– Tėveli! – verkdama šaukė mergaitė

Gruodžio 18, Sekmadienis

Jis pustekiniu bėgo Laisvės alėja nuo Vytauto prospekto link Įgulos bažnyčios. Sėdėjau automobilyje, todėl iškart nesupratau, kad gal 5-6 metų mergaitė ne tik verkia, bet ir šaukia: „Tėveli!“ Kai iššokau iš automobilio, ji jau buvo tolokai aikštėje ir sutrikusi dairėsi, į kurią pusę bėgti.
Žadėjau bėgti pas ją, bet paskui pagalvojau, kad reikia akimis ieškoti tėvo – gal galėčiau jam parodyti dukrelę. Tuo metu prie mergaitės priėjo ir pradėjo kalbinti viena moteris, paskui kita…
Kur tas tėvas? Kur tas nelaimingas žmogus? Nevykėlis? Žioplys? Niekšas?…
*
Moterys kažkur nusivedė mergaitę, o manyje šiurpus jausmas nenurimsta iki šiol… Kažkaip iškart nežinia kodėl tą epizodą susiejau su emigracija. Kiek vaikų dabar bent mintyse šaukia: „Tėveli!“ Pinigėlius duonelei uždirba tėvelis…
Velniop tuos pinigus! Nepameskite vaikų gatvėje! Nepameskite mūsų mažų vaikų tame dideliame pasaulyje.
*
Sekmadienio vakaras „Maximoje“. Daug žmonių. Toje minioje matau: emigrantas, emigrantas, emigrantas… Laikas švęsti, laikas kažkur uždirbtais pinigais pradžiuginti saviškius. O paskui bus sausis. Sausa tyla. Tik kažkur gatvėje verkdama šauks mergaitė: „Tėveli!“

patiko(0)



RSS

Atsakymai (19)

Burgis, Gruodžio 18 19:25  #

Gal ir jums skauda?…

patiko(0)



laisvas, Gruodžio 18 21:58  #

Skauda… Noriu, kad mano sūnus baigtų universitetą ir jam ateityje neskaudėtų. Noriu, kad mano mažytėms netrūktų duonos ant stalo… Skauda… Kartais naktiniame kelyje nubėga šykšti, vyriška ašara, susigėsti jos ir… vistiek skaudu…

patiko(0)



jurgis, Gruodžio 18 23:57  #

o kokią matote išeitį?

patiko(0)



Iš arčiau, Gruodžio 19 10:33  #

Aš juos suprantu: tokioje kaip JAV, aš už lygiai tokį pat darbą gaučiau nuo 45 – 65 tūkstančių per metus (doleriais), grubiai 119 – 172 tūkstančiai Lt. Lietuvoje už lygiai tokį darbą max, ką galiu gauti yra 36-40 tūkst. Yra skirtumas.

patiko(0)



sonata, Gruodžio 19 12:18  #

Iš arčiau: bet esate čia ir tuo viskas pasakyta. Ne visi iš bado emigruoja. Lengvesnės duonos. Viskas žmogiška ir suprantama – žuvis ieško kur giliau. Bet ką aš galėjau pasakyti savo septynemetei krikštadukrai, kai, vaikštant mudviem pajūriu, netikėtai paklausė: „Teta, turiu ir tėtį, ir mamą, bet esu našlaitė ar ne?“ . Tėtis – Dubline, mama – Kipre. Ir ne todėl, kad neturėjo darbo Lietuvoj – „ten“ visko daugiau ir lengviau. Tik kieno sąskaita? Dabar mano krikštadukrai vienuolika. Tėvus atstoja seneliai – nuo palidėjimo į pirmą klasę iki slaugymo, kai serga. Tėvai tėra pinigų ir visokių daiktų šaltinis. Atviru tekstu per skype: „Tetuk, mama daugiau davė“; „Mama, tetukas geresnį fotiką nupirko“. Kailis šiurpsta…

patiko(0)



