*
Ilgai, ilgai prieš srovę žuvys plaukė,
ilgai, ilgai velėna smilko uždegta.
Tu pravirkai, kai man nukrito kaukė
su pažadu, kad bus kaip visada.
*
Pulkų pulkais, lyg žiurkės iš po šluotų,
nudūmė žodžiai skaudūs žeisdami…
Todėl kvieti mane į savo puotą,
suprasdama, kad vakarosime vieni.
*
Ir pasroviui ne toks jau trumpas kelias
į aukštupį nuplaukusiems laiku.
Už pelenuos plevenančią liepsnelę
nėra gražesnis viesulas aistrų.
***
Juk parašiau tai daugiau kaip prieš dešimtį metų… O kaip tinka ir šįvakar!
Tuoj apsikabinsime anūkėles – ir vakarosime vieni.
Ir vėl pajusiu: už pelenuos plevenančią liepsnelę nėra gražesnis viesulas aistrų…
*
Ak, sakau sau aš, tik jau negalvok apie rudenį taip, kaip toje dainoje: „O man širdy dar ne ruduo…“. Man – ruduo! Bet toks puikus ruduo!
Atsakymai
Rasa, 2017-09-22 00:03:00
Neblogai tas ruduo… ☺
“…Sutrumpėja dienos, sutrumpėja,
bet labiau skaidrėja širdyje…” (B.B.)
skaitytojas, 2017-09-28 08:17:14
Gal jau atsibodau su tokiais palyginimais,bet štai 75 metų Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (kuris juda vežimėlio pagalba dėl sunkaus sužeidimo pasikėsinimo metu) taps Vokietijos Bundestago pirmininku. Nors pareigos galbūt labiau simbolinės, bet taip bus išreikšta pagarba Vokietijai nusipelniusiam žmogui. Jokių viešų aiškinimų, kad reikia duoti kelią jaunesniems , atleisti pensininkus, tiesiog pagarba, tikra pagarba…
https://www.delfi.lt/news/daily/world/vokietijos-finansu-ministras-w-schaeuble-taps-salies-parlamento-pirmininku.d?id=75889097
Burgis, 2017-09-28 08:18:54
skaitytojui: taip!