Ruošiamės karui…

Važinėju po Lietuvą…

Štai kokie gražūs ežerai prie Molėtų, prie Utenos!

Štai didelė ožkų banda gražioje pievoje netoli Marijampolės.

Štai gundančios poilsiavietės prie Trakų, Aukštadvario…

O štai keliu važiuoja karinė technika…

O štai automobilio radijas man sako, kaip sparčiai didės mūsų valstybės karinės išlaidos – po poros metų jos bus beveik milijardas eurų per metus.

*

Ir aš galvoju – nenoriu karo savo šalyje! Tokioje gražioje šalyje…

Bet Rusijos valdžia visai nesunkiai gali rasti pretekstą užpulti mūsų šalį. Rusijos valdžia visais laikais buvo tokių pretekstų „specialistė“.

Bet Rusijos valdžia niekada nelaimės karo prieš Lietuvą! Karą laimėti gali tik Rusija.

Tai kodėl mes nieko nedarome, kad Rusija nenorėtų nei užpulti, nei laimėti?

Atvirkščiai, mūsų valdžia, mūsų žiniasklaida daro viską, kad tik Rusijos žmonės mūsų pradėtų neapkęsti, kad tik jie norėtų keršyti.

Ką gero apie Rusiją jūs dabar galite paskaityti, pamatyti?

Nieko!

Net tos šalies pasiekimai sporte, moksle, mene visada pateikiami su neigiamu „padažu“…

Kodėl?!

Nejaugi toje didelėje valstybėje nebeliko nieko gero? Nejaugi mums, mūsų valstybei naudinga menkinti Rusijos žmones, šaipytis iš jų, erzinti, piktinti?

Ne, nenaudinga!

Aš, karo ir taikos specialistas, sakau jums: ne ginkluotei reikia didinti išlaidas, o darbui su Rusijos žmonėmis. Šiltų ir draugiškų santykių su Rusijos žmonėmis (užmiršk tu tą valdžią! ir rusų, ir mūsų…) stiprinimui.

Aš net galėčiau pasakyti taip: reikia papirkti rusus, kad jie nenorėtų, kad jie nesutiktų kariauti su mumis. Ir tai kainuotų pigiau nei tankai ir lėktuvai…

Atsakymai

Sokolovas, 2016-06-08 12:48:14

“Ruošimasis karui” reikalingas tiems, kas nori nukreipti žmonių dėmesį nuo tikrų problemų. “Kariavimais” savo kiemo neiškuopsim. Svetimo- tuo labiau…

Loreta, 2016-06-08 14:46:27

(užmiršk tu tą valdžią! ir rusų, ir mūsų…)

Gyventumėt „po Putinu”, taip nerašytumėt.

Sokolovas, 2016-06-08 14:51:57

“KAS BŪTŲ, JEIGU BŪTŲ…”

Loretai:

Manau, jog tai “po Putinu” gyvenančių žmonių reikalas.

Ar tai mūsų reikalas? 🙂

Eglė, 2016-06-08 16:46:21

Pasiruošti karui, reiškia stipriai sumažinti jo galimybę ir tikimybę. O “po Putinu” gyventi nieko gero, tai rodo srautai iš LT (tų pačių rusų), deja priešinga kryptimi, o taip pat intelektinio kapitalo srautai iš Rusijos.

skaitytojas, 2016-06-08 20:18:24

Bet Lietuva jau “nesipyko” 1939 m.-leido steigti karines bazes savo teritorijoje.Ne vienas Lietuvos laikraštis lietuvių intelektualų straipsniais liaupsino didžiąją šalį rytuose…. O kuo tai baigėsi 1940 birželio 15 dieną? O 1941 birželio 14-18 dienomis?

