Santvarka

Mūsų svečias Andrius kitoje temoje apie santvarką pateikė dvi neblogas nuorodas ir paskatino mane parašyti šį rašinėlį. Turiu teisę! Nuploviau du automobilius, uždirbau apie 50 litų (aš gerai plaunu!) – turiu teisę pailsėti, parašinėti…

*

Taigi – gera mūsų santvarka ar bloga? Pritariu, kad reikia atmesti svarstymą dilemos principu – kapitalizmas arba socializmas. Gal jau laikas lietuvizmui? Juk kažkada buvo vergovinė santvarka, feodalizmas… Kodėl iškart lietuvizmas? Todėl, kad šiuo metu pasaulyje jokioje šalyje nėra nei labai geros tvarkos, nei labai geros santvarkos. Kodėl taip manau? Todėl, kad šiais globaliojo ryšio laikais, jei tokia šalis būtų, visi bematant „nusirašytų“. Kita vertus, jei remsimės marksistais, ekonomika, gamyba, jos būdas ir priemonės lemia santvarką, todėl, prieš siūlydami lietuvizmą ar kokį kitą -izmą, pirma turėtume įrodyti, kas iš esmės pasikeitė gamyboje po kapitalizmo. Paieškojus galima rasti… Pavyzdžiui, globalizacija. Pavyzdžiui, visuotinė informacija. Pavyzdžiui, beveik laisva migracija. Bet visi požymiai per silpni (matote, aš rašau kategoriškai, lyg būčiau žinovas…), kad galėtume kalbėti apie visai kitokią santvarką.

*

Peršokime prie „žmogiškojo faktoriaus“. Leninas mokė, kad santvarką reikia ne pagerinti, santvarką reikia pakeisti. Kodėl dabar visi, kurie kalba ir rašo ta tema, siūlo santvarką gerinti? Dar svarbiau – kodėl dabar apie tai kalbama ir rašoma labai paviršutiniškai, kodėl niekas negyvena prie Razlivo ežero, Šušensko kaime ar Kapryje ir nekuria iš esmės naujos, gilios teorijos, kaip mūsų santvarką pakeisti? Kodėl nėra leninų, marksų?

Mano atsakymas toks: todėl, kad nėra poreikio. Todėl, kad valdžią užgrobti ir pralobti galima be jokių naujų teorijų. Todėl, kad daugybė šalių mato savo lyderių bukumą, ištvirkimą, godumą ir … nieko iš esmės nedaro, nes … gyventi galima.

*

Bet – „šmėkla klaidžioja po Europą…“ Paryžius ugnyje. Licejistai degina mokytojų automobilius. Belgija merdi. Vokietija pripažįsta, kad turkai „nesiintegruoja“. Kinai plinta po pasaulį kaip amaras. Italija skendi šiukšlėse. Arabai su žydais niekada nesutars. Musulmonai neatsitrauks prieš krikščionis. Ir t.t. Bet svarbiausia – gili ekonominė krizė turėtų būti variklis, sukantis naujų teorijų spaustuvės būgnus.

*

Tai ką mes, protingiausieji, dabar turėtume daryti? Tiesą sakant – beveik nieko… Dabar vieną leniną nuo bačkos tuoj nustumtų kitas leninas… Dabar nėra didelės armijos tų, kurie žvakių šviesoje skaitytų „Iskrą“ (kibirkštys beveik nieko nebedomina…). Proletariato diktatūra neįmanoma, nes nėra to proletariato, kuris neturėtų ko prarasti, išskyrus savo grandines. Inteligentijos valdžia neįmanoma, nes inteligentija rašo su gramatinėmis klaidomis (Leninas prisistatydavo kaip žurnalistas; gal ir ne viskas jo, bet 21 tomas raštų daro įspūdį; Markso kapitalas yra „kapitalinis“ veikalas, glaveckai tokių neparašys…). Bet tie, kurie šia sritimi domisi, galėtų paklausyti šių žinovo patarimų:

1. Reikia stebėti visuomenę, ekonomiką, politiką. Giliai, atkakliai, išsamiai – kaip turi daryti tikri revoliucijų lyderiai.

