Santuokinio gyvenimo keturiasdešimtmetį pasitinkantis ekspertas tęsia konsultacijas…
***
– Mano širdis jauna, mano širdis jauna! – giriasi pensininkas ir seniokiškai kikena. Suprask, tai užuomina apie meilę, apie seksą…
Bjauru! Ta širdis vos kliba, visi organai seniai pakeitė funkcijas…
– Bet aš dar galėčiau su jauna…! – spyriojasi senis.
Tu galėtum, bet ar ji norėtų? Gal ir norėtų, jei palikimo tikėtųsi. Jei gerai užmokėtum. Jei iš tavęs profesionalė pasityčioti norėtų. Normali negalėtų, apsivemtų, bet profesionalė galėtų…
*
Širdis neturi atminties. Peržengusius amžiaus ribą džiugina ne širdis. Smegenų ląstelės yra ilgiausiai žmogaus organizme gyvenančios ląstelės. Kai kurios išlieka visą žmogaus amžių. Tai neseniai perskaičiau žiniatinklyje, bet ir taip jau žinojau. Ne tik žinojau – jaučiau!
*
Laimingas žmogus, kuris turi gerų prisiminimų, gražių, aistringų jaunystės blyksnių! Atmintis yra mūsų, brandos sulaukusių, gyvenimo stimuliatorius. Atmintis ir tikėjimas, kad tai, ką mes patyrėme, sugebėjome, dabar jau kartoja mūsų vaikai, kartos mūsų vaikaičiai. Taip pat gražiai, taip pat aistringai, giliai…
*
Jaunieji mano draugai! Sakau jums, prisakau jums – sukaupkite gražių prisiminimų! Kitaip senatvė bus niūri kaip debesis, sunki kaip akmuo… O gražūs prisiminimai pakels jus kaip sparnai ir neš virš visų senatvės negandų. Aukštai, aukštai…
Atsakymai
Burgis, 2014-01-16 09:05:11
Aš žinau… 🙂
Rasa, 2014-01-16 10:42:10
Manau Jūs viską supainiojot 🙂
Dažnai seniukam protas ima streikuoti, o širdis… Jei tinkamai “auginta” jis pilna begalinės meilės. Išmintingos, gražios besąlygiškos. Ne tos, apie kurią Jūs kalbat. Tokie seniukai, apie kuriuos Jūs kalbat, ir jauni “kuproti” ir grabas jų neištiesins… 😀
***
Gražiausiai kaip įmanoma turbūt Rosemonde Gérard parašė savo eilėse “L’éternelle chanson”. Apie gražias jaunas širdis senatvėje. Tai gražu iki begalybės. Iš šitų eilių mano vaikai padalinę perpus vieną posakį, išsigraviravo ant savo vestuvinių žiedų: “Labiau nei vakar, mažiau nei rytoj…” – maždaug taip 🙂
Rasa, 2014-01-16 10:45:50
Ir, be to, ne Jums čia mokyt apie seniukus, nes Jūs pats dar visko gerai nežinot, nes Jūs dar ne senas 😀
Burgis, 2014-01-16 11:37:10
Rasai: aš mokau ne senukus, aš mokau jaunimą!
Rasa, 2014-01-16 11:57:11
🙂 Tai aš suprantu, kad jaunimą, ne senukus (mane) 😀
Tik Jūs pats dar ne senas, o sakot “žinau” 🙂 Sužinosit tik kai pasensit 🙂 Dabar tik įtariat turbūt 🙂
Giedrius, 2014-01-16 12:58:21
Ar galiu aš atvirai paklausiu, todėl gal šiek tiek ir keistai. Ar nebūna jums taip, kad tos laimės yra per daug? Mano laimei svarbu vaidmenį turi tai, kad turiu mėgstamą sritį, šiandien darbus pradėjau atrodo penktą ryto, man taip patinka. Nors būna labai labai sunkių momentų, bet per tas problemas šiaip netaip persiverčiu, ir vadintis nelaimingu dabar turbūt būtų greičiausiai egoistiška. O jeigu dar apsiženyčiau, tai sprendžiant iš to, kaip jūs ta meile mėgaujatės, tai aš turbūt tokio saldumo neištverčiau (čia turbūt ir bus ta keistoji dalis). Man atrodo, kad kai laimės yra daug, reikia apsiimti ką nors sunkaus. Net nežinau kaip klausimą suformuluoti. Galbūt: ar pritariate? O gal man tik taip atrodo, kad laimės gali būti per daug? Toks jausmas lyg turėčiau jausti kaltę.
SPB, 2014-01-16 13:48:37
Giedriui: vaikeli, dirbti mėgiama darba, tai ne tas pats, kas “dirbti” lovoje su moterimi. Bet tau gal dar viskas priešaky. O kas del vedybu, tai jeigu nori tapti nelaimingu – apsiženyk! Žinok, laimè būna tada, kai dar nesi ženotas, bet jau darai kaip ženotas. Ir šita būsena išlaikyk kiek galint ilgiau.
Burgis, 2014-01-16 14:01:39
Giedriui: jei mane šioje temoje „nureitinguos“, tai tada šiais klausimais visai nebekonsultuosiu… 🙂
*
Ne, meilė, šeiminis gyvenimas nieko neužgožia, nieko nesumažina! Atvirkščiai! Su ja miegi (nemiegi) visai kitaip. Su ja pavargsti ir pailsi visai kitaip: ne kaip darbe pavargsti, ne kaip vienas pramogaudamas pailsi.
*
Tiesiog patikėkite! Ir išbandykite… Laimės nebūna per daug, tik reikia visada būti pasirengus, kad jos sumažės…
Giedrius, 2014-01-16 15:11:44
Burgiui: nieko tokio, nors Jūsų mintis visada įdomu išgirsti. 🙂
SPB: visos liūdnos istorijos tais tavo žodžiais prasideda 😀
tegaida, 2014-01-18 03:47:08
Pirma pastraipa ….atleiskit, kokia sena autoriaus širdis ….buna taip, buna, patikėkit, as zinau ! Buti kazkam vienisam paskutiniu tyliu dziaugsmu – didele laime.