Burgis, 2016-06-08 20:23:03

skaitytojui: taigi aš ir sakau, kad reikia draugauti ne su valdžia, ne su generolais, o su žmonėmis…

juristas, 2016-06-08 21:52:23

problema tame, kad Rusijos žmonės mąsto analogiškai – „NATO visada ras pretekstą mus užpulti, nes mes tiek visko turime, 7 milijardams gyventojų vis labiau trūksta išteklių, prognozuojami net karai dėl gėlo vandens…“ valdžiai reikalingą žmonių mąstymą formuoja žiniasklaida, kuri nacionalinio intereso klausimu niekur nėra nepriklausoma. Tai užburtas ratas – visi save laiko teisiais. Kinijos trintis su Japonija, Indijos su Pakistanu ir t.t.

Giedrius, 2016-06-08 23:16:45

Agresija gimdo tiktai agresiją. Nėra teisios agresijos. Ji arba yra, arba jos nėra. Viskas priklauso nuo mūsų sąmonės ir to į ką mes koncentruojamės.

Neseniai skaičiau straipsnį kaip kryžiuočiai įžūliai bei akiplėšiškai užgrobdavo prūsų, o vėliau ir lietuvių žemes. Iš karto kilo noras kariauti su Vokietija.

Po kažkiek laiko skaičiau apie tai kaip Indijos liaudis, vedama Mahatma Gandžio, taikiu būdu iškovojo nepriklausomybę nuo Anglijos. Jie tiesiog ėjo eilėmis, o juos guldė… durtuvais. Kilo noras kariauti su Anglija.

Galima labai greitai surasti mažiausiai šimtą priežasčių kariauti su visu pasauliu ir pradėti ginkluotis iki dantų. Bet nuo to padėtis tik blogės.

Vakar peržiūrėjau istorinį filmą apie Termopilų mūšį 480 m. pr.m.e. Įžymieji 300 spartiečių. Išgirdau įdomią aplinkybę. Tuo metu sprendėsi klausimas, kas užims dominuojančią padėtį tame regione: persai ar graikai. Kaip žinome, Graikija mums padovanojo demokratiją. Jeigu regione būtų įsigalėję persai, apie demokratiją mes dabar nė nesvajotume.

Taigi, Karalius Leonidas, kai persai jau ruošėsi apsupti jo armiją, didžiajai daliai graikų kariuomenės davė įsakymą atsitraukti. Jis pasiliko su 300 spartiečių ir dar beveik 1000 kitų karių. Jie žinojo kas jų laukia, bet pasiaukojo, atlikdami savo pareigą. Tai buvo žygdarbis, įrašytas istorijoje aukso raidėmis.

Persų armija per 3 mūšio dienas neteko 20 tūkst. karių. Nugalėję Leonidą, persai vis dėl to sudegino Atėnus.

Bet dėl to Graikijos civilizacija nežuvo. Karaliaus Leonido pasiaukojimas sutelkė, įkvėpė ir suvienijo graikus. Pasiaukodamas, Leonidas paskatino graikus tapti vieninga nacija, o pačią Graikiją augti ir keistis. Beje, susivieniję graikai netrukus išvijo persus namo.

O šiek tiek vėliau Aleksandras Makedonietis sunaikino ir visą persų imperiją, paskleisdamas pasaulyje graikų kultūrą (filosofiją, literatūrą, įstatymų leidybą, politinę sanklodą…)

Teigiama, jog spartiečių pasiaukojimas pakirto kovinę persų dvasią ir tuo pat metu įvyko lūžis istorijoje.

Taigi, ne agresija, o ryžtas pasiaukoti užtikrina valstybės, ir net ik valstybės, suklestėjimą.

Tai pats galingiausias ginklas pasaulyje.

Andrius, 2016-06-09 00:33:37

Didžioji dauguma žmonių nėra agresyvūs nė vienoje tautoje. Tačiau juos galima iki to privesti įvairiai manipuliuojant. Kiek gerųjų rusų buvo išguldyta per WWII, dar ir atsitraukti neleidžiant “zagrad otriadams”. Ir kaip “išvaduotojai” elgėsi Europoje lyginant su britais ir amerikiečiais?

Ogi dabar pasižiūrėkite, kaip neseniai gerieji rusai atšventė gegužės 9 – “možem povtorit!” liejosi laisvai. Tai kurie čia agresyvūs, lietuviai ar rusai? Dar priminkite man, kada lietuviai paskutinį kartą žygiavo prieš kaimynus?