2. Reikia saugoti šalį nuo „perkaitimų“ – pernelyg didelio nuskurdusiųjų sluoksnio, pernelyg didelio mažaraščių būrio, pernelyg išbujojusių nusikaltėlių gaujų, pernelyg aršaus neišprususio jaunimo, pernelyg aštrių santykių su kitataučiais…

3. Reikia būti pasirengus imti valdžią taip, kaip mokė Leninas: tiltus, paštą, telegrafą, bankus… Kitaip sakant – pokyčiai valstybės valdyme turi būti globalūs. Taigi – reikia kurti (komunistų) partiją!

4. Reikia visiems laikams užmiršti, kad žmonės gali būti geri! Žmogus gali būti geras, bet žmonės – visuomenės, bendruomenės – paklūsta gamtos dėsniams…

5. Reikia visiems laikams užmiršti, kad valdžios žmonės gali dirbti tik visuomenės, o ne savo naudai. Uždavinys toks: kaip padaryti, kad valdžios žmogus iš visų jėgų dirbtų sau, o rezultatas būtų geras ir visuomenei.

6. Reikia įsidėmėti, kad, anot Lenino, negalima sukurti komunizmo vienoje atskiroje valstybėje. Šiais globalizacijos laikais – tai jau tikrai negalima! Todėl, ruošiantis ką nors keisti, daryti, reikia įvertinti Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir kt. valstybių reakciją, interesus, nuostatas…

*

Einu valgyti…

Atsakymai

V.R., 2010-10-23 18:44:07

Panašu, kad jūs norite pasivyti leniną ir parašyti tuos 21 tomą – nesvarbu ko…

konėra, 2010-10-23 18:44:15

blogai, kad komunizmo laikais gave issilavinima tik lenina zino :-)) Apgailetina.

lio, 2010-10-23 19:02:55

O man patiko, nors nieko rimto neparaset. Uzkliuvo, tik. Kokiais 1983 m. Respublikinej bibliotekoj Vilniuje, radau labai sena Lenino rastu rinkini, ( ieskojau, nes mama dave paskaityti akademiko Uglovo paskaita apie alkoholizmo zala, o ten buvo daug Lenino citatu – i blogaja puse) . PASIBAISEJAU. Aukso medalininkas, o zargonas – kaip Kauno balvono, gerai – Vilniaus.

Taigi. Skirtumas, tarp pirmuju lenino rastu( kad ir 21 tomo) ir velesniu yra akivaizdus. Kartais, issigimeliai, tampa panasus i genijus.Deja.

Burgis, 2010-10-23 19:17:34

Proletarai, kodėl tokie pikti? Lis tik rytoj, šiandien buvo nuostabus oras!

sonata, 2010-10-23 19:27:28

Pons Burgi, pilnatis:) užtat emocijos aštresnės. Šiandien sukom ratus po šiaurės Lietuvą, vežiojom tėvus iš vienų kapelių į kitus – ir jie, kaip susitarę su Jumis, vis apie tą Vladimirą:) Aš sutinku, kad norisi idealios santvarkos, bet idealu bus ten, kur kaimynai ramūs… Peržvelgus žmonijos istoriją, santvarkų posūkiai tokie kad ojojoj… Ir gal ne į blogą – nei galerų, nei rekrūtų, nei baudžiavos… O ir skaityt beveik kiekvienas moka (su rašymu gal sunkiau:) Viskas tik į gerą. O kas ten žino, koks kitas posūkis ir kas už jo laukia. Povorot, novyj povorot, čto on nam niesiot… (“Mašyna vriemieni”- gi buvo tokia grupė).

Burgis, 2010-10-23 19:32:14

Ačiū, Gerb. Sonata, paguodėte… Aš mat šiandien po medžius laipiojau, gal subeždžionėjau?… Tegu tik tas „konėra“ pakliūva man į akis – sužinos, ko dar išmokau… :-)))

Nuoba, 2010-10-23 19:43:03

Negalioja Lietuvoje marksistiniai dėsniai. Kad ir kiekybės peraugimo į kokybę. Paimkime mūsų politikus. Paklausius kiekvieno atskirai, tai kiekvienas-saliamonas. O tų pačių kolektyvas-šnipštas.

