O, jis teigiamasis (tai fizikos terminas), bet jis toks neigiamas, toks neigiamas!…
Priminsiu man patinkantį pokštą:
*
Atėjo jaunuolis pas išminčių ir sako: „Įsimylėjau! Patark man, išminčiau, vesti man ar nevesti?!
„Kad ir kaip tu pasielgsi, – atsakė išminčius, – vis tiek visą amžių gailėsies.“
*
Taigi, koks aš būčiau laimingas/nelaimingas, jei neturėčiau žmonos, vaikų, anūkėlių! O dabar aš nelaimingas/laimingas, nes grįžtamasis ryšys baigia papjauti: kai tik jiems blogai – man blogai, kad jiems blogai, o tada jiems blogai, kad man blogai…; kai tik man blogai – jiems blogai, kad man blogai, o tada man blogai, kad jiems blogai…
*
O tu manei, kad gyvenimo lygtį lengva išspręsti? Manyk iš naujo…
Sėdėk ir galvok.
Atsakymai
Burgis, 2014-10-15 12:26:48
Įsivertink pats!…
Giedrius, 2014-10-15 19:10:13
Viduje ramu, kaip gilaus požemio baseine. Todėl daug tyliu ir vandens nedrumsčiu. Ilsiuosi. Tokia būsena, kad nieko įdomaus nebus jau nei šiandien, nei rytoj. Kol kas.
Rokas, 2014-10-16 15:09:07
O kodėl iš karto ‘”kai jiems blogai – man blogai”. Turi būti “kai jiems gerai – man gerai!”
Visada reikia mokėti pažiūrėti iš kito kampo.
Simona, 2014-10-17 11:01:05
O kam tą gyvenimo lygtį spręsti :)?
Būkite laimingas (be nelaimingas) ir tegul nebūna Jums blogai, kad jiems blogai, o Jiems blogai, kad Jums blogai!
Rasa, 2014-10-17 12:40:38
Perdėtas kažkieno jautrumas skatina aplinkinių neatvirumą, netgi melą 🙂 Pačiais geriausiais tikslais 🙂 Kad artimas nesinervintų.
***
Žinoma tai nėra pati gražiausia situacija, bet pav. vienos mano draugės mama vos draugei išėjus iš namų ima jaudintis ir būti nelaiminga dėl visko, kas jai gali nutikti. Ją gali partrenkti mašina, išgaltavoti (čia jos šnekta tokia), nes visur pilna chuliganų. O mano draugei ne penkeri… Kai jau neprisiskambina kokį 8 kartą jai, ima skambinti man. O aš ką, aš ir paaiškinu tai mamai. Visad paguodžiu. Pav. kartą pasakiau: “Viskas gerai, mano manymu ji tiesiog ko gero su kažkuo dulkinasi ir neatsiliepia, nes jūs jai maišot. Ar gal jūs į viduriuką norėtumėt? Taigi nesijaudinkit, viskas jai gerai…” Bet mama, manau, vis tik norėjo į viduriuką, nes nervintis nenustojo…
petras, 2014-10-17 13:04:40
Raminamųjų reik tokiu atveju 🙂
Rasa, 2014-10-17 13:52:15
Petriukui: 🙂 Tada kai kurie visai sveiki žmonės turėtų būti kiaurą parą užslopinti. Daug tokių yra. Perdėtai emocingų. Moterų ypač. Žmonės, manau, dažnai nemoka “priimti” svetimų rūpesčių tinkamai 🙂 Aš irgi ne kitokia, na, gal truputį tik kitokia :), kartais labai rūpi artimi. Bet…
Aš puikiai suprantu, kad mano pirmesnį komentarą numinusuos tie, kurie įsivaizduoja, kad jie yra mokantys širdingai užjausti, jautrūs ir bla bla bla 🙂 O aš tikra bjauti boba. Beširdė. Nes tuos susirūpinusius reikia nuglostyti, nenervinti, užmyluoti ir pan.
