Trys eilėraščiai savaitgaliui

Ta knygelė išleista 1965 metais – kas iš jūsų jau buvo gimęs?

Segejus Jeseninas man pretenzijų nepareikš. Justinas Marcinkevičius, puikiai išvertęs eilėraščius, dėl šių trijų eilėraščių pasidalijimo su jumis būtų tik patenkintas – tai buvo kilnus Žmogus.

Beje, visus tris eilėraščius moku mintinai – autorystė yra ir mano!

*

Aš, žinoma, skelbiu savanaudiškai, ne tik dėl to, kad po vakaronės keli žmonės paprašė. Tikiuosi, kad kas nors atsilygins tuo pačiu – seniai nebesimokiau gero eilėraščio…

*

Atsakymai

Burgis, 2012-02-24 16:43:58

Ačiū?…

Iš arčiau, 2012-02-24 17:00:55

Aš nebuvau gimęs dar gerus 20 metų 🙂 Gražūs šitie eilėraščiai, bet man asmeniškai yr gražesnių.

Pvz.:

Tu šypsaisi,

Padavėja,

Dega akys –

Du šulniai.

Tavimi susižavėję

Mes visi

Girti velniai.

Supas knaipėj

Rūkas šėmas,

Pakaruoklis –

Ant pušies.

Mano skausmą

Pasiėmus

Ant padėklo

Tu nešies.

Dar atnešk,

Žavi nešėja,

Tos degtinės

Kaip tulžies.

Gal ir aš

Kada išėjęs

Pasisupsiu

Ant pušies.

Su manim –

Šią naktį

Draugas

Porą duok

Aitrių taurių.

Vietoj to, –

Kad jį

Pa-smau-gus, –

Aš už jį

Ir ją geriu.

Nebijok,

Vikrus šaunuoli, –

Iki dugno

Gerk ir tu.

Šaipos kipšas

Ten, pasuoly,

Rodo peilį

Tarp dantų.

Bet nekelsiu

Kerštui rankos.

Nepastosiu

Tarpdury.

O jinai –

Tegu sau trankos.

Tegu renkas

Bet kurį.

Ar girdi

Širdis kaip staugia ?

Aš – girčiausias

Iš girtų

Ant jos kaklo

Pasismaugiau!

Pasismaugsi

Dar ir tu…

Dar ir tu

Gali netekti

Vieną kartą

Mylimos.

Ir ateisi

Šaltą naktį

Čia ieškoti

Šilimos.

Tai atnešk,

Žavi nešėja,

Tos degtinės

Kaip tulžies.

Nebijok,

Neišprotėjau –

Nesisupsiu

Ant pušies.

Aišku Širvis tai ne Jeseninas ar Marcinkevičius, bet… man patinka eilėraščiai kuriuos galima dainuoti… o kur dar buitinis realizmas 🙂

Burgis, 2012-02-24 17:03:31

Iš arčiau: Paulius Širvys man yra lygiavertis S. Jeseninui. Nors šis jo eilėraštis tik geras. Yra nuostabių.

Rasa, 2012-02-24 21:57:18

Burgiui: Kodėl mokėtės pirmąjį? Kuo jis sužavėjo?

Burgis, 2012-02-24 22:21:04

Rasai: „… kas mylėjo, tas mylėt negali…“. Tai reikia iškalti akmenyje!

Rasa, 2012-02-24 22:28:34

Kodėl? 🙂 Skamba neįtikinamai 🙂 Nors, pamenu, jūs sakėt maždaug taip: jei vėl myli, vadinasi nemylėjai anąkart… 🙂 Na, paaiškinkit. Jei nesunku. Ačiū.

Burgis, 2012-02-25 10:34:01

Rasai ir kt.: žinau, kad daugelis su manimi nesutiks, žinau, kad mano požiūris kai kuriuos erzina ar net siutina, bet aš turiu šalininkų! Vienas iš jų – S. Jeseninas.

*

Taigi dar kartą apie tai, kad gyvenime, pasaulyje, Visatoje yra svarbiausia.