Reikėtų atrasti, kurie galioja.

D., 2010-10-23 19:46:27

http://www.delfi.lt/news/daily/world/apklausa-132-proc-vokieciu-pageidautu-fiurerio.d?id=37630119

sonata, 2010-10-23 19:48:43

Nuoba, kodėl gi – perauga. Tik gal kokybė ne tokia, kokios mes tikimės – perauga žmonės gi į “nacionalines vertybes”, “vieną iš trijų”:))

Lio, 2010-10-23 20:04:22

Sonata. Puikiai pasakyta.

Nepris, 2010-10-23 20:16:54

Iliuzija yra tuo įtikimesnė, kuo ji stabilesnė, bet stabilumas pats savaime yra iliuzija. Nes vyksta nuolatinis virsmas. Keičiasi religijos, kultūros, valdžios, įstatymai, taisyklės, normos, norai, jausmai, mintys.

Kiekvienas virsmas turi savo dažnį. Lėčiausiai keičiasi religijos. Kultūros greičiau. Valdžios dar greičiau, ir taip toliau, sekant aukščiau išvardinta tvarka. Taip, norai, jausmai ir mintys keičiasi greičiausiai, todėl įprastinės psichinės sanklodos žmogus nuolat jaučia nepasitenkinimą, kad aplinkinis pasaulis nespėja su jo ego virptelėjimais. Tai pati neišmintingiausia laikysena.

Išmintingas žmogus yra įvaldęs Rezonanso meną. Jis prideda pirštą ten, kur reikia, stumteli tada kada reikia, prakaituoja ten, kur nerizikuoja būti pritrėkštas, o kraują lieja tik dėl to, kas nepajudinama.

sonata, 2010-10-23 20:38:53

Nepri, būkit malonus, paaiškinkit, kas yra “nepajudinama”?

Nepris, 2010-10-23 21:25:01

Nepajudinami yra Dėsniai, nusakantys kosminę tvarką.

Išmintingas mieliau mirs, nei šiurkščiai nusižengs kuriam iš jų.

sonata, 2010-10-23 21:27:09

Nepriui: aha, ne man suprast, bet vistiek – ačiū:)

Nepris, 2010-10-23 22:00:15

Visi dėsniai išplaukia iš to, kad

a) viskas yra susiję, viskas yra Viena;

b) nuolatinis virsmas yra vienintelis pastovus dalykas, kuriam nėra pradžios nei galo;

c) niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta.

Tokioje šviesoje revoliucija tėra bangelė ekonominiame/socialiniame audinyje. Bet kokia santvarka visada bus labiau palanki vieniems ir mažiau palanki kitiems. Kadangi ir revoliucijos lyderis yra tos pačios visuomenės ir laikmečio produktas, tai nereikia pernelyg sureikšminti jo asmens. Tai vienas dalykas.

Kitas dalykas — kažkas yra labiau tikęs stovėti prie staklių, kitas spekuliuoti valiutomis, trečias kalbėti nuo bačkos, penktas skristi į mėnulį. Nuo užteršto vandens kas 8 sekundes miršta žmogus… Todėl nebūtinai tas, kuris “užkariavo kosmosą” stengėsi, ar dirbo, ar pavargo, ar pasiekė kažką didingesnio, už tą, kuris rado gurkšnį savo pertroškusiam kūdikiui.

Už tuos NASA sudegintus milijardus būtų iškasę 100 tūkstančių šulinių Afrikos kaimuose, va kas būtų “a giant leap for a mankind”.

Nežinom kas iš tikrųjų svarbu, VA kur šitos civilizacijos problema.

sonata, 2010-10-23 22:57:33

Žinom, kas svarbu. Tik humaniškų tikslų dažniausiai turi tie, kurie neturi potencijos jiems realizuoti. Ir pasidaro taip, kad visiems lyg ir svarbu tai, kas svarbu stipresniajam. O stipresnis kaip taisyklė nėra humaniškas, nes kitaip nebūtų stipresnis. Turiu omeny ne asmenį, o žmonių grupes, bendrijas, valstybes. Ar karas Afganistane labai būtinas? O bombos ant Hirosimos ir Nagasakio? Neiškasti šuliniai tik pasyvus blogis.