Pažiūrėkim į situaciją iš šalies. Štai žmogui skauda dūšią. Jis nori ją išlieti, kad palengvėtų. Jis papasakoja kažkam artimam. Ko tikisi? Kad anas išklausys, supras kaip jam sunku ir atjaus. Jei galės, padės. O jei gaunasi taip, kad staiga tas jautrusis ima raudoti įsijautęs į tavo bėdą, jam ima permušti širdis ir tas kur guodėsi, žiūri- ar tik nereikės anajam greitosios, jau beveik ir pamiršęs, kad tai JAM čia kažką skaudėjo ką tik… :)))))))) Tai ar kitą sykį jis tokiam žmogui guosiesi? Ne, sakys: viskas ok, nesijaudink. Puikiai gyvenu. Taip taip, viskas tobula… 🙂
Aš truputį išpūčiau, bet taip išties būna. Būdavo, kad ir man skauda labiau, nei kitam. Bet išties dažnam, kuriam skauda, reikia tik elementaraus “pagailinimo” 🙂 Kartais konkrečios pagalbos. Nežinau kaip tai apibūdinti, bet tai, tas “pagailinimas”, kas kita nei tikra atjauta 🙂 Bet priimti, perimti kito skausmą, tai blogiausias pasirinkimas. Mano manymu.
Taigi, jei tėvai nemoka priimti skausmo, vaikai ima jiems nepasakoti tiesos arba meluoti. Tas pat su sutuoktiniais ir t.t. Nes pav. Jei moteris rauda ir jai šiandien blogai iki begalybės, o vyras vietoj to, kad apsikabintų ir tik ramiai mažai kalbėdamas “pagailintų”, ims nervintis, jam ims permušt širdis, jis ims patarinėti konkrečiai, ką jai daryti… 🙂 Visi vyresni žino, nieko iš to gero nelauk… :)) Galiausiai jis liks dar ir kaltas, kad jos nesuprato, o jai dar blogiau bus… Nes prie jos bėdų jis netyčia jai užkraus dar ir savo nervus 🙂
petras, 2014-10-17 14:02:25
Tai tiems kam reikia pagailinimo ir reiktų kreiptis pas tuos, kas moka tai suteikti. o ne pas tuos kas ieško racionalaus sprendimo.
Beje yra toks posakis: toks ir draugas jei pagalbos prašo 🙂 (čia priešingybė, kad draugą nelaimėje pažinsi)
Rasa, 2014-10-17 14:13:54
Petriukui 🙂 gal būt. Bet juk dažniausiai norėtume, kad artimieji mus teisingiausiai suprastų, užjaustų, atjaustų, pagailintų ir t.t. Bet nepaverstų bėdos dviguba bėda, t.y. neužaugintų jos su neteisinga savo reakcija. Turbūt todėl geriausia būtų mokytis mums visiems teisingai priimti svetimą skausmą ir svetimus rūpesčius 🙂 Išmokti juos išsklaidyti, ne perimti.
petras, 2014-10-17 14:33:25
Manau jei nenori neteisingos reakcijos, tai reiktų aiškiai išsakyti žmogui, ko iš jo nori. nes minčių tai niekas perskaityt negali. Čia aš pagal save sakau, nes ar aš kaltas jei ateina pas mane žmogus ir nori pagailinimo, o aš jam suteikiu pagailinimą pagal savo supratimą, o jis lieka dar labiau pažeistas :)) o aš juk iš tikro gero noriu. tai jei ateitų pas mane ir pvz. sakytų, būk draugas apkabink ir patylėk, tai aš tai su mielu noru padaryčiau. bet jei žmogus galvoja, kad kitas pats susipras kas anam patinka, tai dažnai bus kėblių situacijų.
Rasa, 2014-10-17 14:54:44
Petriukui: 🙂 Gražiai surašei 🙂 Tik gal būt dažno bėda tame, kad žmonės patys nežino, kai lieja dūšią, ko jie nori iš kito. Jie težino, kad jiems blogai ir jie nori palengvėjimo 🙂 Na, ir dėl to turbūt psichologai vis dar turi darbus… 🙂 Nes žmones turi mažai artimų žmonių, kurie juos supranta tinkamai 🙂 Padėdami ir nesukeldami diskomforto sau.
ir, 2014-10-17 15:25:51
teisingai,Petrai.Aš už tai,kad savo jausmus,emocijas reikia išsakyti,o ne graužtis,kad kitas žmogus nedaro to ko aš noriu.Klasikinė situacija:mano kolegė skundžiasi,kad su skaudama nugara plauna vonią,o vyras priėjęs glosto nugarą-užjaučia taip.O kolegė mintyse burnoja vyrą,kad geriau jau jai išplautų vonią…Bet pasakyti ką jaučia negali nors tu ką.