Prisimenu, kaip suomiai švietimu rūpinosi, o 1939 m. traukė iš visų pakampių pikštalietus pirmo pasaulinio, nes visgi atsišaudyti reikėjo…

Tai gal geriau Izraelio šūkis – “Never again”, jei jau žūti, tai ne gulaguose?

Mantas, 2016-06-09 12:54:18

Šventas naivumas. Rusijos valdžia jau nustatė kryptį. Jai priklauso visa esminė žiniasklaida, žmonės nuteikinėjami taip, kaip nori JIE. Kokias mes turime galimybes tai pakeisti? Investuoti į ką? Atidaryti TV kanalą ar radijo stotį, transliuojančią visoje rusijoje ir skelbti valdžios linijai prištaraujančią informaciją? Rengti lietuvių dienas maskvoje? Manote leistų? Manote būtų efektas? O gal kiekvienam sutiktam rusui pasakoti, kaip mes juos mylim ir koks blogas ir neteisus putinas? Vienintelis kelias – didinti karines išlaidas minimum iki 2% BVP, reikalauti maksimalaus NATO buvimo čia, kad rusijai mus užpultie tiesiog būtų per brangu ir neefektyvu visomis prasmėmis.

Lina, 2016-06-09 19:44:22

įdomu, kokiam moksle rusai nekopijuoja pasaulinių pasiekimų???

Sokolovas, 2016-06-09 20:53:49

Linai;

Kiekvienos didžiosios valstybės žvalgyba turi padalinį, kuris medžioja kitų valstybių mokslo paslaptis.

Ir dar. Nežinau, kaip yra dabar kapitalistinėje Rusijoje, bet TSRS teoretikai, tarp jų ir matematikai, pasaulio mastu buvo aukščiausio lygio.

Tarybų Lietuvos moksleiviai bei studentai pelnydavo geriausias vietas sąjunginėse olimpiadose…

P.S. Vertinkite mane pagal savo pažangos ir gedimo laipsnį 🙂

nuoba, 2016-06-09 22:04:09

Mantui,

Reikia ne drausti Rusijos kanalus, o gimnazijose vyresnėse klasėse padaryti privalomą vieną mėnesinę pamoką jų apžvalgai.

Kartą į pusę metų pasikviesti Žirinovskį ar kitą fašistuojantį veikėją į LTV ir bandyti išsiaiškinti, kaip tokie ligoniai randa palaikymą tarp Rusijos žmonių. Kaip jie išaiškintų tokį fenomeną, kad jų elitas arba jų vaikai veržiasi gyventi, mokytis į taip nekenčiamus vakarus. Manau, galima būtų pateikti daug įdomių klausimų.

Ir išlaidos tokiam viešinimui būtų minimalios, ir susidomėjimas tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje būtų nemažas

Giedrius, 2016-06-10 19:03:48

Rizikuoju būti nesuprastas, bet pamėginsiu 🙂

Rusija šiuo metu vis dar bando matuotis vakarietiško pavyzdžio kostiumą, bet jau ir taip akivaizdu, kad jis yra per siauras plačiai rusiškai sielai. Situacija galima sakyti yra “pakibusi ore”. Egzistuoja toks dalykas kaip kolektyvinė tautos ar šalies sąmonė. Ji tai labai gerai prisimena visus tuos išbandymus, kuriuos praėjo Rusija per paskutinius 100 metų. Nei viena kita šalis nebūtų išlaikiusi tokių siaubingų eksperimentų su savimi. Milijonai žuvusiųjų dviejuose karuose, revoliucijos, išbuožinimai, kolektyvizacijos (Vien Omsko srityje per vienerius metus dėl priverstinės kolektyvizacijos mirė iš bado virš 1mln žmonių), represijos. Išgyventa ir seksualinė revoliucija praeito amžiaus 3-ame dešimtmetyje, kurios padariniai buvo baisesni nei per karą. Todėl negali šalis grįžti prie tos neribotos laisvės idėjų, kurios buvo apsėdusios ją prieš 100 metų. Turi būti atrastas kitas vystymosi kelias, grįstas dvasingumu.