Nepris, 2010-10-23 23:25:15

O turtingieji tai jau ne “šita civilizacija”? 🙂

Labai skubam skirstytis ir rodytis pirštais — čia jie, čia mes, o čia trečiojo pasaulio šalys. Čia kapitalistai, čia proletarai, o čia apsileidėliai. Čia šviesuoliai, čia teisuoliai, o tie tegu išdvesia.

Ir džiaugtis, ir liūdėt reikėtų už visus, ne tik už “savus”, ne tik už pirmūnus, ne tik už atsilikėlius.

Kol taip nemąstom, tai toli dar mum iki tikrų Pasaulio piliečių.

Nepris, 2010-10-24 00:05:37

Žinot, kas svarbu?

Kad turinčius pasiektų šviesa, ir jie išmoktų dalintis.

Kad neturinčius pasiektų šviesa, ir jie suprastų, ką turi suprasti, ir kad visa ir visokia pagalba jiems būtų veiksminga.

Kad drungnuosius pasiektų šviesa, ir jų širdys užsidegtų meile, gilia atjauta ir aukščiausiu supratimu, o kiekvienas jų darbas, ar didis, ar mažas, būtų perlietas gerąja sąmone.

Ir bus tai paskutinė iš revoliucijų. Širdies revoliucija.

Burgis, 2010-10-24 08:33:38

Nepri, Jūs mane gąsdinate… Ar ir Jus veikia pilnatis? Ar Jūs jau šventikas, vienuolis? Geriau rašykite mažiau tobulai…

Darth Vader, 2010-10-24 09:17:47

Nauja santvarka visai arti, ji jau buvo istorijoje įvardinta – belieka tik permąstyti. Tai – etatizmas. Universali ideologija, atsakanti į visus klausimus. Etatizmo esmė – Valstybė, viskas Valstybei, viskas vardan Valstybės ir nieko, kas būtų už Valstybės ribų. Valstybė yra aukščiausias gėris, todėl ji yra reguliuojantis veiksnys. Tas, kas padeda valstybei ir valstybingumui – skatinama, kas nors kiek kenkia – naikinama. Etatizmas žiūri tik efektyvumo Valstybės atžvilgiu, todėl jis nėra kairysis ar dešinysis. Jei valstybei reikia mažinti moeksčius (dešinė), bet tuo pačiu didinti profsąjungų įtaką (kairė) – etatistas nematys tame prieštaravimo, nes tai stiprina Valstybę. Jei valdyti Lietuvos reikės kviesti zulusų vadą su 9 žmonom – etatistas pakvies ir bus patenkintas, nes taip efektyviausia. Etatizmas priešingas ksenofobijai:kiekvieną žmogų jis vertina tiktai pagal to žmogaus naudą Valstybei. Jei lietuvis A daro žalą valstybei, jo nereikia; jei čigonas B daro naudą valstybei, jo reikia. Etatizmas gerbia žmogaus teises tiek, kiek tos teisės nekenkia Valstybei – priespauda yra priešinga etatizmo esmei, nes vergų darbas niekada nebus efektyvus, vergai negins savo valstybės. Etatizmas “neprisiriša” prie valdymo formos, nes ji nesvarbi – aišku, etatizmas geriau sugyvens su mažiau demokratine forma, kadangi ji bus efektyvesnė. Etatizmas užsienio politikoje – išimtinai pragmatiškas, jis žiūri Valstybės naudos, o jei ta valstybė įieina į super-valstybinį darinį (pvz., ES) – tai pirmiausiai darinio, o tik po to savo naudos. Štai tokia ideologija – ir ji vienintelė – gali pakeisti žlugusius liberalizmus ir kapitalizmus.

