiklius. Žmogus turi būti studijavęs filosofiją. Žmogus turi būti daug perskaitęs, sužinojęs apie tuos, kurie palūžo, ir tuos, kurie ištvėrė. Žmogus turi būti išmokęs gyventi šiek tiek aukščiau…
*
Tada žmogui nebereikės jokios psichologų pagalbos. Prireikus paramos, jis ieškos artimų žmonių. Jis ieškos paramos savyje. O gal ir mane susiras…
*
Ši tema gimė galvojant apie Stasį Povilaitį. Parašiau jo atminimui…

patiko(78)



RSS

Atsakymai (14)

Andrius, Spalio 7 12:51  #

Laukiau šios temos.

Ką tokio, jums nežinomo, tie psichologai pasakė?
O ką nežinomo tūlam piliečiui kasdien pasako televizija, radijas, naujienų portalai…?
O ką nežinomo ir reikšmingo?
O kas yra reikšminga? Kalbos klaidos tikriausiai nereikšminga? Kaip dabar daugelis mėgsta teisintis – „svarbu, kad esmę eina suprasti“…
O gal nieko blogo „reikšminga“ pakeisti „įdomu“..?

patiko(6)



Rasa, Spalio 7 19:50  #

Žmogus turi būti stiprus…
Turbūt. Juk kitaip atrodysi šiek tiek apgailėtinas, ar ne? Pernelyg žmogiškas, pernelyg silpnas, pernelyg pažeidžiamas… O kai tampi pažeidžiamas, tuojau atsiranda kas nori dar įkąsti. Todėl turi užsiauginti storą skūrą ir būti stiprus. Kad visi nusilaužtų į tave dantis :)
Žinot, o aš tai galvoju, kad man nusispjaut į tai kaip aš atrodau, bet aš tai kartais labai pasiilgstu pabūti silpna. Ir dabar ko gero nesu labai jau stipri, bet…
Vis vien pasiilgstu pabūti silpna. Tiesiog pabūti. Ne per ilgai, truputėlį.
Pasiilgstu apsikabinimo, kai tave apsikabina žmogus ir sako: „viskas bus gerai…“. O tu patyli ir patiki :) Nes žinai- jei jis taip sako, vadinasi taip ir bus. Nes jis stiprus ir jis žino. Ir paskui vėl eini, darai, dirbi. Ir viskas būna gerai…
Atsidusau. Mažai esu sutikusi žmonių, kurie galėjo tai pasakyti taip, kad patikėčiau.
Na, nieko tokio, žinoma. Bet vis vien. Pasiilgstu pabūti silpna…

Ot užsisvajojo moteriškė į darbo pabaigą :) Atsidusau ir einu ruoštis baiginėt darbą :)
Ko čia svaigt. Juk pati žinau- viskas gerai… :)

patiko(24)



qwerty, Spalio 7 20:54  #

Rasa, aš tave myliu). Geras ir protingas žmogus tu esi.

patiko(7)



qwerty, Spalio 7 20:55  #

Kaip norėčiau darašyti, kad ir laiminga, kaip norėčiau…

patiko(2)



Rasa, Spalio 7 20:59  #

qwerčiui: gali „darašyt“ drąsiai :) Kad laiminga :) Tik gal mano supratimas apie tai, kas yra „laiminga“ skiriasi nuo tavojo, nežinau :)

patiko(5)



Rasa, Spalio 7 21:32  #

Susiploviau indus ir galvoju va. Štai svarstėte kas yra „išmintingas“, ir aš supratau sau, kad aš tai suprantu kitaip. Truputį kitaip.

O kas jums, įvairiems žmonėms yra „laimingas“? Laimė- akimirka ar būsena? O gal tiesiog momentinis jausmas? Kodėl kartais būnat sau ir būnat, o kai atsigręžiat atgal, pamatot- va tada buvau laimingas :) O kodėl to nesupratot, kai buvot? Juk būna taip? Taigi- kas yra būti laimingu Jūsų supratimu? Ar galime matuoti kito žmogaus laimę maunant ant savo „kurpalio“?
Parašysiu Amy E. Dean ištraukėlę ir lauksiu jūsų papildymo :)

„Kavinėje prie vieno staliuko sėdėjo ketvertas žmogeliukų. Jie tarpusavyje nebuvo pažįstami, tačiau po poros taurelių jiems atsirišo liežuviai ir žmogeliai ėmė draugiškai svarstyti, kas yra laimė?

