***
Į saulę tiesiai nežiūriu – akių negadinu.
Bet kartais akys genda nuo kitų akių,
Kurios kaip saulės spindulėliai švyti.
Tai nesupyk, jei į tave aš tiesiai nežiūriu.
***
Negyva tai, nors gal didinga ir gražu.
Man trūksta stalo puošmenos – akių.
Gali nepilti man į taurę gero vyno –
Aš tik nuo žvilgsnio palaimingai apsvaigstu.
***
Paklausei, pasakei, pasiūlei ir sutaikei.
Tik akimis tu šaudei ir pataikei.
Gėriuosi taiklumu to pavojingo ginklo,
Paklūstančio lengvai tokiai mažai mergaitei!
***
Kažkas jau žiūri taip, kaip tu dabar žiūri.
Žvilgsniu teises į turtą įrodyti gali.
Palaima tau žinoti, kad jau yra akių,
Kurių nepasisavins pavydūs ir pikti.
***
Atsakymai
Povilas, 2010-04-09 13:08:27
Kažkas iš vidaus priverčia nusišypsoti 🙂
sonata, 2010-04-09 21:12:31
Mano kaime senolės porina, kad jei nėščia moteris ilgai ir nuolat žiūri į kieno nors nuotrauką, kūdikis gimsta panašus į tą žmogų:) Kaži, jei ilgai žiūrėčiau į tas mergytes, ar mano anūkė būtų panaši į jas?:)
T. M., 2010-04-11 10:36:35
Norėčiau perskaityti ir paskutinėms mažoms akelėms pritaikytą posmelį 🙂
(pati tokias visai neseniai mačiau, bet laikas greit bėga, jos jau paaugo…)
Burgis, 2010-04-12 09:18:06
T.M.: gal tiktų pasakyti taip:
***
Mes du kartus per amžių matom širdimi.
Kai einam į pasaulį garsiai šaukdami:
„Neskubinkit manęs, aš mokausi gyventi!
Kad širdimi matyčiau meilės bučiny…“