Nuoba, 2010-10-24 09:55:04

Darth Vaderio teorija neppriimtina, Neprio – utopinė, Burgio- neįgyvendinama, abstrakti. Kas jaučiasi intelektualiai tvirtas (man toli iki to), galėtų teikti realesnius pasiūlymus, o aš, kaip visuomenės atstovas, per rinkimus ir po jų reikalaučiau iš politikų šių nuostatų įgyvendinimo

Nepris, 2010-10-24 12:00:16

Nuoba, yra tokia teorija, kad visada pasiekiama tik dalis išsikeltų tikslų, todėl užsibrėžti ir daryti tik tiek, kiek “realu”, yra vykdančiosios grandies prerogatyva.

Gerb. Burgi, mano parašymas atitinka viršuje Jūsų iškeltą temą ir netgi daugelį Jūsų paminėtų punktų. 🙂

Sakote, kad gana skirstytis į kapitalistus ir socialistus — yra kitų variantų. Pritariu.

Sakote, kad ekonomika ir asmeninė nauda yra santvarkos pagrindas. Pritariu, su išlyga, kad naudą turime vertinti ne vien materialinę. Visos materialistinės ir griežtai ideologinės santvarkos degradavo.

Sakote, kad esami ekonominiai/technologiniai pokyčiai dar nepakankamai reikšmingi, kad išjudintų rimtus pokyčius, ir tik gili ekonominė krizė išjudintų naujų teorijų sukūrimą. Pritariu, kad praėjusio šimto metų technologinis progresas tikro socialinio perversmo neatnešė. Taip, bendraujam, judam plačiau, pigiau, paprasčiau, uždirbam daugiau, greičiau. Bet tai tik kiekybiniai pokyčiai.

Primenate idėją (nemanau, kad Leninas buvo pirmas), kad santvarką reikia ne pagerinti, o pakeisti. Aš ir manau, kad problema negali būti išspręsta tame lygyje ir tomis priemonėmis, kuriomis buvo sukurta. Vis tik man atrodo, kad daugelis revoliucionierių darė klaidą, kviesdami esamą sistemą griauti lig pamatų, o tada jau kažką statyti ant viršaus.

Vienas dalykas, žmonės, o juo labiau visuomenės, negali taip lengvai ir neskausmingai priimti, perprasti, suvaldyti naujų dalykų. M.McLuhanas sakė, kad bet kokioje knygoje naujų dalykų negali būti daugiau kaip 30%. Žmonės nepakelia iš esmės naujų teorijų ir naujo mąstymo būdo! O jei pridėsime visuotinį dėmesio deficitą, tai šiais laikais beveik nėra tokių entuziastų, kurie paimtų ir su užsidegimu išstudijuotų tokį 1000 puslapių veikalą kaip “Kapitalas”.

Antra vertus, jei grįžtume prie Internacionalo, tai kodėl gi turim statyti tiksliai toje vietoje, ant tų pačių pamatų, tais pačiais metodais, kur ką tik viską griovėm. Ar neturėtų tas naujas statinys būti bent 30% didesnis, arba mažesnis, lengvesnis arba sunkesnis, šviesesnis ar tvirtesnis — priklausomai nuo laikmečios dvasios ir žmonijos sąmonės lygio?

Kodėl nėra naujų leninų… Sakote dėl to, kad užsigrobti ir pralobti galima senais gerais ir patikrintais metodais. Bet ar visos revoliucijos yra tik apie valdžią ir turto perskirstymą? Pažiūrėkim į septintojo dešimtmečio (1960-1973) pokyčius JAV. Ankstesniojo dešimtmečio dešinizmas, perdėtas konservatyvumas ir nepasiteisinusios dogmos lėmė naujo mąstymo proveržį. Ir nors gėlių vaikai neišsirinko prezidentu hipio, nesugriovė nei Vašingtono, nei Bostono, nei Niujorko (dešiniųjų citadelių), bet pasiekė reikšmingų pergalių žmogaus teisių, lygių galimybių, pilietinio aktyvizmo, saviraiškos laisvių fronte.