Pirmasis tarė: – Laimė – tai daug darbo ir daug meilės! Laimė – kai meilė įkvepia darbui, o darbas stiprina meilę!

– Niekai, – aiškino antrasis, – Laimė – kai nėra jokių užduočių, nei darbų, nei atostogų, nei išeiginių, o yra tik pavasaris, vasara, ruduo ir žiema… Ir galima tai išreikšti spalvomis, teptuku, plunksna, muzikos instrumentu… Ir taip kiaurą parą, be poilsio!

Trečiasis tvirtino:- Laimė – kada sugebi laiku pagelbėti ir padėti patekusiam į bėdą, drąsiai stoji ginti tiesos, rūpiniesi kitais ir džiugini juos dovanomis.

O ketvirtasis tylėjo. Jis bijojo prisipažinti, kad jam laimė – surinkti ir suėsti visa tai, ką tie keturi žmogeliai sukuria ir įgyvendina. „

patiko(17)



Rasa, Spalio 7 21:36  #

„tie trys žmogeliai sukuria…“ turėjo būt :P

patiko(1)



Sokolovas, Spalio 7 21:58  #

KAS YRA LAIMĖ?

LAIMĖ,- tai GEBĖJIMAS veržliai ieškoti atsakymo į klausimą- KĄ DARYTI?
Tai yra ŽINOJIMO (su ateities vizija) ir TIKĖJIMO (neturinčio „mirties datos“) simbiozės Pradas, beje, nepripažįstantis nei konkretaus laiko, nei „dislokavimosi vietos“. Tad niekas negali tikėtis sulaukt to atsakymo „čia ir dabar“…

patiko(6)



Rasa, Spalio 7 22:14  #

Ponas Burgi, niekas čia nieko nesiaiškina, manau qwertis ir varlei tvenkiny ramia sąžine pasakytų, kad myli :D Jis juk visas myli, kurios kažką pasako, kas jam patinka :) Ir visus turbūt :) Jam tai akimirkos emocija tokia. Nežinau kaip ilgai ji trunka, bet nieko čia blogo :) Manau, jis ir Jus myli. Tik dar nespėjo pasakyt :)
Juk ne visi taip atsakingai žiūri į tą žodį ir taip atsakingai jį vartoja, kaip Jūs. Jis, manau, tikrai neturi galvoje to, ką turite Jūs, kai cituojate pav. Jeseniną, kalbėdamas apie tai:
„…Tik žiūrėt į akis iš arti
Ir akių sūkury paskęsti…
Ir kad jau po manęs kiti
Negalėtų tavęs nusivesti…“

arba kai sakote pats:

„……Ko bereikia išplaukusiam laivui?
Gero vėjo, gelmės ir vilties…
Dėl gelmės nebijau –
Tavo žodžiai nuskendę
Švyturiais vandenyno dugne.
Vėjui tiesą sakau,
O jis skrenda ir randa
Atlapotas duris pas tave…“

patiko(14)



Burgis, Spalio 7 22:28  #

qwerty: atsiprašau, bet šį tą ištrinsiu… Nereikia manęs mylėti!

patiko(5)



qwerty, Spalio 7 22:35  #

Tinklaraštininke, Rasos mylėti negaliu, nes „neskanu“, jūsų taip pat negalima. Tai bent Sokolovą galiu pagvaltavot?

patiko(2)



Rasa, Spalio 7 22:53  #

Sokolovui: ne viską supratau, ką pasakėt, bet vis vien prieštarauju :) Paaiškinkit suprantamiau, nes nesugebu išsiversti į savo kalbą, o blogas vertimas duoda nepatenkinamus rezultatus :)

patiko(5)



Sokolovas, Spalio 8 07:05  #

Rasai:
Aiškiau nemoku:). Tik prie to, ką jau buvau parašęs,, pridursiu:
Jei žmogus mano, jog visada žino, KĄ DARYTI- tai jis pagyrūnas. Jei žmogus mano, jog tai yra beviltiškas klausimas, tai jis- pesimistas.
O jei žmogus sugeba nepaliaujamai, veržliai ieškoti atsakymo į šį klausimą,- tai jis yra LAIMINGAS žmogus.
Ir nesvarbu, kad ieškoma gal ilgiau už gyvenimą. Net jei Viltis tampa paskutiniąja Saulėlydžio žvaigžde…
Vis tiek laimingas. Gal nesuprastas, gal „ant laužo“ pasiųstas, bet Laimingas!

patiko(14)



Rasa, Spalio 8 08:39  #

Sokolovui: ačiū, dabar jau aiškiau :)

patiko(6)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>