Kodėl metai iš metų eina mokiniai skųstis tais pačiais mokytojais ir (nepaisant to, kad jūs visada raginate spręsti iškilusias problemas su jumis) nesulaukia jokio sprendimo išskyrus tai, kad mokytojai sužino pavardes jų nemėgstančių vaikų?
***
Tai ištraukėlė iš vieno šios svetainės komentaro. Galėčiau „apeiti“ tą temą, nei man, nei gimnazijai nenaudinga plėtoti pokalbius „prieš gimnaziją“, bet tema aktuali, svarbi ne tik gimnazijai, todėl negaliu neparašyti…
*
Pirmiausia, dėkodamas komentaro autoriui už taktiškumą, vis tik turiu pasakyti, kad jis daro dvi tipiškas klaidas, beveik visada „išlendančias“ diskutuojant tokia tema:
- „… metai iš metų…“, „tais pačiais mokytojais…“, „… nesulaukia jokio sprendimo…“ – stengiamasi globalizuoti, apibendrinti, sutirštinti spalvas. Prisimenate, kaip moterys supykusios sako vyrams: „Tu visada toks, nes visa tavo giminė tokia!“
Taigi atsakau: a) skundų per metus pasitaiko 2-3, o „metai iš metų“, per 23 metus susidarytų gal puskapis…; b) mokytojų, kuriais buvo skaundžiamasi, nebedirba jau bent tuzinas; šiuo metu tų, kuriais bent kartą (o ne vis tais pačiais!) buvo pasiskųsta, dirba 3-4.
- Reiškiantis priekaištus mokytojams, direktoriui niekada neabejoja savo teisumu. Niekada! Kaip jis tuo įsitikina?
***
Mes nesame tobuli, tai tiesa. Mokytojai, kuriais skundžiamasi, niekada neabejoja savo teisumu, todėl tai ir yra jų trūkumas. Mokytojai reikalauja pagrįsti skundus ne mažiau tvirtai nei teisme.
– Kas tie vertintojai! – teiga jie, – taigi tas ir anas patys visai netikę, kaip jie gali mane vertinti!
Jūs girdėjote mane taip kalbant apie studentus. Girdėjote…
*
Skųstis moksleiviai išmokomi šeimose. Beveik visada! Mes tiesiog matome tėtį ar mamą (arba abu…), kai kalba jų atžalėlė… Deja, dabar kai kuriose šeimose tiesiog garbinamas skundų kultas. Juk taip visur ir viskas blogai – reikia skųstis!
*
Moksleiviai norėtų pasiskųsti ir likti nežinomi. Bet jiems reikėtų girdėti mano pokalbius su apskųstais mokytojais – jie kategoriškai reikalauja atskleisti šaltinį, nes priešingu atveju tai laiko šmeižtu ir atmeta bet kokius kaltinimus.
*
Dabar paaiškinsiu savo poziciją.
-
Ne, netiesa, kad aš visada išduodu pasiskundusius! Bandau rasti tinkamiausią sprendimą kiekvienu atveju.
-
Aš jums sakau: gimnazija yra gera; jei mes „realizuotume“ visus tėvų ir moksleivių reikalavimus pakeisti mokytojus, kas garantuotų, kad gimnazija išliks gera? Niekas! Jūs, nepatenkintieji, ateinate ir išeinate, o mes dirbame dešimtmečius. Kas sutiktų dirbti mokykloje, kurią valdo gal net patologišką potraukį skųstis turintys žmonės?
-
Nenoriu vadinti tai skundais! Mes tiesiog privalome keistis informacija, diskutuoti. Tiesiai ir atvirai, nors nebūtinai viešai.
-
Visus priekaištus reikia kuo geriau pagrįsti. Viena mokytoja išėjo iš gimnazijos, kai vieno moksleivio kaupta ir man perduota informacija nebegalėjo būti interpretuojama, paneigiama…
-
Gimnazijoje mokoma ne tik matematikos, kalbų… Gimnazijoje mokoma gyventi. Mes rengiame aukščiausios prabos piliečius, pasaulio žmones. Jie turi išmokti oriai ir atvirai gyventi net tada, kai juos supa skųstini žmonės…
Atsakymai
Burgis, 2012-06-25 09:42:14
Reitingams…
Ice, 2012-06-25 10:31:17
Aš kaip gimnazistė galiu pasakyti, kad ši problema yra tikrai išsprendžiama. Tik direktorius nemėgsta, kai į šį reikalą kišasi tėvai. Gimnazistai turi patys pasakyti, kas jiems nepatinka ir kas jiems negerai.