Jei, kaip siūlote, įsižiūrėsime į mūsų visuomenę šiandien, matome gilų nusivylimą ir skepticizmą, ir net pasibjaurėjimą valdžios atžvilgiu. Lietuviai didžiuojasi kantrumu. Iškentėjom sovietmetį, iškentėjom carą, iškentėsim ir ES, ir NATO, ir naujuosius buržujus, ir oligarchus.

Dabartinės ekonominės sąlygos tai ne krizė. Krizės nėra. Ubagystė yra naujasis status quo. Valdžia, su Kubilium priešaky, kaip įmanydami tai slepia, mulkina liaudį mintimi, kad kažką dar įmanoma susigrąžinti, reikia tik dar pasispausti, dar pasiveržti. Valdžia vaizduoja dirbanti, o iš tikrųjų tik tempia gumą. Nes socialiniai neramumai jau užprogramuoti, ir menkais įstatymų pataisinėjimais jų nebeatšauksi.

Tikros krizės sukelia ir socialinius, ir kitokius pokyčius (ir nebūtinai į bloga). Bet jos nebūtinai turi būti ekonominės. Žmogaus ir visuomenės savivokai labai padeda ekologinės katastrofos, klimatiniai kataklizmai, biocheminis pavojus, karo veiksmai, teroristų išpuoliai, ir viskas, kas priverčia pažiūrėti iš kito taško, kas pažadina iš kasdienybės automatizmo, kas grąžina prie pirminės būties bei tikrųjų vertybių.

Evaldas, 2010-10-24 12:25:29

Na, nenuvertinkim taip to Vladimiro Iljičiaus! Ne 21 tomą jo “Raštų” sugebėjo pririnkt, ne! Net 45!

Geros dienos, nes ji tikrai gera!

Burgis, 2010-10-24 15:29:58

Evaldui: ačiū, teisingai, susipainiojau. Tiesiog 21-me tome buvo svarbus veikalas „Valstybė ir revoliucija“, dažnai jį prisimenu…

Nuoba, 2010-10-24 15:30:52

Nepri, aiškumo visviena nedaugėja. Jei galima-trumpai. Nuo ko pradedam ir ką darom? Iš anksto įspėju, kad nuo savęs pradėti perdaug sudėtinga.

Nepris, 2010-10-24 15:31:51

Dar nieko nepasakiau dėl 4,5,6 punktų. Taigi, užbaigsiu. Esu linkęs pritarti — pavienis žmogus geras ir sukalbamas, o minia — tamsi ir inertiška; liaudies tarno idėja yra išsigimusi; tikra revoliucija turi būti pasaulinė.

Kadangi parašyme apie muitininkus gerb.B.B. nepasikuklino gausiai cituoti Biblijos, ir, matyt, nebuvo tai “per tobula”, tai pacituosiu ir aš. Iš Izaijo knygos.

“Vargas vadinanties piktą geru, o gerą — piktu, keičiantiems tamsą į šviesą, o šviesą į tamsą, laikantiems karčius dalykus saldžiaism o saldžius dalykus — karčiais! Vargas tiems, kurie išmintingi savo akyse, kurie, savo pačių manymu, gudrūs! Vargas <…> tiems, kurie išteisina nedorėlį už kyšį ir pamina nekaltojo teises! Tikrai, kaip ugnies liežuviai suryja ražienas, kaip šienas nuskęsta liepsnose, taip jų šaknys virs puvėsiais, o žiedai bus nupūsti lyg dulkės, nes jie paniekino Galybių Viešpaties mokymą ir apšmeižė Izraelio Šventojo žodį”

Taigi, paminantiems Dėsnius, gresia atpildas, o kad tie dėsniai paminami taip įžūliai ir taip dažnai, kad eiliniam žmogui jau net koktu atsiversti laikraštį, tai reiktų priimti už tam tikrą ženklą, nemanot? Kataklizmai bus. Ne pasaulio pabaiga, ne. Tiesiog valymas.

