Ar jūs taip mokate?
Atsakymai
Vytautas, 2010-10-03 19:51:49
Gerb. Burgi. Noreciau Jusu paklausti, kazkada sededamas Jusu paskaitoje buvau uzdaves sau si klausima, bet kazkaip neviesinau… Jus man pasakykit kokia nauda yra is tikimybiu realiam gyvenime? Kam tai galima panaudoti praktikoje? As manau, niekur… 🙂
Ignas, 2010-10-03 20:27:24
Jeigu “realus gyvenimas” – kaip pavalgyt, patenkint kitus poreikius, turėt draugų, susirast betkokį darbą, tada galbūt ir nėra kur taikyt.
julius, 2010-10-04 03:49:40
Mano kukliu supratimu, tikimybes yra visu statistiniu dalyku pagrindas. O statistika dalykas daznas, pasitaiko nuo sociologijos ir rinkodaros iki gamybos, mokslo ir t.t.
Nekalbant jau apie tai, kad universitetas nera ir neprivalo buti tik taikomuju ziniu perteikejas. Zmogus turetu jausti ir supratimo ir pazinimo dziaugsma ir abstrakciu ideju grozi 😉 O kam tetruksta kasdieniu igudziu, kolegijos ar proftechnines turetu buti per akis.
Baisuoklis, 2010-10-04 17:13:05
Niekaip negaliu suprasti, iš kur Lietuvoje tiek daug bajorų, kuriems nesvarbu kaip pelnytis duoną…
Atleiskite, ne į temą aš čia… Bet abstrakčiųjų idėjų grožis užbūrė…
Edmundas Adomonis, 2010-10-05 20:32:25
Juliui: čia labai gerai pasakyta apie ir universitetus, ir pažinimo džiaugsmą: “Zmogus turetu jausti ir supratimo ir pazinimo dziaugsma ir abstrakciu ideju grozi” ir t.t., nors, kas dabar vyksta universitetuose, sunku pasakyti…
Baisuokliui: žinoma, visi (išskyrus kelias retas išimtis) turi pasirūpinti, kaip pelnytis duoną, bet tai neprieštarauja tam, kad kai kurie iš jų net ir vargingai gyvendami skiria laiko, kiek sugeba, teorinių dalykų supratimui ir pažinimui, kurį vertina savaime kaip duodantį bendrą žmogaus orientaciją pasaulyje ir kurio, aišku, nepanaudosi einamuosiuose reikaluose (nors ne sykį teko susidurti su tokiais atvejais, kai duonos pelnymasis taip nualina žmogų, kad nelabai ką jis begali padaryti).
Ignas, 2010-10-05 20:59:36
Abstraktus mąstymas lavina mąstymą bendrąja prasme. Mąstymas kuria idėjas. O argi ne idėjos uždirba didžiausius pinigus?
Nepris, 2010-10-05 21:44:39
Didžiausius pinigus uždirba buvimas laiku ir vietoj. Nuostabi idėja gali būti tokia pat bergždžia, kaip ir nuoširdus triūsas.
Edmundas Adomonis, 2010-10-05 22:47:15
Ignui: neketinu labai prieštarauti – tik svarbu: KAI KURIOS idėjos uždirba didelius pinigus (ir tos idėjos galbūt nelabai įdomios, tad pakaktų ir nedaug pinigų).
GL, 2010-10-08 02:12:24
Na… jeigu bent viena matematikos sritis yra tokia svarbi realiam gyvenime, tai tikimybes ir taip vadinamas “probabilistic reasoning / Bayesian inference”. Jau nekalbant apie tai, kad sie dalykai privalomi bet kokiame rimtame versle (cost/benefit analysis) ar priimant sprendimus del investiciju (jau nekalbant apie visokias loterijas, zaidimus ir lazybas), tikimybes & statistika galima naudoti vertinant bet kokiu gyvenimisku dalyku tiketinuma ir is to isplaukiancias pasekmes. Pvz.,
-
koks sansas (ir vidurkis / 95% intervalas), kad nuo namu iki darbo autobusas / masina uztruks tiek ir tiek laiko + kokios islaidos -> kuo apsimoka naudotis?