Didžiulį ir sunkų išbandymą praeina Rusija.

Tačiau fizinio pasaulio dėsniai galioja taip pat ir dvasiniam pasauliui. Jeigu švytuoklė stipriai pakrypo į bedieviškumo pusę, tai lygiai taip pat stipriai ji pajudės ir į kitą pusę. Rusijoje turėtų įvykti didžiulis dvasingumo pakilimas artimiausiems 100 metų. Tiesiog jo sprogimas.

Tai ateis ne iš valdžios, ne iš politinių partijų, o iš pačių paprasčiausių žmonių. Ir valdžia nieko negalės su tuo padaryti bei bus priversta prie to prisitaikyti.

Jeigu tik pavyks išvengti pilietinių karų. Rugpjūčio mėnesį bus labai sudėtinga astrologinė situacija Rusijai. Tiesiog puikus laikas pradėti susinaikinimo revoliuciją ir pilietinį karą. Jeigu to neįvyks, Rusijos, manau, laukia didi ateitis. Ir Vakarai turės ką iš jos pasimokyti.

O dabar galite mane sukritikuoti 🙂

skaitytojas, 2016-06-11 12:24:44

Manau,daugeliui mūsų artimesnis Amerikos dvasingumas. Beveik kiekvienas turime giminių JAV,Kanadoje. Toks įspūdis,kad Rusija be “caro” negali.

Giedrius, 2016-06-11 19:28:31

Skaitytojui:

Ką turite galvoje sakydamas “Amerikos dvasingumas”?

Giedrius, 2016-06-12 15:49:08

Suprantu. Patrauklus “amerikietiško dvasingumo” įpakavimas tikrai traukia akį. O kas viduje? Masinė vartotojiška kultūra? Prastas ir genetiškai modifikuotas maistas? Daugiau pinigų, kad galėtum patirti daugiau malonumų, daugiau galimybių patenkinti savo ego, prisipirkti daugiau nereikalingų daiktų? Ir visai nesvarbu, kad JAV pagamina 20% pasaulio BVP, o suvartoja 40%? Tikrai patrauklus gyvenimo būdas: kas mėnesį gauni 2000 Eur atlyginimą, o išleidi 4000 Eur. Skirtumą padengi paties atsispausdintais pinigais. Kam gi gali nepatikti tokia sistema.

Tik viena problema. Visos iliuzijos anksčiau ar vėliau išsisklaido, tiesa, kartais palikdamos gilius randus sieloje, kai žlunga eilinė rožinė svajonė ir tikėjimas, jog galima toje svajonėje pasilikti gyventi visiems laikams. Panašiai kaip banko “Sekundė” laikais 🙂

Supraskite teisingai. Aš nebandau pasmerkti Amerikos ir kažkaip išaukštinti Rusijos. Ji kol kas taip pat dar neturi kuo pasigirti. Pasėti daigai dar nesudygo, todėl ir nesimato.

Bet, kad ir kaip keistai tai benuskambėtų, nei Amerika, nei Europa iš viso neturi ką pasiūlyti ateities visuomenei. Nėra jokių idėjų kaip išeiti iš tos aklavietės, tegu ir šventiškai išpuoštos, kurioje atsidūrusi visa taip vadinama vakarietiška civilizacija. Rusijoje, galbūt šiek tiek Lietuvoje ir kai kuriose kitose Rytų Europos valstybėse sklando minčių užuomazgos apie naują ir visiškai kitokį vystymosi kelią, grįstą tikru dvasingumu, pakeliančiu sąmonę į tokį lygmenį, kai išnyksta visi prieštaravimai tarp įvairių religijų, tarp skirtingų rasių, tautų, kultūrinių ir socialinių visuomenės sluoksnių.

Ir tam, kad įvyktų lūžis, reikia labai nedaug. Tereikia 1% žmonių, kurie savo sąmonėje būtų pasirengę priimti naują ateitį, kurioje tilptų ir tikras Tikėjimas. Viso labo tik 1 iš šimto.