Arvydas, Gruodžio 19 12:43  #

Beje, daugeliui tautiečių netgi stinga fantazijos kaip uždirbtus pinigus leisti.. Apsiribojama standartiniais pirkiniais – sklypais, automobiliais, butais, plazminiais televizoriais, žaislais ir t. t. Matyt, psichologija kalta – kaltės jausmas dėl paliktų vaikų, vienišumas svetimoje šalyje, išdavystės jausmas skatina realizuoti tuos sunkiai uždirbtus pinigėlius, neatsižvelgiant į pirkinių būtinumą. Bet tai ne tautos, tai laikmečio nelaimė. Juk nuolatos esame atakuojami reklamų, iškreiptų žurnalinių vertybių, todėl ir sumaišome vertybes kartas nuo karto, klaidingai susidėliojame prioritetus.

patiko(0)



(nebe)nesvarbu, Gruodžio 19 13:55  #

„Bet pinigai tėra įrankis. Jie nuveš jus, kur panorėsite, bet nepaims iš jūsų vairo. Jie suteiks jums galimybę patenkinti troškimus, bet nesuteiks jums troškimų. Pinigai nenupirks laimės žmogui, kuris nežino, ko nori; pinigai nesuteiks jam vertybių kodekso, jeigu jis vengė žinojimo, ką vertinti, ir neduos jam tikslo, jeigu jis vengė pasirinkimo, ko siekti. Pinigai nenupirks proto kvailiui nei gerėjimosi bailiui nei pagarbos nevykėliui.

Ar pinigus gavote sukčiaudami? Pataikaudami žmonių ydoms ir kvailybei? Įsiteikinėdami kvailiams, kad gautumėt daugiau nei jūsų sugebėjimai verti? Nuleisdami savo pastangų kartelę? Dirbdami darbus, kurių nekenčiate, dėl pirkinių, kuriuos niekinate? Jei taip, tuomet jūsų pinigai nesuteiks jums nė grašio džiaugsmo. Tuomet viskas, ką pirksite, taps ne dovana jums, bet priekaištu; ne pasiekimu, bet gėdos priminimu.“

patiko(0)



D., Gruodžio 19 15:53  #

laisvui: o aš norėčiau, kad mano dukra norėtų mokintis universitete, o ne mokintųsi dėl to, jog aš to noriu ar dar dėl ko nors.

patiko(0)



Iš arčiau, Gruodžio 19 16:46  #

Esu čia tik dėl to kad mano vaikai dar labai maži… O aš jų palikti tikrai negaliu…

patiko(0)



Arvydas, Gruodžio 19 17:00  #

Iš arčiau: o jei vaikai nebūtų maži? Emigruotumėte? Kodėl? Ten daugiau moka? O kiek Jums reikia pinigų, kad būtumėte laimingas? Kas Jums yra laimė – šeima, draugai, hobiai, naujas televizorius, prabangi mašina, nuosavas būstas? Ko Jums trūksta, kad galėtumėte gyventi Lietuvoje ir būti laimingas, orus, pasitikinti savo gimtąja šalimi?

Jūs neįsižeiskite dėl mano klausimų – aš tikrai nenoriu ironizuoti šios situacijos. Man tik labai smalsu, kas skatina jaunus, protingus mūsų tautiečius pasirinkti legionieriaus duoną. Kokia turi būti situaciją, kad žmonės pasiryžta palikti šeimas, draugus, namus ir iškeliauti?

patiko(0)



Iš arčiau, Gruodžio 19 19:33  #

Arvydai. Aš emigruočiau, bet kartu su visa šeima. Vienas ne. Mašina, man tai tik transporto priemonė, ne turtai esmė. Aš labai daug bendrauju su užsieniečiais, ypač tie kurie dirba su mūsų darbo partneriais, tenka išklausyti visokių nuomonių, bet tokių suvaržymų verslo pradėjimui, tokių mokesčių ir lengvatų netaikymo ir apskritai kainų/algų santykio nelabai kur rasi Vokietijoje, Skandinavijoje ir pan. Kol dar buvau nevedęs, gyvenau 8 mėn Barselonoje. Nežinau, man ilgą laiką po to buvo Lietuvoje viskas graudu… Kiek žmonių tiek nuomonių.