-
koks sansas, kad lektuvas/traukinys veluos ir ar kad bagazas pasimes ir kiek laiko geriausiai laukti tarp skrydziu/traukiniu, kad netureti problemu (priklausomai nuo kompanijos/valstybes/etc.)
-
koks sansas, kad bosas pagaus svaistant laika darbo metu ir atleis is darbo – kokia tikimybe bus rasti nauja panasiai apmokama darba.
-
koks sansas apsinuodyti pigesniu maisto produktu ir ar tiketinos gydymo islaidos bus didesnes uz kainos sutaupyma (panasiai su pigiais vs. brangiais drabuziais ir kitais dalykais)
-
kokia vidutine tiketina santykiu trukme ir sekme renkantis tarp keliu partneriu (iskaitant visas tikimybes, kad atsitiks tas ir anas)
ir t.t.
Ne visuose siuose atvejuose lengva nustatyti tikimybes ir vertes, bet bent ju apytikslis ivertinimas gali labai pagerinti gyvenimisku sprendimu priemimo kokybe. Be to, daugeliu atveju neuztenka zinoti vien tikimybiu/statistikos, reikia ir kitu dalyku (specifines informacijos, psichologijos, ir t.t.)
Galiausiai, galima i visa tai numoti ranka ir ziureti Paris Hilton “the simple life”, balsuoti uz Paksa (ar uz Sarah Palin Amerikoje), studijuojant nusirasineti ir/arba nusipirkti diploma, keikti darba, del visko kaltinti valdzia ir gyventi vargana runkelio gyvenima 😉
petras, 2010-10-08 14:11:34
na aš nesimokau tikimybių teorijos ir statistikos, bet kažkada mokiaus, viską užmiršau ir numojau ranka. už paksą nebalsavau, palin nežinau, darbas nelabai patinka, valdžios nekaltinu ir gyvenu žmogaus varganą/linksmą gyvenimą. ir ką ?
Goosia, 2010-10-24 21:54:32
Gal trečiam uždavinyje klaida tame, kad nebūtinai jei šauna antrą kartą, pirmą kartą turi būti nepataikęs? Ar aš maišau jau kažką? Atveskit į tiesą, pfu, ne į tiesą, o į statistiką (prisiminiau posakį: “yra melas, didelis melas ir statistika”).
Burgis, 2010-10-24 21:58:24
Ne, tokios klaidos nėra…
Goosia, 2010-10-24 23:29:49
Na tikrai klaida, kad P(2) nėra lygus P(2), bet žodžiais paaiškinta, tai nesiskaito. Gal būtina paskaičiuot P(3), kad nebūtų mažiau už 0,9. Kol nesuskaičiuota, tol nėra įrodymo? o nelygybė ar ši: 0,4^n >= 0,1 ?
:), 2010-10-31 00:38:16
Siaip tikimybes ir kombinstorika man universitete sekesi lengviausiai is visiskai visu matematikos skyriu 🙂 visi keliniai, deriniai ir formules sukurimas buvo itin paprasti dalykai. Gyvenime samoningai tai pritaikau itin retai, bet pasamoneje tai labai mikliai suvekia ivairiausiose situacijose, kad ir, pvz., troleibusu stoteleje, dar tais laikais, kai nebuvo skelbiamas tikslus atvykimo laikas, o tik intervalai – ilgai neatvaziuoja troleibusas, pasiziuriu kurie cia tinkantys vaziuoja, ir kas kiek laiko, ir net nezinodamas kiek laiko praejo nuo paskutinio tinkancio atvaziavimo pakankamai tiksliai primetu didziausios tikimybes kada atvyks tinkamas trulikas laika 🙂 galima visa tai sudelioti ir keliniais deriniais, tikimybiu sandaugom ir sumom, bet nuo to gyvenimas nebus nei trupucio kokybiskesnis 🙂 Praktikoje man beveik visad uzhteko tikimybes intuityvaus perpratimo, na intuicija sveika laikas nuo laiko pasitikrinti matematiniu tikslumu.