Jūratė, 2016-06-12 16:09:12

Giedriau, man taip įdomu, kokia Jūsų profesija?

Giedrius, 2016-06-12 18:09:23

Jūratei:

Baigiau KTU (Kauno technologijos universitetas). Automatizuotųjų informacinių sistemų specialybė.

Gyvenime – verslininkas, bet labai smulkus, todėl galintis kalbėti tai ką iš tikrųjų galvoju ir nebijantis, kad nebegausiu užsakymų iš valstybės ar tapsiu nepatrauklus savo galimiems klientams 🙂

12 metų kovos menų patirtis.

Paskutinius 16 metų ieškau atsakymų kodėl gyvenime vyksta tai kas vyksta.

Ingrida, 2016-06-12 20:24:45

Giedriui: kodėl netampate stambiu verslininku, kad gulėdamas po palme galėtumėt ramiai stebėti besileidžiančią saulę? 😀

Nesunkiai galiu atspėti Jūsų kovos menų rūšį, norit?

Sokolovas, 2016-06-12 21:23:01

Amerikos “dvasingumas”- hod-dogas bei keptas kalakutas 🙂

skaitytojas, 2016-06-12 21:44:44

Sokolovui: “hod-dogas”? Neblogos anglų kalbos žinios.Gal padiskutuokite su Giedriumi,manau,rasit bendrų temų.

Sokolovas, 2016-06-12 21:51:49

Skaitytojui:

Na, anglų kalba kol kas ne valstybinė…:)

Giedrius, 2016-06-12 22:24:08

Ingridai:

Tai kad man patinka būti smulkiu. Tada esi tikrai nepriklausomas ir turiu daugiau laisvo laiko saviugdai.

Prie didesnių jau buvau – man ten nepatiko – per daug neramu.

Ir būdamas mažiukas galiu kuo ramiausiai stebėti ne tik besileidžiančią, bet ir kylančią saulę 🙂

Dėl mano praktikuotų kovos menų: galiu duoti užuominą 😉 juose yra harmonija.

Rasa, 2016-06-12 22:57:53

Giedriui: tada gal turėtų būti kažkas, kas baigiasi do? 🙂

Ingrida, 2016-06-12 23:20:10

Giedriui, Rasai :

O prasideda ,,ai” 😀

Giedrius, 2016-06-12 23:42:29

Ingridai, Rasai:

Kaip pirštu į akį :))

Ne visiškai tikslu, bet tiek to. Ne vieta čia aptarinėti asmeninės biografijos smulkmenas. Tai nukreipia dėmesį nuo to kas pasakoma į tai kas sako. O to, vardan objektyvumo, derėtų išvengti.

Rasa, 2016-06-13 00:30:31

Giedriui: o va tai yra įdomi tema 🙂 Kas vis tik svarbiau- mintis ar tai, kas ją pasako? Iš vienos pusės mintis svarbiau, nes tai apie ją mes turėtume galvoti, ar ne? Bet kaip dažnai mes patikime ne mintimis, o jas pasakiusiais žmonėmis ir tik tada tos mintys atrodo “įgavusios svorio” 🙂 Tankiai gyvenime mintys turi būti prispaustos kaip antspaudu žmogaus “solidumu”, kitaip jos atrodo bevertės. Daug kam. Ir kaip dažnai mes girdime: o kas tu toks, kad… Ir atrodo, kad žmogus turi būti tapęs ne kažkokiu, o “kažkuo” kad “turėtų teisę” pasisakyti taip, kad būtų išgirstas 🙂 Dar kita puse pažiūrėjus, būna solidus žinojimas ir kuklus praktikavimas… 🙂 Visaip būna 🙂 Taigi, kas vis tik išties svarbiau- tai kas pasakyta ar tai kieno pasakyta? Štai pav. kažką pasakė bomžas prie konteinerio ir tą patį pasakė tarkim prezidentė. Ar daug kam tai atrodys vienodai protinga? 🙂 Kurį dažnas pacituos?