Marius A., 2012-06-25 16:26:22
Galiu paprašyti plačiau pakomentuoti du punktus?
- Visus priekaištus reikia kuo geriau pagrįsti. […]
Jūsų vertinimu – šis Jūsų paminėtas konkretus pavyzdys – smerktinas, sektinas ar …?
- […] Jie turi išmokti oriai ir atvirai gyventi net tada, kai juos supa skųstini žmonės…
Oriai ir atvirai – tai čia diskutuojant apie problemas (skaitykit – “skundžiant”) ar problemas “nuryjant” ir prisitaikant?
—————-
Na ir prie to paties, tik pastebėjimas:
Citata “A”> […] „Tu visada toks, nes visa tavo giminė tokia!“
Citata “B”> […] Mes tiesiog matome tėtį ar mamą (arba abu…), kai kalba jų atžalėlė…
Vladas, 2012-06-25 17:29:02
Mariui
Nors klausimai ne man, bet gal nieko nenuskriausiu pasakydamas savo nuomonę.
Manau, gimnazistai jau tampa suaugusiais žmonėmis todėl turėtų pradėti suprasti, jog nėra vienos absoliučios tiesos ir teisybės. Kiekvienas žmogus tuos pačius reiškinius mato iš savo varpinės.
Manau, gyventi oriai ir atvirai, reiškia iškilus neaiškumams kodėl vienas ar kitas mokytojas kažką daro kitaip nei būtų jų požiūriu teisinga, sugebėti tiesiai ir be pykčio pasiteirauti paties mokytojo, kodėl daroma būtent taip ir pasakyti kas jiems atrodo nepriimtina. Kartais galima gauti labai paprastus atsakymus į klausimus kurie atrodė totaliai kriminaliniai. Kartais toks klausimas gali mokytojui padėti suprasti, jog kažkas vienam ar kitam mokiniui sukelia problemų ir jis nesunkiai išspręs klausimą kiek pakeisdamas savo elgesį.
Jei tokiu keliu klausimo nepavyko išspręsti, būtų teisinga ir garbingą jei kaip į aukščiau stovintį arbitrą kreiptųsi abu ginčo dalyviai ar bent jau gimnazistas, bet ne jo gimdytojai. Nes kartais mamos nuskriaustų vaikučių problemų spręsti atbėga ir į universitetą ar netgi darbovietę. Liūdnas vaizdelis:(.
Gimnazijos direktoriui jo pareigos suteikia teisę ir atsakomybę tokius klausimus spręsti pagal “savo varpinės” požiūrį. Kiek jo požiūris ir sprendimai teisingi, parodo gimnazijos reitingas ir norinčių joje mokytis kiekis.
Galima pasakyti, jog šiuo metu KTU gimnazijos ir jos vadovo požiūris, bei vertybės tikrai pasiteisina ir sutampa su daugumo pageidaujančių mokytis gimnazijoje. Tai nereiškia, jog jos absoliučiai teisingos. Gal pvz. labiau religingiems tėvams ir gimnazistams gali pasirodyti nepriimtini kažkokie klausimai ar pritrūkti dėmesio kai kuriems auklėjimo momentams. Kitiems gali būti dar kažkas nepriimtina, bet demokratinėje šalyje visada galima rinktis kitą mokymo įstaigą su kitomis vertybėmis.
Burgis, 2012-06-25 17:30:55
Mariui A.:
-
Šis pavyzdys – sektinas! Moksleivis veikė atvirai, ramiai, pateikdavo įrodymus, o ne savo komentarus, emocijas… Ypač pagirtina, kad jis nieko nereikalavo.
-
Oriai ir atvirai – kalbantis pirmiausia su mokytoju. Kalbantis, o ne „nuryjant“ ir ne skundžiant. Kalbantis su direktoriumi, bet ne skundžiant.
*
Aš juk nesakau to moksleiviui! Ir nenaudoju to kaip argumento ginče, diskusijoje. Bet nematyti to negaliu, nes labai matosi…
anonimas, 2012-11-23 09:26:47
o kaip galima pasakyti direktoriui apie mokytojo bloga elgesi ar jo statymus paziumiu uz neka?
Burgis, 2012-11-23 13:30:29
anonimui: reikia skųstis anonimiškai, el. paštu…