O toliau aš teigiu, kad globalinės katastrofos neišvengiamai pakeis žmonių mąstymą. Pažiūrėkim — užteko vieno Černobylio ir Europa per pora dienų Europa pasidengė radioktyviom dulkėm. Užteko vienintelio ugnikalnio kažkur Islandijoj, ir Europa liko be oro transporto. Užteko pasirodyti naujam gripo štamui, ir visas pasaulis įkrito į paniką. Bet sutikite, kas buvo, tai tik menkas pagąsdinimas, lyginant su tuo, kas galėtų būti. Ir dar gal bus.

_“Tada bus sutramdytas mariųjų pasipūtimas, pažemintas žmonių išdidumas.

<…>

Stabai pranyks tarsi nebuvę. Žmonės slėpsis kalnų olose, ir žemės urvuose nuo Viešpaties siaubo ir jo šlovės žėrėjimo, kai jis pakils sudrebinti žemės.”

<…>

O, liaukitės kliautis žmogumi! Juk jis turi tik gyvybės alsavimą! Kuo gi jis nusipelnė pagarbos?

_

Per kelis mėnesius ne tik pavienių žmonių mąstymas pasikeis, bet ir bendroji sąmonė nuskaidrės. Po tokio apvalymo žmonija išeis švaresnė, tauresnė, šviesesnė.

Tada ir rasis susiklausymas minioje, bus naujai apibrėžta tarnystė, o tvarka keisis ne tik kad visame pasaulyje, bet ir visose žmogiškos veiklos sferose, ir visose santykių formose.

“Jie perkals savo kalavijus į arklus, o ietis į geneklius. Tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą, nebebus mokomasi kariauti.”

—

Taip, sakysite, va tokį Biblijos Dievą mes ir pažįstame. Žiaurų, negailestingą. Taip, sakysite, šita grasinimų ir grūmojimų šnekta jau šimtus metų skamba iš visų sakyklų, yra gerokai pabodusi, ir nebeveikia. Bet pabandykim pažvelgti kitaip.

Minutei padėkim į šoną nusistatymą prieš Bažnyčią. Pamirškim, kad Biblija tai žydų tautos knyga. Pažiūrėkim moderniai — protingai ir visiškai savanaudiškai. Visų pirma, tai Dėsnių žydai neišrado, ir neturi jie jokių privilegijuotų teisių į Tiesą. Nepriklauso ji ir Bažnyčiai. Tiesa yra visų ir visiems. Daugelį Jos aspektų žinojo ir pagonys, ir actekai, ir majai, ir aborigenai, ir eskimai, ir šamanai, ir jogai, ir raganiai, ir kas tik ne. Per tūkstančius metų šviesiausi žmonijos atstovai stebėjo ir širdimi ir protais veržėsi į sritis, kurių paprastiems kasdienybėje basimurkdantiems žmogeliams niekaip nepasiekti.

Bet pagaliau, per tūkstančius metų žinojimas apie Dėsnius nusileido ir iki eilinių žmonių. Visa informacija, visos žinios pasiekiamos ranka, kaip niekad iki šiol. Ir nebėra kitų užtvarų žinoti ir praktikuoti Tiesą, kaip tik mūsų pačių neryžtas, nenoras gyventi išmintingai. Netikėjimas, kad išmintingai gyventi verta. Kad išmintingai gyventi apsimoka. Todėl ir vargstam. Vaikomės netikrų idealų, lenkiamės neaiškiems stabams, tarnaujam neaišku kam, kenčiam nesuprasdami už ką.

Ne, ne, ne, negana būti vien tik padoriu piliečiu. Ne, negana tarnauti sistemai. Negana sistemos apeiti, negana ją nuolat taisyti.

Tikroji Sistema yra neprilygstama, nepranokstama ir neapeinama. Išmintingiausia būti harmonijoje su ja. Tai reiškia būti šviesoje, tarnauti šviesai, dalintis šviesa. Visos protingiausios, iškiliausios, šviesiausios, galingiausios būtybės taip daro. Ir nei jos maištauja, nei kažką labai tobulina. Tiesiog kiekviena atsidavusi dirba savo darbą. Tarnauja.

Žmonijos problema ta, kad savo sistemas kuriam ne pagal tą pavyzdį. Tada ir tenka statyti, tobulinti, griauti, vėl statyti. Viskas per puikybę, tuštybę, neišmanymą, silpnumą.

