Sniego karalienė

Gruodžio 4, Sekmadienis

Gyvenimas toks – jei kažką atima, tai kažką ir duoda…

Dabar jūs žinote – aš kabinėjuosi prie kiekvieno ir prašau: klausk, klausk, klausk… Neklausiate. Klausote, bet neklausiate. Gerai dar, kad klausote. Prabėgs metai kiti – nei klausite, nei klausysite…

*

Kaip tik todėl dabar labai mėgstu su Mildute žiūrėti salėje baletą. Niekas nedainuoja – netrukdo klausytis muzikos, gėrėtis scenos vaizdais. Dar svarbiau – Mildutė gali gana garsiai paklausti, nelabai trukdo… Kaip tik dėl to perkame bilietus ložėse – ten mažiau trukdome kitiems…

***

Mes tinkamai pasiruošėme…

prie_namu_1

teatre

Mes visada pasimėgaujame visais teatro privalumais…

teatre_1

Dukart buvome kavinėje. Apžiūrėjome orkestro duobę. Dukart garsiai perskaičiau programėlę – abu žinojome, ką pamatysime. Gerai, kad ir aš sužinojau, ką pamatysime, nes klausimai ne tik per pertrauką, ne tik po spektaklio, bet ir spektaklio metu liejosi kaip iš gausybės rago:

– Kur dabar sniego karalienė?

– Kada ji ateis?

– Ar Kajus miega?

– Kodėl Gerda pati nulipo?

– Kas tas nykštukas su barzda?

– Kodėl jis didelis?

– Kuris tau nykštukas gražiausias?

– O kuris tau nykštukas dabar gražiausias?

– Kodėl juos sušaldė?

Ir t.t., ir pan….

*****

… Namuose aš atsikvėpiau – įspūdžius Mildutė pasakoja kitiems.

namuose

Aš taip noriu, kad pasaulyje būtų daugybė klausinėjančių! Ačiū sniego karalienei, padėjusiai man šiandien patirti tą nežemišką džiaugsmą – esu reikalingas!

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>