Tobulėk!

Lapkričio 4, Šeštadienis

Žiūrėk, ruduo nori viską nurudinti, nulapinti, o žalias krūmelis priešinasi iš visų jėgų!
Laikas nori mus sulėtinti, atbukinti, priversti atsitraukti, susitaikyti – to nebegalime, to nebemokame, to nebenorime…
Norime! Galime!
Kasdien sukuriu ir išsprendžiu bent po vieną uždavinį. Mėgaujuosi!
Einame, važiuojame, žiūrime, skaitome…
*
Šiandien iš Kauno atvažiavo mūsų auksinių rankų meistras, baldžius. Kalbamės, aptarinėjame užsakymuką… Ir staiga paaiškėja, kad jis, meistras, visai neseniai patyrė infarktą! Laimė, kad tai įvyko ligoninėje. O jis, tas meistras, juokauja, pasakoja apie grandiozinius užsakymus, kuriuos gauna iš Jungtinių Arabų Emiratų. Ir nėmaž nelėtina savo gyvenimo!
*
Vakar Ukmergėje stebėjau mokytojus, kai prieš mane kalbėjęs pranešėjas aiškino, rodė jų sukurtas kompiuterines mokymo priemones. Kokios skirtingos tų mokytojų reakcijos! Nuo susidomėjimo, smalsumo iki baimės, abejingumo…
*
Žinau, žinau – jokios naudos iš to smalsumo, iš tų pastangų išmokti, padaryti. Yra kiti keliai į „laimę“. Užjaučiu tuos, kurie pasirenka tuos kitus kelius… Jūs patikėkite manimi, senu žvirbliu: tobulėti būtina iki paskutinės akimirkos. Gal būtent tada prireiks tobulumo…

patiko(21)