patiko(0)



sonata, Gruodžio 19 22:45  #

Iš arčiau: sutinku su Jumis, kad nesam išsivysčiusi valstybė tiek, kiek Vokietija ar Skandinavija. Smalsumo vedama, pasieškojau darbo Norvegijoj. Na ne žuvies fabrike – atlyginimo pradžia 130 000 eurų metams.Nepersidirbant. Kas ketveri metai – keturi mėnesiai ištisinių atostogų. Bet aš tik žaidžiau – magėjo susipažinti su tenykšte mano darbo srities organizacija, ypatybėm. Stebuklų nėr niekur arba – ten gerai, kur mūsų nėra. Nuostabus Stavangerio pajūris, bet kai įsivaizdavau, kad negalėsiu savaitgaliais nulėkt prie mūsų Baltijos… kad negalėsiu užsimanius praeit Laivės alėja ar pasėdėt Pažaislio vienuolyne… na jei savanoriškai į tremtį – tai tik į mūsų šiauriausią vietą – Biržus ar Mažeikius:)

patiko(0)



Martynas, Gruodžio 20 00:12  #

Manau, šnekant apie dabartinę padėtį Lietuvoje, svarbu turėt galvoje porą dalykų:
1. Žmogaus sukuriamas BVP (o kartu ir jo atlyginimas) priklauso nuo šalyje sukaupto kapitalo dydžio. Vakarų Europa per amžių amžius turėjo savarankiškas valstybes (su labai trumpais karų intarpais) ir (plėšdamos visą pasaulį) sėkmingai kaupė kapitalą. O Lietuvos istoriją puikiai visi žinom – mes savarankiški dar tik akimirksnį.
2. Vakarų Europoj susiklosčiusi dabartinė padėtis, kurios taip pavydi daugybė lietuvių (pavydėt negražu), yra nepateisinama net ir atsižvelgiant į kapitalo kiekį. Paskutiniais dešimtmečiais ją bandyta palaikyti skolinantis, įsileidžiant kalnus migrantų, didinant ES, bet tai nebeveikia. Byranti € zona ir dabartinė krizė tą puikiai rodo. Vokietijos kanclerė viešai pasako, kad niekas negarantuoja dar 50 metų taikos, ir niekas nežino, kas laukia toliau.

patiko(0)



Iš arčiau, Gruodžio 20 09:03  #

Nuo karo niekas neapsaugotas, bet kol taika tai šiuo metu Vokietija gal net geriausiame stovyje be Skandinavijos. Tai puikiai suprato ir lietuviai, vokiečių kalbos kursai užsiimti trim mėnesiam į priekį ir važiuoja žmonės ne tik juodo darbo ieškoti.

patiko(0)



Arvydas, Gruodžio 20 10:40  #

Martynai, visiškai su Jumis sutinku! Na, mums gyventi kaip švedams neįmanoma vien dėl to, kad pas juos Stokholmo priemiestyje gyvena daugiau gyventojų, nei pas mus visoje šalyje.

Iš arčiau, kas liečia verslo sąlygas – pats šia veikla užsiėmiau, todėl žinau, kad mokesčiai įskaičiuojami į prekių/paslaugų savikainą. Jie tikrai negula ant verslininkų pečių, nes, jei verslininkas neša pinigus iš namų ir moka mokesčius, man atrodo, kad jam tiesiog nelemta užsiimti verslu. Iš tiesų, mūsų verslo didžiausia bėda – maža rinka. Čia jau nieko nepadarysi. Ir valdžia čia nieko nepadarys.. Todėl kita mūsų verslininkų bėda – prastai įsivaizduojama/suprantama jų verslo koncepcija. Pradėdamas verslą, turi tiksliai žinoti, kiek įmanoma iš savo srities uždirbti. Žmonės, pradėdami savarankišką veiklą, dažnai gyvena iliuzijomis – jiems atrodo, kad per metus-du užsidirbs milijoną, o jau tada viskas eisis kaip sviestu patepta.. Kai susiduria su realybe, tada viskas tampa blogai – bloga valdžia, maža šalis, prasti darbuotojai ir t. t.

patiko(0)



Aušra, Gruodžio 20 11:40  #

KĄ GALIME IR KO NEGALIM RINKTIS

Mes galim rinktis prekę parduotuvėj.
Kavinėse mūs paslaugoms – meniu.
Kelionei rinktis laivą ar lėktuvą.
Net žmogų galim rinktis tarp žmonių.