Dažnai prisimenu tokį pasakojimą vieną. Kažkas sako, kad tai Tolstojus sugalvojo, kiti sako kitaip, gal jis tik perkūrė į kūrinį 🙂 Bet vis vien tai gražu. Man. Vargu ar šiais užimtais laikais kas skirs tam pažiūrėti visas ilgas 6 minutes, bet… Čia ištrauka ☺

https://www.youtube.com/watch?v=djGmBiAyXZM

skaitytojas, 2016-06-13 07:46:39

Ne,Sokolovai,ne “hod dogas”,anot Jūsų… Pasižiūrėkite tv reportažus apie išpuolį Orlande, į pasiruošusių duoti savo kraujo amerikiečių ,sakančių,kad tai viso miesto nelaimė,eiles prie ligoninių. Padėti savo bendrapiliečiui nelaimėje ten įprasta.

Giedrius, 2016-06-13 20:35:39

Rasai: apie filmuką.

Ačiū už ištraukėlę. Esu peržiūrėjęs visą ir ne vieną kartą 🙂 Puiki pasakėčia. Ji taip ir vadinasi “Трое вас и трое нас”. Man taip pat yra sakę patys rusai, jog tai L.N. Tolstojaus kūrinys. Nežinau tiksliai, bet kai kurie požymiai rodo, jog Tolstojus išties buvo labai aukštos sielos įsikūnijimas, galbūt net Pasiuntinys, skleidžiantis Tikrąją Tiesą. Žinoma, ne tiesiogiai, o per literatūrą. Čia mūsų laikais mes jau galime kalbėti atvirai ir tiesiai šviesiai, o visais laikais Tiesa buvo slepiama nuo profanų akių.

Taigi pasakėčioje pasakoma labai svarbi tiesa. Iš tikrųjų, visiškai nesvarbu nei religinė konfesija, nei tautybė, nesvarbu net gi maldos žodžiai, jeigu žmogus NUOŠIRDŽIAI kuria maldą. Ir, žinoma, su visa derama pagarba. Dievui mes esame kaip atversta knyga, jis skaito mūsų širdyse ir duoda mums pagal mūsų nuopelnus ir Tikėjimą… arba netikėjimą…

(toliau kitoje žinutėje…)

Giedrius, 2016-06-13 21:50:15

Rasai:

O dabar apie tai kas kalba. Skirtingais laikais buvo skirtingai. Buvo metas kai reikėjo klausyti autoritetų. Deja, kitaip yra mūsų laikais. Mes skęstame informacijos vandenyne. Yra tiesos toje informacijoje, kuri mus supa, o yra klaidinančios arba atvirai melagingos informacijos. Santykis šiuo metu maždaug 10:90. Ir tai dar labai optimistinis požiūris. Yra jėgos, kurios visai nesuinteresuotos, kad kažkas keistųsi pasaulyje į geresnę pusę ir žmonės atrastų Tiesą, todėl naudojamas labai paprastas metodas. Tiesos žinutė užverčiama nesąmonių lavina. Mačiau internete šalia du straipsnius apie košes. Viename rašoma, jog košes valgyti labai sveika, labai naudinga ir taip toliau, ir panašiai. Kitame straipsnyje rašoma, jog košės yra pavojinga sveikatai ir net sukelia smegenų ląstelių nykimo procesą. Ir vieną straipsnį, ir kitą pasirašo gydytojai, su laipsniais, viskas kaip priklauso. Kuo tikėti?