Reziumė toks: jei žmogus žinotų, kad mylinti tarnystė yra pats savanaudiškiausias būvis, žemėje turėtume rojų.

Kažkam tai per paprasta, kažkam per puiku, kažkam per paika… tebūnie. Pasakiau, ką turėjau.

sonata, 2010-10-24 16:41:48

Vakar per Travel kanalą rodė ir porino apie Lietuvą… stengėsi žmogulis, pasakojo gražiai… Tik va miške prie Kernavės užlipo ant nepabaigto gerti butelio – pakėlė, parodė… paskui vėl – Stiklių restornas, Nida… Ir pabaigoj frazė – “Puiki kelionė, tik gal kiek per daug alkoholio išgėriau – nesinorėjo įžeist vietinių”. Tūlas vokietis po komandiruotės Lietuvoje šefui perdavė:”Šnapso buvo tiek, kad pėdų grybelis išmirė” . Apie kokias revoliucijas gali galvot “apneštos” galvos? Kažkam tai naudinga. Labai labai naudinga. Kaip ir mokėt bedarbio pašalpas, laikyt sąrašuose n metų ir sudaryt galimybę priešokiais “chalymint” nemokant mokesčių. Tereikia daugiau dirbt ir mažiau gert. Tokiems dalykams sutvarkyti užtektų Šimonytės ir dar kokio padabnesnio ministro įsakymų, net seimo šokėjėlių neprireiktų. Protingas dėdė rašė, kad darbas iš beždžionės žmogų padarė. Padarytų žmones ir iš antriniu būdu subeždžionėjusių. O kaip tą “latrą” iš kitos temos bepasieks Neprio šviesa, jei jis pastoviai prisimerkęs nuo “bambalio”.

giedrius_m, 2010-10-24 23:23:21

Manau, kad Nepris utopija galima tik tada, kai žmoniu baziniai poreikiai patenkinti ir neegzistuoja tokie darbai, kurie yra nuobodūs. Tokių darbų, dirbamų tik dėl pinigų, yra daug ir valstybės valdyme.

Etatizmas galimas tada, kai žmonių baziniai poreikiai nepatenkinti. Tai yra darbas vardan išgyvenimo, vengimas tenkinti kitus savo poreikius. Tikiu, kad ateityje tokie darbai bus automatizuoti.

Tiesa kažkur tarpe tų kraštutinumų.

V.R., 2010-10-25 02:26:51

Na, vokiečiai tegu patyli. Turėjom svečių, universiteto profesorių ir docentą su žmonomis. Vaišinom vasarą sodyboj, kai išgerdavo, įpildavom kiek norėjo. Tai prisilupo kaip zimagorai. Net ir jų frau. Visa švabų elegancija baigėsi. Mano mama (ji daug bendravusi su “užsieniečiais”, toks darbas buvo) pašiurpusi pasakė – vokiečiai nesustoja, jei tik už dyka gerti gauna.

Mes irgi viešėjom pas juos Vokietijoj, tai tvarkingai suskaičiuotos taurės ir nepasigersi net norėdamas – nepasiūlys.

e.m., 2010-10-25 13:05:59

“Belgija merdi”-tai lemia ne tik ekonominės priežastys ( olandiškai kalbančios Flandrijos biudžetas šelpia nedarbo kamuojamos prancūzakalbės Valonijos biudžetą),bet ir kai kurių Belgijos prancūzakalbių (valonų ir dalies briuseliečių)noras turėti Flandrijoje didesnes teises (balsuoti už prancūzakalbių partijas bei valstybinėse įstaigose kalbėti prancūziškai),negu turi olandakalbiai flamandai ,gyvenatys prancūzakalbėje Valonijoje-jie balsuoti už flamandų partijas negali,o valstybinėse įstaigose kalbėti olandiškai neturi teisės -tik prancūziškai (išskyrus vokiškus kantonus). Visa tai lemia dabartinius įvykius Belgijoje (nesusiformuoja federacinė vyriausybė).