Puodynė žemaitiško medaus

Liepos 20, Penktadienis

Ei, mokslo metai baigėsi, neškite direktoriui dovanas! O tai visokie juokingi neturės apie ką rašinėti…


Neša jau, neša! Ir žavi mane tas mūsų gimnazistų išradingumas, sugebėjimas įtikti.
Išleistuvių salė – pilna žydinčių saulėgrąžų. Gražu, nes jos labai matomos, labai praskaidrina lietingą dieną. Gavau tokią puokštę, kuri man iškart priminė Van Gogo „Saulėgrąžas“…
*
Gavau gražią, didelę, labai „teisingą“ vazą gėlėms. Gimnazijoje mums vazų visada pritrūksta, kai geri žmonės užverčia gėlėmis…
O jau kaip apsidžiaugė anūkėliai pamatę, kas vazos viduje! Puolė saldainius valgyti taip, kad turėjome vazą paslėpti. Dabar ramiau – visi išvažiavo į Druskininkus…
*
Ta puodynė medaus taip kvepia! Barbora, bitininkė iš Žemaitijos, pati „prisuko“ šviežio medaus. O, ta Barbora! Liekna kaip nendrė, graži kaip saulutė, „kieta“ kaip riešutėlis… Žinoma, pavydėdamas tam vyrukui, su kuriuo ji taip susidraugavo, taip susidraugavo, aš vis norėdavau juos „pristabdyti“… Pristabdysi tu Barborą…
*
Ačiū tau, Barbora! Ačiū jums, jaunieji mano bičiuliai! Medus yra ypač teisinga dovana – bičiulių dovana bičiuliams.

patiko(0)



RSS

Atsakymai (2)

Burgis, Liepos 20 17:55  #

Ir jūs padėkokite…

patiko(0)



ajaxiss, Rugpjūčio 1 10:45  #

Na ir pasisekė gi anūkėliams dėl tos vazelės :)

O seneliui bent viena saldainė liko?

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>