Nemažai žmonių suabejoja košių nauda ir nustoja jas valgyti, perėję ant visokių greitų sumuštinių “dietos” 🙁

Tuo tarpu mes visi savo viduje turime tobulus instrumentus, kurių pagalba galime jausti ar tai ką matome išorėje atitinka Dieviškam planui ar ne. Tik dažniausiai mes tuo instrumentu nesinaudojame, o pasikliaujame savo ribotu protu. Štai ką apie tai rašo Išminties Valdovai:

“Вы являетесь очень чувствительными существами. Ваши тонкие тела, когда они настроены на Высшие миры, подобны скрипке Страдивари. Однако очень многие из вас предпочитают забивать этой скрипкой гвозди. Представьте себе настоящую скрипку Страдивари. Поколения людей наслаждались ее чарующими звуками. Вас учат осознавать ценность этого, поистине, произведения искусства. Почему вы цените себя меньше, чем скрипку? Вы являетесь гораздо лучшим проводником энергий тонкого мира. Вы способны проводить энергии Высших миров в ваш мир. Однако, вы с гораздо большим уважением и почтением относитесь к вещам вашего мира, чем к самому себе”…

Yra K.E.Ciolkovskio, kosminės eros pradininko, pavyzdys, kai jis būdamas 10 metų apkurto ir nebegalėjo mokytis įprastoje mokykloje. Mokėsi pats. Visų atsakymų ieškojo pats. Atradimus darė pats. Be jokių institutų, universitetų ir mokslinių laipsnių… Pateikiu nuorodą. Skaityti šiek tiek žemiau, kur prasideda “Я хочу привести вас в восторг от созерцания вселенной”: http://www.microbik.ru/dostc/Вдохновителям+и+сотрудникамc/shk-6.html

Todėl netikėkite aklai ką aš čia rašau 🙂 Galvokite, analizuokite savo galva, patys ir svarbiausia… jauskite… širdimi.

Elena, 2016-06-13 22:11:06

Giedriui,-

Jusu mastymas, samrotavimai,izvalgos mis praturtina. Aciu Jums ir lauksime >Jusu apmastymu, lauksime kitos Jusu zinutes.

Rasa, 2016-06-13 23:59:10

Giedriui: gražiai dėstai mintis 🙂 Šaunuolis. Malonu skaityt.

Esu labai pavargus, tai net nežinau ar tik pasigrožėti ar leisti sau ir šiek tiek papriekabiaut… 🙂

Dėl Ciolkovskio. Viena pirmųjų mano prieš šimtą metų perskaitytų biografijų, buvo jo- Ciolkovskio 🙂 Dar nedidukė buvau ir geriausiai pamenu tik tai, kad kai jo tėvas su draugu “išrado” amžinąjį variklį, jis, nedidukas vaikas pats būdamas, žiūrėjo žiūrėjo iš pakampės, o paskui neištvėrė ir įkišo trigrašį- neveiks 🙂 Kiek pamenu gavo pylos gerai 😀

Dabar, žvelgiant iš savo pusės, galiu pasakyti tik neutraliai. Žinios apie Ciolkovskį labai nevienareikšmiškos. Kai kas mano, kad jis dirbtinai “sukurtas”, t.y. tokie jau laikai buvo 🙂 ir kad jam priskirta daugelio kitų darbai (išradimai), kad juo pasinaudota kuriant “tobulą” mokslininką. Kad išskirtinis kūrybingas žmogus buvo, tai, manau, tikrai taip. Bet nesu skaičius tikrų jo darbų, jo filosofijos, o visa kita tik kitų požiūriai ir kitų nuomonės. Taigi galiu tik pasivadovauti tavo pačio pamokymu: “…netikėkite aklai ką aš čia rašau :)” 🙂 Kita vertus, kam man imti pavyzdžiu Ciolkovskį, jei aš didelę gyvenimo dalį turėjau prieš akis savo tėtį, kuris buvo tebaigęs tris klases, bet… Jis mokėjo viską! 🙂 Nes jis buvo kaip kvailas vaikas, kuris nežino kad yra ribos ir todėl nežino, kad turėtų kažko nemokėti… 🙂 Galbūt taip ir pasireiškia didžiausias žmonių kūrybingumas- kai nustumiamos ribos 🙂 Šiandien Antaninės- jo vardo diena… Ir aš labai jo ilgiuosi…

– Ką čia veiki, tėti?- paklausiau atvažiavus vieną vėlyvą vasaros vakarą, jau temstant. Jis tyliai sėdėjo vienas ir sūpavosi savo pagamintose sūpynėse kabančiose ant milžiniško uosio šakos.

