Strateginis objektas. Strateginis subjektas.

Balandžio 21, Ketvirtadienis

mokykla
Strateginis objektas – mokykla. Strateginis subjektas – moksleivis.
Nereikia nei tankų, nei lėktuvų – valstybę gali suniokoti nemokšos. Pagalvokite, kas liko iš Egipto, Graikijos, Indijos kultūrų, mokslo. Kaip žemai per šimtmečius nusirito tos valstybės… Kiek dabar moksle, pramonėje žinomi inkai, majai?
***
Ne poligonus reikia plėsti! Reikia išplėsti akis, įtempti ausis ir stebėti mokyklas.
Ne tas patalpas, kuriose moksleiviai galėtų intymiai parūkyti, reikia įrengti mokyklose, o tas patalpas, kuriose mokytojai galėtų intymiai įsivertinti ir pasirinkti – realiai tobulintis, mokytis ar išeiti iš mokyklos.
***
Labiausiai rūpintis reikia pradinių klasių mokinukais, jų mokytojais, tų klasių mokymo priemonėmis, mokymo programomis. Kada jūs, mamos ir tėčiai, verslininkai ir politikai, savimi patenkinti turtuoliai, nuo pirmos raidės iki paskutinės perskaitėte pirmos klasės vadovėlį? Ką supratote, ką pajutote?
***
Dabar aš studijuoju mokymo priemonę „Katino dienos. Mokslo knyga“. Vakar nusipirkau. Ji skirta ikimokyklinukams. Kai išstudijuosiu – čia parašysiu išvadas. Jau dabar man patinka, kad knygos autorius pritaria mano minčiai: gyvenimas nesuskirstytas į pamokas; mokytis reikia visko iškart (integruotai).

patiko(35)



RSS

Atsakymai (10)

Sokolovas, Balandžio 21 12:53  #

PRIEŠ VIENIJANT BŪTINA IŠSKIRSTYTI

„Integruotas mokymas“-
šimtmetines švietimo tradicijas
griaunantis hibridas.

Mokytis „visko iškart“ neįmanoma. Kaip, pavyzdžiui, neįmanoma „visko iškart“ valgyti…
Dėl „integruoto mokymo“. Kas jam vadovaus- „visažinis mokytojas“, ar seniai įvairių metaforų sulaukęs „barbė-devyndarbė“ („devyni amatai…“).
Mokymasis turi būti diferencijuotas, o ne „integruotas“. Sintezę gyvenimas atliks vėliau. Nes ir supratimas atsilieka nuo vykdymo ( „antrojo rato“ jėga).
Tačiau prieš vienijant būtina išskirstyti, padalyti, atskirti pelus nuo grūdų bei „muses nuo kotletų“…
Pavyzdys iš matematikos dėstymo. Prieš daugiau kaip du dešimtmečius algebra ir geometrija buvo dėstomi skirtingose pamokose. Ir mokinių žinios tada būdavo kur kas geresnės. Paskui kažkam šovė į galvą „sujungti“. Vizija išoriškai gera, antai- „juk matematika vientisa“. Rezultatas toks: dauguma moksleivių geometrijos nemoka, geriausiu atveju geba pritaikyt vieną-dvi formules…
Apie gebėjimą įrodyti teoremą ir kalbėt nėra ko.
Ir, kad dar giliau būtų paslėpta problema, į paviršių iškyla „integruoto mokymo“ šalininkai. Esą „integruokim, jukim, svarbiausia išmokt skaičiuot šlamančiuosius“…“Šiuolaikiška“…

patiko(37)



Burgis, Balandžio 21 13:09  #

Ne, Sokolovai, Jūs neteisus!
Jau esu rašęs, kad kadaise, būdamas stažuotėje Danijoje, sužinojau, jog toje šalyje kiekvienas mokytojas gali mokyti BET KURIO dalyko!
– Kaip, – nusistebėjau aš, – ir matematikos, ir danų kalbos?
– O jūs manote, – atsakė man, – kad žmogus, pats baigęs vidurinę mokyklą ir penkerius metus studijavęs universitete, nemoka nė tiek matematikos ir danų kalbos, kiek reikia moksleiviams?
***
Mokykloje neturi dirbti tamsuoliai, vieno dalyko fanatikai. Jų pavyzdys nėra patrauklus. Vieno dalyko fanatikai gali dirbti tik aukštosiose mokyklose.

patiko(28)



Sokolovas, Balandžio 21 20:35  #

Įsivaizduoju, koks Danijos moksleivių žinių lygis…
Jie ten integralą nuo logaritmo atskiria?…:)

patiko(31)



D., Balandžio 21 21:55  #

Sveiki,
tai kada ta Jūsų byla pasibaigs? atsibodo laukti atomazgos :)

patiko(2)



skaitytojas, Balandžio 22 07:57  #

Gal esu neteisus,bet palyginkime naująją Danijos ir Lietuvos architektūrą- panašu,kad Danijoje ji derinama prie aplinkos-žmogiškas pastatų mastelis,aukšto lygio aplinkos estetika visur,ne tik Kopenhagoje. Nėra tiek man nesuvokiamų urbanistinių sangrūdų (daugiau kvadratų ploto-daugiau pelno?),kaip kai kur pasitaiko mylimame Vilniuje,nukasus unikalų reljefą ir įspraudus krūvą daugiabučių,kurių langai žvelgia į priešais esančio namo langus, ar prekybcentrį…Matyt,Danijoje visuomenės suvokimas apie darnią aplinką yra ugdomas jau mokykloje.

