Sudie, Mokytoja!

Pasiliekame teisę atminti,

Iš visų galimybių tik vieną.

Atmintis – tavo kapui paminklas,

Atminties nerūdijantis plienas.

*

Kiek jau metų, kiek jau kartų rašau šiuos žodžius? Draugui, dėdei, mamai, broliui, svainiui, …

O dabar štai – mūsų Mokytojai.

*

Atrodo, kad Mokytoja du mėnesius laukė vien norėdama dar kartą parodyti pavyzdį. Mokytojai visą gyvenimą rodo pavyzdį – todėl jie ir Mokytojai. Mes mokomės, mieloji Roma, mokomės! Bet mes negalime priprasti… Tu tik antroji Mokytoja per 22 metus, mirusi būdama mūsų gimnazijos mokytoja.

*

Mokytojai išeina tik tuo metu, kai išeina: iš klasės, iš mokyklos, iš pasaulio. Bet ne iš mūsų gyvenimo. Netiesa, kad Mokytojas gyvena tik tol, kol jį kas nors prisimena. Mokytojas pakeičia tuos kuriuos moko tiek, kad tas pokytis išlieka kartų kartoms. Tuo ir amžinas mūsų pasaulis. Ačiū, Mokytoja, už tai!

Atsakymai

Jūratė, 2011-11-01 13:54:45

Kaip netikėta :(, o dar tokia jauna. Būtent ši Mokytoja prieš kiek tai metų pranešė apie brangios geografijos Mokytojos žūtį. Tiesa, prie tokių naujienų neįmanoma priprasti 🙁