– Žiūriu į žvaigždes… Laukiu jūsų…

Ir supranti, kad tai švariausia filosofija, trumpiausias mokymas- tai meilė, vienovė, ramybė ir harmonija… Gražu kaip Radausko eilėraštis:

Vakaras. Nereikia nieko,

Tik sėdėti ir žiūrėt,

Kaip ta saulė mus palieka,

Ir lyg vakaras žėrėt.

Ir matyt, kaip upėj gluosnis

Atsispindi ir lanka,

Ir kaip žemę ima glostyt

Šilto vakaro ranka.

Ir girdėt ties galva skrendant

Nepažįstamus paukščius,

Ir matyt į naktį brendant

Kažką murmančius medžius.

Taip sėdėti ir žiūrėti

Be jokios, jokios minties

Ir jau nieko nenorėti,

Nieko, nieko, net mirties.

***

Laikas miegot 🙂 Nes ryt vėl į darbuką. O kaip p.Burgis sakė kitoj temoj: ” Tavo darbas turi būti pagrindinė tavo pramoga. Kitos pramogos – kiek liks laiko.” O žiūri, žmogus, paskui, kad to laiko, prisipramogavus darbe, beveik ir nebelieka… 🙂 Labanakt visiems 🙂

Giedrius, 2016-06-14 21:14:39

Dėkui Elenai ir Rasai 🙂

Džiaugiuosi už Rasą. Toks tėtis – tikra Dangaus dovana!

Rasa, 2016-06-14 23:15:07

🙂 Giedriui: ačiū. Yra toks filmas, man jį parodė vaikai:

https://www.youtube.com/watch?v=_WeSJ1-_hZg

Dukra pasakė- pažiūrėk, jis apie dieduką! Verkiau ir juokiausi žiūrėdama 🙂 Ir dukra, sakė, taip pat reagavo- verkė ir juokėsi… 🙂

Tėtis niekada neturėjo motociklo, (jis panašiai remontuodavo mašiną), bet tame filme taip nerealiai pagauta to laikmečio kai kurių vyrų dvasia, išvaizda, paprastumas ir gebėjimas iš durų rankenos sukurti detalę motociklui!.. Jau nekalbant apie tuos languotus marškinius, šukuoseną ir giedrą geranorišką veidą…

Tikiu, kad ne aš viena turėjau tokį tėtį, turbūt tais laikais tokie vyrai dar ir kitur gyveno… 😉 Ne perkantys, nes pinigų nebūdavo per daug, bet… Galintys viską… Iš nieko sukurti kažką- iš seno dalgio kauptuką, iš seno variklio baisią bet galingą žoliapjovę ar kreizą, iš bidono lauko dušą, iš akmens ir lentos sūpynę ir dar begalę begalę visko … 😀

Taip, jis mokėjo “iš nieko sukurti pasaulį…” Čia eilutė iš Baliukonės eilėraščio, kažkodėl tą eilutę ir eilėraštį prisiminiau, nors tas eilėraštis tai ne į temą 🙂 Tiesiog mano mintys taip plaukia. Be to, norėti iš moters kad ji visada viską galvotų ir rašytų tik į temą yra per daug… 😀 Man taip atrodo.

Giedrius, 2016-06-15 00:00:37

Taip smagu realizuoti savyje glūdintį Kūrėją 🙂

Tada jautiesi nepakartojamai, nors gal tie kūriniai kartais ir neatrodo impozantiškai 🙂 Mano tetos bute nemažai metų stovėjo jos vyro surinkta savo darbo sekcija-lentyna: kelios plytos iš abiejų galų ir lenta, kelios plytos ir lenta… Paprasta, patikima ir pigu 🙂

Ir tiesą sakant nėra nieko nuobodžiau ir baisiau už gyvenimą, kuriame viskas iš anksto apskaičiuota, suplanuota, atmatuota, aprašyta taisyklėmis ir nepalikta jokios vietos kūrybai.

Kai nepalikta vietos mažiems ir dideliems atradimams, kuriant pačius paprasčiausius dalykus.