(…)

Mes galim juoktis, galime raudoti,
Ir žemintis, ir elgtis išdidžiai.
Mes galim priešintis ar pasiduoti.
Net mirtį gali pasirinkt savižudžiai.

Mes galim tą atmest, o tą priimti.
Ir ką parašom, galime ištrint.
Bet mes negalim, kada norim, gimti
Ir motinos negalim pasirinkt.

Negalim pasirinkt kitos gimtinės.
Jinai viena. Jos niekas neatstos.
Ji mūsų meilės ir kančių šaltinis.
Kas ją praras, neįsigis kitos.

1969 m. sausis

Baltakis, Algimantas.

patiko(0)



laisvas, Gruodžio 22 03:44  #

Pradėjęs atsiliepimus, tikriausiai juos ir užbaigsiu.
D: mažytei mano dar tik 12. Bet aš ją, kaip ir sūnų, aukleju taip, kad noretų mokytis ir įgytų specialybę, kuria ateityje užsitikrintų nepriklausomybę. Yra vaikų kurie be tevų postūmio siekia mokslo nuo pat mažens, bet tokių vienetai. Visiems kitiems reikalingas “spyris”.
Arvydas, (nebe)nesvarbu: padėkit man!!!!!! !!!!! Mano žmonos, geriausios, pradinių klasių mokytojos Lietuvoje (subjektyvi, asmeninė mano nuomonė, pagrįsta jos mokinių ir tevų atsiliepimais 25-rių metų laikotarpyje) uždarbis 1750 lt. Mano, vietos ir tam tikro laiko gyvenime neradusiam, vidurinį išsilavinimą teturinčiam – 5000 lt. (Skirtumą tarp išsilavinimų ir uždarbių matot? Bet čia kita, atskira tema.) Gyvenam mažame miestelyje, 2-jų kambarių bute, kuriam reikalingas nebekosmetinis remontas. Mašina 1994m. Tv kineskopinis. Banko sąskaitoje minusai. Meldžiuosi kiekvieną rytą dievui, kad duotų dar nors šiek tiek laiko man gyventi, kad mylimiesiems netrūktų duonos, vaistų ir „ant galvos nelytu“. Štai mūsų poreikiai. (Ne D&G, Gucci… Ne Audi ar Vw… Ne sklypai, jachtos ir t.t…) Prioretetai: šeima, sveikata, artimieji… Gal aš „bukas“?
Martynas, Arvydas: pritarimas. Susidaro toks ispūdis, kad Lietuvoje reikalingi tik įsigiję aukstajį išsilavinimą žmonės… Aplink tik direktoriai, vadybininkai ir kiti “aukštas, svarbias pareigas užimantys asmenys”. O “buras”, paprastas darbininkas, savo rankomis sukuriantis tiesioginį produktą nebereikalingas?!! O ar ne jūs, išsilavinusieji turit sukurti mums, beraščiams, sąlygas dirbti, ir jeigu mes jau EU, uždirbti ir gyventi (o ne egzistuoti) kaip EU?
Aš netikrasis emigrantas, nors tikriausiai, skaičiuojant, tūkstančiais įdarbinau europoje. Dirbu Lt įmonėje, tik kadencijomis europoje. (kadencijos ilgos, del to ir skaudu… skauda…) Jūs galvojat emigruoja žmones tam, kad galetų prisipirkti nekilnojamo turto, prestižinių automobilių, naujos audio-video, buitinės technikos? Ne. Dauguma jų neberanda vietos Lietuvoje. Tiesiog Lietuvai jų nebereikia. Galima būtu diskutuoti apie jaunimą, bet kokios gali buti diskusijos užsienin dirbti isvažiuojančius 50-čius, 60-čius? Tie žmonės, kurie savo gražiausius metus, sveikatą, darbą atidavė Lietuvai, jai tapo nebereikalingi? O likę ateina pas vaikus ir su ašaromis akyse prašo poros litų duonai!!!! O jie dar darbingi. O jie savo srities specai. O jie dar ilgai galetų dirbti ir būti naudingi Lietuvai!!! SKAUDA!!! SKAUDU!!!