Aušra, 2014-10-17 15:35:48
Ačiū paguodėte ir pataisėte nuotaiką. Dabar bus geras ir ramus savaitgalis.
Rasa, 2014-10-17 16:36:37
Išties tai gyvenimas- dalykas pakankamai juokingas… 🙂 O visai ne sunkus. Ypač jei į daugelį situacijų išmoksti pažiūrėti su šypsena. Aš visad sakau: daugelis tragedijų, pažiūrėjus iš kito šono, kito aukščio arba tiesiog po kurio laiko, kažkaip virsta tikrom komedijom 🙂
Pav. ir aprašyta kolegė 🙂 Štai plauna vonią ir pyksta. Taip, jai reikėtų pasakyti ko nori, jei ji tikrai nori, kad vyras išlplautų. Bet išties jei ji nebūtų kvaila, tai eitų ir pagulėtų, kad nugaros neskaudėtų. Bet jai vonios švara svarbesnė už jos nugarą. Taigi net ir nežinau ar šiuo atveju ji verta užjautimo… 🙂 Nes garantuotai jai kvailai va šią minutę turi būti išplauta vonia… 🙂 O vyras turbūt galvoja, kad jai neįtiks, jei jis išplaus vonią, nes bus nepakankamai švaru. Turbūt.
Juokiuosi ir galvoju kada čia aš buvau nepakankamai supratinga paskutinį kartą… Mhmmm. Prisiminiau 🙂 Neseniai vienas vyriškis man guodėsi, kaip jam sunku gyventi, nes pas jį (jis gyvena užsienyje) buvo atvažiavęs sūnus vasarą porai mėnesių. Studentas. Padirbėti kartu. Tai va ir už benziną beveik vienas turėjo mokėti, sūnus ne visad “mesdavosi” ir ant maisto sūnus ne visad dėjosi pakankamai, t.y. lygiai, ir už kambarį truputį daugiau reikėjo mokėt… Žodžiu, sunku jam, skolų pilna. Į “minusą” nuėjo. Žinoma, jis supranta, kad sūnui padėti reikia, bet… Labai sunkus gyvenimas… Palingavau tada galva ir sakau: “Suprantu, sunku… Tik tu pamiršti vieną menką smulkmeną.” “Kokią?”- klausia. “Kad likusius 10 mėn. jis gyvena pas mane. Ir alga mano lietuviška, o kol mokosi jis nedirba, taigi už valgį, butą ir pan. moku aš viena… Bet tu dėl mūsų tik nesijaudink. Mes tai gerai gyvenam…” :))))))))))) Tai čia su savo ex-u taip pasikalbam… 😀
Tai va tokia aš neužjaučianti kartais… 😀
Giedrius, 2014-10-17 17:00:02
Geriau šioje svetainėje kalbėtume apie literatūra, mokslą ir švietimą – kitų temų iš principo nekomentuosiu. Kadangi kiekvienas turi savo tiesą ir aš laikysiuos savosios – nujaučiu, kad geriau žinau kas mano gyvenime teisinga, nei visi šios svetainės lankytojai kartu sumetus. Vienas žmogus gali klysti – minia tuo labiau.
Rasa, 2014-10-17 17:20:16
Giedriui: 🙂 Kartais tu toks juokingas! 🙂 Ne blogąja prasme, neįsižeisk.
Ir, žinoma, laikykis savosios tiesos. O argi kas tam prieštarauja? Aš tai tikrai ne 🙂
Rita, 2014-10-17 22:19:31
p.Burgi, turiu du suaugusius sūnus ir man, taip kaip ir Jums, būna blogai, kai blogai jiems. Tada jie nerimauja, kad nerimauju aš. Kartais toks ryšys tikrai visus kankina. Bet jeigu jo nebūtų, jausčiausi nekokia mama. Mano vyras kažkada kažkokiame primityviame detektyve perskaitė tokią mintį: “Tapęs tėvu amžiams prarandi ramybę”. Bet kiek daug gauni…