Retkarčiais pasikalbėk su mūzomis

Lapkričio 6, Ketvirtadienis

Нас было много на челне;
Иные парус напрягали,
Другие дружно упирали
В глубь мощны весла. В тишине
На руль склонясь, наш кормщик умный
В молчанье правил грузный челн;
А я – беспечной веры полн, –
Пловцам я пел… Вдруг лоно волн
Измял с налету вихорь шумный…
Погиб и кормщик и пловец! –
Лишь я, таинственный певец,
На берег выброшен грозою,
Я гимны прежние пою
И ризу влажную мою
Сушу на солнце под скалою.

Стихотворение Пушкина А. С. с названием „Арион“ – 1826 год.

***

Koks sunykęs ir pilkas ruduo…
Ir mėnulis – šalta beprotybė…
Kasdienybės apsiauste neliko
Svajotų žvaigždžių…
Šis gyvenimas – tikslas žemyn
Pro prakiurusį rytdienos skėtį
Ar kopimas viršun
Link rakinamų durų
Šventos paslapties…

(Genovaitė Armonienė)
***
Su Puškinu – viskas aišku. Jis beveik viską parašė apie mane… („Ką man atneš diena prašvitus…“).
O antrasis eilėraštis – lietuvių kalbos mokytojos, kurią norėjau priimti į mūsų gimnaziją. Aš jau nepriimsiu, bet gal kiti priims? Tikriausiai ne, nes taip liūdnai rašo…
***
Niekada nepamiršk, kad retkarčiais reikia pasikalbėti su mūzomis! Retkarčiais reikia pabandyti kitaip sudėlioti žodžius. Retkarčiais reikia įsižiūrėti į paveikslo gelmę. Retkarčiais reikia išgirsti tik tau skirtos melodijos, dainos vingį. Retkarčiais reikia kartu su geru aktoriumi įsijausti į dramatišką rolę…
***
Kartais mūzos leidžia ką nors sukurti, bet dažniausiai leidžia tik pasigėrėti kitų kūryba. Nepraleisk progos!
***
Tik jokiu būdu nereikia panirti į tą mūzų pasaulį! Užkutens!

patiko(0)



RSS

Atsakymai (6)

Burgis, Lapkričio 6 10:58  #

Šviesus liūdesys, šviesus!…

patiko(0)



sonata, Lapkričio 6 12:32  #

Beveik į temą: vakar žiūrėjau spektaklį „Aušros pažadas“. Rekomenduoju visoms gimnazistų mamoms (tėčiams irgi neprošal). Sudėtingi motinos ir sūnaus santykiai. Nerealizuoti troškimai, perkelti ant vaiko pečių ir tuo pačiu besąlygiškas palaikymas: „Mama, gavau iš matematikos nulį“. „Sūnau, jie tiesiog tavęs nesupranta“. Kas mėgsta Jūratės Onaitytės meną, tiems tikra atgaiva.

patiko(0)



Romas, Lapkričio 6 18:51  #

Gerb. Direktoriau ir Mokytojau, pirmąsyk Jums rašau atsiliepimą, nors visada skaitydavau Jūsų minčių brūkštelėjimus. Nepraraskite vilties, politika, jos rietenos sulaužo mūsų širdis. Reformos palaužia mūsų širdis, kai mokykloje reikia ne politinių, o bendruomenės reformų. Tačiau Jūsų amžių ir patirtį niekas negali sulaužyti. Nors Jūsų nepažįstu, bet visada širdimi klausiausi įrašų, kur Jūs kalbėjote, ir rodėte pavyzdį. Berods, istoriko, ne tik kaip vadovo. Permainos šiuo metu „nesveikos“. Kaip lengva politiškai direktorius skirti vadovauti. Vadinasi, Jus „nurašo“, nes kažkam skirta kėdė.

patiko(0)



Romas, Lapkričio 6 18:57  #

Ne amžius, o vadovavimo stilius bei Jūsų patirtis lemia kolektyvo pažangą.

patiko(0)



Buvęs Jūsų studentas, Lapkričio 10 15:33  #

Kai patrankos griaudi – mūzos tyli …

patiko(0)



Buvusi KTUG moksleivė, Lapkričio 18 00:29  #

Skaitau skaitau vis Jūsų šioje svetainėj sudėtas mintis bet kokius 5 metus nekomentavau. Kadangi čia jau antras komentaras šįvakar – dar pridursiu, kad labai smagu, kad čia rašote. Kad galime kai Jūsų pasiilgstame užsukti čia ir paskaitinėti, pagalvoti, pasisemti įkvėpimo, nebyliai pašnekėti. Kaip su draugu.

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>