Tai – jų pasaulis

SONY DSC

*

Mielas Direktoriau,

nežinau ar dar beatmenat savo buvusią mokinę Justę Mariją, kuri prieš šiek tiek daugiau nei metus gavo Jūsų palaiminimą iškeliauti savais keliais į paslaptingąjį Amerikos žemyną… Bet štai po tokio ilgo laiko tarpo supratau, kad niekada neparašiau ir nepadėkojau Jums už viską, ką dabar laikau savo rankose. Labai apgailestauju ir atsiprašau už tai, jog prisiruošiau Jums parašyti tik dabar, bet galbūt kaip tik dabar galiu apibendrinti ir apibūdinti savo įspūdžius bei emocijas po metų kitoje pusėje Atlanto.

*

Šie mokslo metai Amerikoje buvo kupini visko: linksmų, skaudžių bei sunkių akimirkų. Tačiau galiu drąsiai teigti, jog ši proga, kuri man buvo suteikta, atvėrė duris į platųjį pasaulį. Net sunku prisiminti visus nuotykius bei įvykius, kuriuos patyriau būdama mokine Amerikoje. Pati sistema kardinaliai skiriasi nuo tos, kurią mes esame pripratę matyti Lietuvoje: daug daugiau veiklos, galimybių ir bendravimo tarp mokytojų ir mokinių. Pačiai teko sportuoti tiek, kiek dar tikriausiai nesu sportavusi gyvenime: rudenį bėgiojau, žiemą šokau, o pavasarį irklavau ežerų platybėse. Niekada neįsivaizdavau savęs tokioje nuostabioje vietoje, kur nuolatos pilna progų save realizuoti. Negana to, šiais metais apkeliavau ir pamačiau tai, ko tikrai ne kiekvienam nusišypso proga patirti. Savo vis dar tobulėjančiomis anglų kalbos žiniomis pavyko nuveikti tai, ko visada norėjau – bent šiek tiek prisidėti prie pasaulio bei sunkiai gyvenančių bendruomenių vystymosi. Praleidau dvi savaites Dominikos Respublikoje ir tiek pat Kosta Rikoje, mokydama vietinius vaikus ir suaugusius anglų kalbos. Šios keliones tikriausiai ir buvo mano metų „perliukai“, kurie visai šiai patirčiai suteikė dar daugiau reikšmės bei vertės.

*

Turbūt galėčiau pasakoti ir pasakoti visas istorijas bei nutikimus šiais metais, tačiau svarbiausia ką norėjau Jums parašyti ir pasakyti yra AČIŪ! Deja, popieriaus lapas, tuo labiau elektroninis laiškas, negali išreikšti viso to dėkingumo, kurį norėčiau parodyti Jums. Mano dveji metai KTU gimnazijoje privertė mane pasikeisti, aš tapau žmogumi, kuris nuolatos ieško galimybių ir niekada nepasiduoda. Visąlaik prisimenu Jūsų nuoširdžius pokalbius bei pamąstymus mūsų klasėje, tas mintis apie gyvenimą, kurios priversdavo permąstyti viską, ką iki tol būdavau nuveikusi, ir priversdavo pasitempti, siekti kažko daugiau. Visados buvot ir būsit man pavyzdys gero, ambicingo ir išmintingo žmogaus, kuris vers mane judėti į priekį.

*

Nuoširdžiai, Justė Marija Simanauskaitė

Atsakymai

Matilda, 2015-07-17 09:28:55

Šitie laiškai dar kartą įrodo, kad dirbta buvo ne veltui. Tai atperka visą triūsą. Smagu, kai jauni žmonės ieško savęs, kai daug keliauja, daug patiria. Iš jų išaugs geri Žmonės. Tokių reikia Lietuvai, jie garsins ją gerais darbais. Džiugu, kai gražus jaunimas prisimena savo ištakas. O nevykėlius nurašo pats gyvenimas. Pasidžiaukite tuo, kas yra gražu ir gera.

petras, 2015-07-17 09:56:30

Matilda, o kaip atrodo nevykėlio gyvenimas ?

Matilda, 2015-07-17 10:25:00

Petrui- nevykėlis pats nieko nesugeba, tik dėl visko kaltina kitus. Jis ne kūrėjas, bet griovėjas.

petras, 2015-07-17 11:20:52

Primena homo sovieticus 🙂

Matilda, 2015-07-17 12:51:23

Homo sovieticus ir yra būtent tas nevykėlis- nes niekas už jį nieko nepadaro, niekas jam lėkštės nepakiša po nosimi. Viską reikia pačiam. Čia ir prasideda bėdos. Va taip, pone Petrai.

petras, 2015-07-17 13:29:57

O jeigu pats nieko nesugebi, bet ir kitų nekaltini, nieko iš kitų nereikalauji, tai nevykelis ar jau toks pusiau vykęs ?

Darius, 2015-07-17 16:42:46

Tada esi pasyvus (tingus) nevykėlis…

paprastas, 2015-07-17 17:03:40

Gal patiks ši žmonių klasifikacija:

Konstruktoriai (kūrėjai)

Destruktoriai (griovėjai)

Tranai (išlaikytiniai?)

Amebos (bestuburiai)

Rasa, 2015-07-17 20:50:57

Dariui: o koks būna vykėlis? Tavo manymu? 🙂

vitalis, 2015-07-17 21:15:56

Rasai: ar Jūs bent įsivaizduojate, kaip svariai palaikote gerb. B. Burgio tinklaraščio estetiką(gal yra geresnis terminas – nesugalvojau)? BRAVO!

Darius, 2015-07-17 21:52:01

Rasai: mano ir jūsų supratimas apie vykėlį labai skirsis.

Rasa, 2015-07-17 22:15:34

vitaliui: pabandysiu. Įsivaizduot 🙂

http://www.ztestprep.com/wp-content/uploads/2014/12/bigstock-Dreamy-emoticon-45241633.jpg

Dariui: tai savaime suprantama 🙂 Užtat ir įdomu. Juk savo supratimą aš ir pati žinau, kam reikėtų klaust apie tokį patį? 🙂

nemezide, 2015-07-28 13:37:32

Nenorejau nieko sakyt, bet kaip jums rasyt laiskus, kad jus juos paviesinat net su pavardem? Gal ne visi nori i spauda rasyt.