Toks keistas, keistas darbas… Širdimi.

Vasario 26, Penktadienis

Pastarosiomis dienomis svarbiausias mano darbas – paskirstyti fondo lėšas. Trys puikūs mano pagalbininkai rinko iš 12 kandidatų verčiausius paramos. Pasakyčiau, kad balsavimas labai primena „Euroviziją“: bendra tendencija aiški, bet balsų išsibarstymas labai didelis.
*
O tada aš jau sėdau prie sąrašo, prie rekomendacijų ir galvojau, galvojau…
Keistas tas galvojimas: pinigai ne mano (nors dosniausiai fondą parėmė mūsų dvi jaunosios šeimos…), kandidatų paramai gauti nepažįstu, pinigus aukojusių žmonių pasiklausti negaliu…
Protu to darbo neatlikčiau. Tenka dirbti širdimi. O ji gelia dėl to, kad visus, visus norėčiau pradžiuginti – jiems visiems labai labai reikia paramos.
*
Bet pasirinkome penkis… Iš Kalvarijos, Zarasų, Klaipėdos, Mažeikių ir Grigiškių. Manau, kad Jūs, gerieji rėmėjai, apsidžiaugtumėte dėl to, jog jūsų pinigai praskaidrins tų vaikų gyvenimus.
*
Kol kas mūsų fondas kuklus. Aš vis tikiuosi, kad pradės veikti principas: geriau iš daugelio po mažiau, nei iš kelių po daug. Įsivaizduokite, kad 500 žmonių paaukoja po 20 eurų. Tai juk didelė suma! Tik kaip „pasiekti“ tuos 500 žmonių, kaip įtikinti juos, kad rėmimas yra labai prasmingas, labai teisingas, labai moralus gyvenimo elementas?
*
Aukokite…
Ačiū!

patiko(49)