Aušra:
То, что люди поют по дороге домой

Дули ветры и последние метры
Мне давались с трудом,
Но дорога кончается там,
Где начинается дом.
И когда путь уже за спиной
Улыбнется тебе дом родной.
От того люди часто поют по дороге домой.
Мой мотор тарахтит и гудит,
Мой бензин на нуле,
Но машина летит и летит,
Параллельно земле.
Между небом и этой землей,
Я иду по короткой прямой,
И пою, то что люди поют
По дороге домой.
Если ты когда-нибудь,
Ты решишь, что твой окончен путь,
Не спеши –
Ведь мы еще не спели с тобой.
Не допели то,
Что люди поют по дороге домой.

B.Burgiui: o jums neskaudu, kad jūsų atžalos ten…?

patiko(0)



Burgis, Gruodžio 22 08:14  #

laisvam: šiemet Stokholme buvau keturis kartus, iš ten anūkėliai šiandien atvyksta jau trečią kartą… O brolį Klaipėdoje aplankiau tik kartą… Pasaulis yra mūsų!

patiko(0)



Arvydas, Gruodžio 22 10:37  #

Laisvas, Jūs manęs nesupratote. Aš nekritikuoju pačios emigracijos kaip reiškinio. Tik man labai nepatinka nuolatinis inkštimas „kaip čia, Lietuvoje, viskas blogai ir kaip čia neįmanoma gyventi“. Ir apskritai aš nesuprantu požiūrio – „Kodėl aš turiu mylėti Tėvynę? Juk ji dėl manęs nieko nedaro!“ Kaip čia tai suprasti?! Mano požiūriu, Lietuvos pažanga bei gerovė – mūsų visų reikalas. Reikia stengtis ir dirbti, o ne skųstis ir zysti. Savaime aišku, kad pas mus yra krūvos problemų: ekonominių, socialinių, švietimo ir t. t. Bet kas tas problemas spręs, jei ne mes patys?? Suprantu ir pateisinu, kai žmogus išvažiuoja dirbti ir gyventi svetur. Gali būti, kad jį verčia ekonominė situacija. Gali būti, kad žmogus – kosmopolitiškas, jį traukia naujos šalys ir žmonės. Gali būti, kad kažkas ieško profesinių iššūkių. Emigracija – kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Už tai negalima pykti ar smerkti. Tik man pikta, kai jaunimas, faktiškai nė dienos nedirbęs, jau bamba „Lietuvoje – jokių perspektyvų, brauksiu į Londoną!“. O tėvai jam antrina „taip, taip, vaikeli, susikrauk lagaminus ir keliauk, nes čia – purvynas bei vagys“. Na, tokių dalykų negalima sakyti garsiai! Negalima!

Taip pat man nepatiko Jūsų komentaro tonas. Susidariau įspūdį, jog aš – snobiškas inteligentas, sėdintis ant pinigų maišo bei moralizuojantis neišsilavinusias mases :) Tiesa tokia, kad mano pajamos, lyginant su jūsiškėmis, beveik tris kartus mažesnės. Manau, kad tai aš turėčiau skųstis. Bet aš nenoriu lįsti į Jūsų piniginę. Suprantu, kad Jūsų situacija gali iš esmės skirtis nuo maniškės, todėl apie tai net neverta kalbėti. Jei norite objektyviai ir įdomiai padiskutuoti, nesileiskite į asmeniškumus. Galite naudoti asmeninį pavyzdį ar patirtį, tačiau to nepateikite kaip absoliučios, nenuginčijamos tiesos. Beje, mano komentarą išprovokavo ne Jūsų pasisakymas, bet Iš arčiau nuomonė. Gal Jūs pamanėte, kad aš kalbu apie Jus? Na, tokiu atveju – nesusikalbėjome :)

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>