Senelės pamoka

Liepos 12, Penktadienis

Senelė dar jauna. Stambi, energinga, nors reakcijos laikas gerokai padidėjęs: ilgai rausiasi po piniginę, lėtai deda pirkinius į maišą. Anūkėlė judri, linksma. Jai gal 10 metų.
Viską matau ir girdžiu, nes aš juk stoviu eilėje prie kasos iškart už jų. Už manęs niekas nestovi. Senelių lėtapėdiškumas mane visada šiek tiek dirgina, bet aš save raminu – juk ir aš jau ne jaunuolis…
Gavusi grąžą ir vieną nuolaidų lipduką, senelė staiga garsiai, irzliai klausia:
– Kodėl tik vienas?
– Jums tiek priklauso, – dar kartą pažvelgusi į čekį sako kasininkė.
– Dėl 14 centų?! – šauna senelė.
Aš klausiausi neatidžiai, stebėjau neatidžiai, tai ne iškart supratau, kokia problema.
– Nusipirkite dar ką nors, – pataria pardavėja.
Aha, supratau – iki antrojo lipduko pritrūko 14 centų.
– Dėl 14 centų! – kelia balsą senelė.
Pardavėja tyli. Anūkėlė žiūri į senelę ir šypsosi.
– Tai jūs čia taip sąžiningai dirbate! – plėtoja temą senelė. – Žinome, kaip jūs sąžiningai dirbate!
Pardavėja tyli, bet jos akyse matau maištą. Ji jauna, apkūni, negraži. Ją darbdaviai išmokė – klientas karalius. Ji nori čia dirbti. Bent kol kas. Bet ji jau nekenčia tos senelės! Tos bobos. Ir ji jau apsisprendė – nenusileis.
– Įsivaizduoja esanti teisinga! – putoja senė ir nesitraukia nuo kasos. Anūkėlė įdėmiai stebi spektaklį.
Aš pradedu kaisti ir vis greičiau mintyse kalbuosi su savimi:
– Na, nebūk abejingas, pasakyk tai senei, kad liautųsi! Ne, nieko nesakyk, pakentėk, tu labai dažnai kišiesi ne į savo reikalus. Kaip ne į savo? Ji užtvėrė man kelią, ta boba! Kiekvienas turi teisę pirkti tiek ilgai, kiek jam reikia. Bet kokia tai baisi pamoka anūkėlei! Juk aš dirbu su vaikais, gal ta mergaitė po kelerių metų ateis į mūsų gimnaziją, ji turi žinoti mano poziciją. Pakentėsi, kai ateis, tada ir pamokysi visokių pozicijų…
– Kokių kvailių prisiveisė! – jau nueidama nuo kasos griaudi ta senė. Anūkėlė linksmai straksi apie ją. Kasininkė sunkiai atsidūsta…

patiko(1)



RSS

Atsakymai (11)

Burgis, Liepos 12 10:09  #

Reitinguokite mano mažąjį rašinėlį. Kiek už jį gaučiau gaučiau per VBE? Parašiau per 12 minučių…

patiko(1)



petras, Liepos 12 11:24  #

manau šiemet neišlaikytumėt, nes rašinėlis visai ne į temą :|
nors ką gali žinot.
prisiminiau, kaip su grupioku paskutinę atsiskaitymo dieną turėjom pateikt teorinės mechanikos išspręstus uždavinius, kad dėstytojas įvertintų ir prileistų arba ne prie egzaminų. laiko nelabai bebuvo, dalyko nelabai mokėjom. užtat žinojom savo uždavinių sprendinius (dėstytojas visada susirašydavo juos savo žurnale pagal pavardes ir taip maždaug tik tuos atsakymus ir tikrindavo, tai kol kolegų darbus tikrina, ateini iš už nugaros, nusirašai sprendinius ir turi). tai o sprendimas vis tiek turi būti užrašytas. tai paėmėm kitų bet kokių uždavinių sprendimus ir užrašėm, grafikus belenkokius pabraižėm, vizualiai panašius į kolegų na ir paraštėse surašėm teisingus atsakymus, kuriuose jau turėjom. taip truputi virpančia širdele nuėjom, pridavėm. dėstytojas pavargęs toks, patikrino tuos atsakymus, kažką dar dėl tvarkos pakritikavo (labai skubėjom rašydami, nes paskutinėm minutėm rašėm), įvertino ten kažkokiais balais ir leido laikyt egzaminą.