patiko(11)



Burgis, Balandžio 22 08:06  #

Bylos etapas baigsis 05.06. Bet ne byla… Ji niekada nesibaigs.

patiko(10)



Lina, Balandžio 22 12:34  #

Sokolovui: aš irgi neskiriu integralo nuo logaritmo, o man jau greitai prasidės 5 dešimtis :) Ir ne dėl to, kad būčiau nemėgusi matematikos – ją labai mylėjau ir labai džiaugdavausi, kai būdavo man suprantamos temos ;) Tiesiog, galbūt mokytoja neaiškiai ir nepakankamai moteriškai išaiškino, kas yra kas..
—————————————
Aš pati auginu du vaikus – ir man tikrai klaiku, kai pasaulio pažinimo pratybose trečiokui užduodami tokie klausimai, kurių atsakymus surasi tik google paieškoje, o pamokoje (t.y. vadovėlyje) apie tai nieko nebuvo kalbama; kai nori atsakyti į klausimą, man pačiai reikia jį perskaityti kokius šešis kartus, kad suprasčiau, kas turima omeny…
Šeštokui per istoriją mokytoja pasakoja apie Napoleono biografinius faktus, kurie visai neturi nieko bendro su jo įtaka Europai (programoje beje tema vadinasi „Napoleonas Bonapartas – karų įtaka Europai“; tam skirta tik viena pamoka). Pati mokytoja visiškai neskaito naujų istorinių knygų, o vaikams aiškina, jog viską istorijos moka… Pas mus namie apie istoriją jis tiek dalykų sužino, kad mokykloje apie tai net paklausti negali – mokytoja tuoj pat nutraukia „Dabar mes ne apie tai šnekame“… Iš savo tėčio vaikas, laimei, turi meilę istorijai, bet tokia mokytoja tikrai daro žalą vaikams ir jų smalsumui…
————————————–
Aš pati esu užsienio kalbų mokytoja. Su mokiniais kai mokomės skaičius ir pradedam tarkim matematinius veiksmus, jie visada pasako: „Mokytoja, čia juk ne matematikos pamoka“; kai reikia suprasti, kodėl Australijoj arba Čilėje per Kalėdas vasara, visada aiškinu su žemėlapiu, kaip išsidėsto metų laikai skirtingu metu, jie man vėl meta frazę „Mokytoja, čia ne geografija“. Tai ką Jūs, mielasis, šnekate? Vaikams pasaulis yra kažkas bendro, o mokykla jau suskirstyta į lietuvių kalbą, matematiką, kūno kultūrą… Taip, man ir žinučių jie nerašo gražiai lietuviškai, nes „auklėtoja, tai juk ne lietuvių pamoka“.

Tai pamąstymui mano tokie argumentai…

patiko(17)



Sokolovas, Balandžio 22 16:21  #

Linai:
Apie dėstymo kokybę aš nerašiau. Mokytojas taip pat žmogus, su privalumais ir trūkumais.
Mokiniai yra mokiniai, todėl daugelis jų taip ir pasako, kaip Jūs paminėjot.
Rašiau apie tai, kad negali vienas pedagogas dėstyti visų dalykų.
Neteigiau, jog mokytojas per pamoką negali taikyti kitų dalykų žinių, neteigiau, jog mokytojas turi išmanyt „tik savo dalyką“. Ir per matematikos pamokas taikomos kitų dalykų (sričių) sąvokos bei sampratos, tačiau tai nėra „integruotas mokymas“.

patiko(14)



Terminologija, Balandžio 23 20:32  #

Reikia skirti terminus ,,mokymo integracija“ ir ,,dalykų ryšiai“. Kuo jie skiriasi?
Dalykų ryšiai reiškia, kad vieno dalyko gebėjimai (žinios, mokėjimas jas taikyti, įgūdžiai) panaudojami tada, kai dėstant kitą dalyką atsiranda progų, galimybių tais gebėjimais pasinaudoti, pritaikyti, priminti. Jungti atskirus dalykus pedagogika skatina nuo senų senovės.
,,Mokymo integracijos“ terminą vartojo J. Laužikas dar prieš karą. Jo reikšmė: viena mokomojo dalyko sistema taip sujungiama su kita sistema, kad sudaro naują SISTEMĄ. Anot J. Laužiko, tai yra struktūrinimas (kiekviena sistema turi savo struktūrą).
Dabar ,,integracija“ dažnai vadinamas bet koks sujungimas. Tai nedidelė bėda. Bet labai blogai, kad kartais šiuo terminu spekuliuojama – aiškinama, kad tai pažanga, naujovė. Pvz., sukurtos integruotos programos, integruoti lietuvių kalbos vadovėliai, kuriuose išardyta gramatikos sistema, bet tikros integracijos nėra. Rezultatai akivaizdūs.

patiko(8)



Vilkas Pilkas, Balandžio 25 19:37  #

P.S. …žinote, stebeilijuosi į sintetinę „strateginio objekto“ iliustraciją ir tyliai šypsaus į ūsą – ko ne vizualizacija/haliucinacija tūlam architektui kaip Kauno Saulės gimnazijos pastatas galėtų atrodyt 2020’aisiais… Ir „paveldo“ elementai nenukentėtų ir pasigrožėjimas kasdieniam dešimtūkstantiniam automobilių srautui atgimtų.

patiko(5)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>