Šventinis išbandymas

Gruodžio 25, Antradienis


Kalėdų ir Velykų laikotarpiais aš vėl ir vėl galvoju: kaip jūs nebijote Visatos Valdovo? Kodėl negalite stabtelti ir pasakyti sau: negaliu išduoti Esminės Idėjos, nes tikrai ne bažnyčia (beje, kurios religijos bažnyčia?) kalba apie ją. Tuose šventiniuose šurmuliuose aš jau beveik nebesutinku žmonių, kurie susimąstytų: kaip tai? kodėl Kūrėjui reikėjo siųsti savo sūnų į Žemę, jei jis, Kūrėjas, viską sukūrė ir viską galėjo, gali vienu mirksniu pakeisti? kodėl tai niekingai kūrinijai leido nužudyti savo sūnų, lyg nuo to ta kūrinija būtų pagerėjusi (matote, kad pagerėjo?!). Ir t.t., ir pan. Jau ne kartą apie tai rašiau, nebekartosiu.
*
Man tik gera stebėti, kokią misiją Visatos Valdovas suteikė man. „Neišduok!“ – paskyrė misiją. Nepasiduok minios transui. Būk mano pusėje, nesupaprastink manęs, Esminės Idėjos. Aš negaliu tau atskleisti daugiau, bet juk supranti: jei leidžiu tau gyventi, jausti ir ištverti, tai tame ir yra Didžioji Prasmė.
*
Praeis gal šimtmečiai, žmonija pasikeis. Atsikratys stabų, ritualų, legendų, šamanizmo, atsikratys garbinimo, maldavimų, nusižeminimo… Visatos Valdovas, Esminė Idėja turėtų link to nuvesti kūriniją, nes jau nebereikia vergų…
*
Nesmerkiu religingų. Tik linkėčiau, kad jie pažvelgtų plačiau, susimąstytų… Nuo to ir jiems, ir mums visiems būtų geriau. O šventės – gerai! Man patinka, kad pavasaris grįžta! Džiūgauju!

patiko(44)