patiko(1)



sonata, Liepos 12 15:56  #

petrai, prajuokinai, Ostapas Benderis Nr.2 :) lekiu į „Rasos“ abitūros išleistuves, bet negaliu nepasidalint savo „benderizmu“ – senais laikais buvo toks dalykas kaip stojamieji į aukštają. Be lietuvių kalbos rašinio (anksčiau vadindavom „temomis“) neprasisuksi niekaip. Dėstytojas užrašo temą „Mosklo ir technikos naujovės medicinoje“. 1985-ieji. Pagrindinis spaudos leidinys kaime „Valstiečių laikraštis“, mėgstamiausias skyrelis jame – „Kai pagalvoji“ ir dar „Anupro Dirvelės nuotykiai“. Tiesa, dar rajoninis laikraštis (prašau nekrykštaut) -„Auksinė varpa“. :))) Žodžiu, išprakaitauoju… tada surašau viską, ką žinau iš biologijos, chemijos, fizikos, „literatūriškai“ apvelku – ir aukščiausias įvertinimas. Nors į „temą“ neparašiau nieko..

patiko(1)



genute, Liepos 13 10:39  #

B.B. sakinys: “ Ji jauna, apkūni, negraži.“…
Galėtų būti išsireikšta subtiliau.
Kažkokia nepagarba moteriai pardavėjai, kad ir kokia ji būtų.
O ir senutė į pabaigą pavirsta sene…ir „tos bobos“…
„boba, negraži, apkūni, senė“
Autoriui, ko gero, nepatiktų būti išvadintam seniu, plikiu, žiliu, despotu, tironu.

patiko(1)



Burgis, Liepos 13 13:19  #

genutei: kiekvienam tai, ko nusipelno…

patiko(1)



Gintare, Liepos 13 16:13  #

Ko nusipelno moteris, kurios gamta neapdovanojo fiziniu grožiu?

patiko(1)



Burgis, Liepos 13 17:24  #

Gintarei: komentavau apie boba… O kasininke reikejo tiksliai apibudinti del to, kad taip reikalauja zanras. Ar Jus nesupratote, kad cia ne pilkas irasas, o literaturinis, emocinis rasinelis? Kas butu, jei visi Aghatos Christie herojai butu grazus? Visai nepajaustum situaciju…
*
Man pasirode, kad grazi kasininke butu iskart atrezusi tai bobai taip, kad maza nepasirodytu. Kaip rase M.Gorkis: „Grazuoliai visada drasus…“
*
Dabar supratote, kodel rasau sveplai? Todel, kad susinervinau… :-)))

patiko(1)



ak, Liepos 13 20:44  #

Na būna bobos, būna moterys, būna damos ir būna … na tos, dėl kurių viską galima padaryti ir iš proto išeiti ir į Džmolungmą užkopti…
Čia, pagal Burgio rašinėlį buvo sena boba, kuriai trūksta dėmesio. Tad bent tokiu būdu stengiasi į save tą aplinkinių dėmesį atkreipti. Burgis, kuris kantriai stovėjo ir tylėjo (jeigu taip buvo) ją nubaudė, nes taip to dėmesio į seną bobą ir neatkreipė… Na o pardavėja – ką padarysi – gražuolės pardavėjomis tikrai nedirba. Gražios šiais laikais pinigus uždirba žymiai lengviau. Juk kapitalizmas ir parduoti viską galima…

patiko(0)



TO GINTARE, Liepos 14 20:44  #

Nieko nenusipelno.

patiko(0)



Gintare, Liepos 16 10:22  #

p. Burgiui: Na, Agathos Christie detektyvus aš visgi skaitau kaip fikciją. Jūsų įrašą – kaip tam tikros gyvenimo akimirkos atspindį. Viena yra pasakoti apie išgalvotus herojus (nors labai abejoju, ar ta pati A. Christie savo herojus „apdovanodavo“ tokiais tiesmukais epitetais, bet galiu ir klysti, nes seniai beskaičiau jos detektyvus originalo kalba, o tuos, kas jos kūrinius verčia į lietuvių kalbą, reiktų bausti už kalbos darkymą), kita – tokius apibūdinimus skirti realiems žmonėms. Juk nebūtina pastatyti veidrodį, galima ir kitaip, ar ne? Kas jau kas, bet Jūs tai tikrai žinote, kaip žodžiais kurti Jausmą :)

patiko(0)



Burgis, Liepos 16 18:03  #

Gintarei: panašu, kad Jūs tiesiog norite su manimi pakalbėti… :-)
Rašyti reikia tiksliai, aiškiai, vaizdžiai, net ir nemalonius, negražius žmones reikia aprašyti taip, kaip juos matai, supranti VISADA, kai nerašai apie konkretų, skaitytojui žinomą žmogų. Juk Jūs net nežinote, kurioje parduotuvėje tai buvo, kuriame mieste! O gal ir visai nebuvo! Na, šį kartą buvo, bet juk čia esu parašęs ir nebūtų dalykų, bet perduodančių mintį, jausmą, įspūdį. Tokia yra literatūrinė kūryba. Ar Vingių Jonas tikrai gyveno? Koks skirtumas! Svarbu, kad Žemaitė gerai pataikė aprašyti tokį, koks GALĖJO būti.

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>