Tai, kas svarbiausia Žemėje

Čia ne šiaip sau pušelė – čia Luko pušelė. Jūs ją šioje svetainėje matėte vos pasodintą, o dabar galite pažiūrėti, kiek užaugo Lukas. Žiūrėkite į pušelės ūglius. luko_pusele_090516 Šiandien Lukui – metai!

***Lukas

O, greitai tu augi, Lukai!

Aš jau nebespėju senti,

Todėl ir ateisiu jaunas

Į tavo ir savo šventę.

Karališko miesto princas

Nubėga basas per žolę…

Pavyko man, Lukai, atgimti

Laiku atsispyrus šuoliui.

Per laiką, per jūrą, uolą –

Save į tave sudėjau.

Dabar mes – vienodo molio,

Danguj neatskirs teisėjai.

Dabar mes – vienodo žvilgsnio,

Vienodi ant aukšto skardžio.

Visiems padaliję viltį

Abu nusijuokiame skardžiai.

B.B.

2009 05 17

_g100044

_g100056

Negersiu, ne!

_g100113

Inžinierius su čiulptuku…

_g100136

Mamos mokosi skaityti.

_g100159

Dovanų tiek daug, kad be karučio neišsiversi.

_g100168

_g100302

_g100317

Valgyti – sunku…

_g109968

_g109973

Atsakymai

Lukas, 2009-05-17 09:11:15

Aciu, seneli!

Raimundas Zabarauskas, 2009-05-18 05:53:17

O kiti trys ketvirčiai?

Burgis, 2009-05-18 08:38:40

Raimundui: nesupratau… Kokie ketvirčiai?

Raimundas Zabarauskas, 2009-05-18 11:52:31

Tiek to. Smagus eilėraštis.

Saula, 2009-05-18 23:24:52

Nuostabu! Pasisekė Lukui su seneliu 🙂

O kad aš taip mokėčiau savo anūkei…

O Raimundas turbūt turėjo omeny: yra keturi seneliai. Be Jūsų, p.Bronislovai, dar trys.

Bet kartais gamta taip surėdo, o žmonės sako: „Kaip iš akies trauktas senelis“ 🙂

Burgis, 2009-05-19 10:33:48

Ačiū, Saula, dabar supratau! Na, aš tikrai vienas nesisavinu Luko, bet “eilėraštis” (na, ta rašliavėlė…) gimsta spontaniškai, jo negali pakreipti, pritaikyti… Kartais net pats stebiuosi, kodėl tie žodžiai tokie, iš kur jie? Matyt, kažkam taip reikia.

Keista kas kita: myliu anūkėlius visa širdimi, visa esybe, o jie pamato močiutę – ir tiesia į ją rankutes… Prieš gamtą nepakovosi.

P.S. Įdedu nuotraukų iš Luko gimtadienio… Labai švediški kai kurie vaizdai, tiesa?

Margarita, 2009-05-26 21:11:28

Visą gyvenimą svajojau apie tokį senelį:)