Žmones galima sugrupuoti taip:

  1. Dar nepatyrusieji meilės. Gal dėl to, kad jie dar jauni, gal dėl įvairiausių priežasčių: ligų, gyvenimo vingių ar tiesiog lemties. Ką jiems patarti? Laukti ir tikėtis! Be to, galima gyvenimą nugyventi, vaikų užauginti ir pan. net ir be tos (tos!) meilės. Atsidūstant – ką padarysi…

  2. Žmonės, kurie mylėjo, myli ir gyvena su mylimuoju (mylimąja). Ką apie juos pasakyti? Sveikinu!

  3. Žmonės, kurie mylėjo ir prarado mylimą žmogų: dėl mirties, ligos, dėl gyvenimo vingių ar tiesiog per neapdairumą. Juos reikia užjausti, bet gailėtis nereikia – jie jau buvo danguje, ir to pakeisti niekas nebegali! Jie gali pasirinkti kitą, dar kitą, nugyventi tris keturis gyvenimus poroje, bet tikrasis gyvenimas bus buvęs tik tas vienas, kuris truko gal tik vieną mėnesį, savaitę, dieną… „… kas mylėjo, tas mylėt negali…“.

  4. Baisiausias gyvenimas yra tų, kurie nužudė savo meilę. Dažniausiai perkeltine, bet kartais – o, siaube! – ir tiesiogine prasme. Jie – zombiai. Jie mirę, bet vaikšto, kalba, renkasi aukas, jas sužaloja ir palieka arba kankina buvimu greta… Tai tie, kurie labiausiai ant manęs niršta. Ar įmanoma ką nors pakeisti? Manau, kad galima. Atgaila. Grįžimu į pradžią…

***

Tai va, koks aš žinovas… 🙂

Rasa, 2012-02-25 10:41:16

Na, nesierzinsiu ir neprieštarausiu, atėjau su taika :))))))))) Taigi, dar noriu paklausti tada. Dėl 4 punkto. Štai kaip tai suprantat: “grįžimu į pradžią”?

Žydrūnas, 2012-02-25 10:42:44

super!

Burgis, 2012-02-25 11:03:22

Rasai: na, aš vieną dieną supratęs, kad gyvenu (4) tipo gyvenimą, mesčiau viską – darbą, turtus, tuometinę buitį ir būtį – nulėkčiau, nušliaužčiau pas savo meilę, barstyčiau galvą pelenais, verkčiau ir prašyčiau atleisti – nieko daugiau neprašyčiau! Ir jei atleistų, gal aš vėl grįžčiau į savo buitį ir būtį, gal aš suprasčiau, kad jai bus blogai, jei dabar, tik dabar, įsiterpsiu į jos gyvenimą, bet toliau jau tikrai gyvenčiau ne kaip (4), o kaip (3) tipo gyventojas. Yra skirtumas.

Rasa, 2012-02-25 11:23:42

🙂 O ar nebūtų, švelniai tariant, savanaudiška, jei jūs va prisibarstęs tų pelenų įsitrintumėt į kito būtį ir gyventumėt laimingas sau kaip (3), o jei tas(a) mylimas(a) jus tik iš gailesčio priimtų? 🙂

Rasa, 2012-02-25 12:14:35

Meilė… Tai jausmas ar būsena? 🙂

Žydrūnas, 2012-02-25 12:16:10

Meilė tai viskas

Burgis, 2012-02-25 12:30:10

Rasai: čia gerai pasakė Žydrūnas! Meilė yra ir jausmas, ir būsena, ir gyvenimas, todėl visa kita kaip susitvarkys (kartu, nekartu, geriau buitiškai, blogiau…) – visiški niekai…

Rasa, 2012-02-25 13:32:31

🙂 Jeigu meilė yra viskas, kodėl bandot ją įtalpint tik į vyro -moters santykius? ” „… kas mylėjo, tas mylėt negali…“.

🙂

Žydrūnas, 2012-02-25 14:04:38

nes tai ta meilė kuri neturi išankstinio apibrėžimo ir sąlygų, ai nu Rasa, ko čia prikibai :)))

Rasa, 2012-02-25 14:08:08

Gerai jau, gerai, nebepriekabiausiu. Juk manau, kad meilė tarp vyro ir moters- viena gražiausių meilės išraiškos formų. Bet viena iš formų…

Svarbiausia mylėkim… Kas kaip moka, kas ką gali 🙂

Geriau dar parašykit visi eilėraščių gražių. Apie meilę ar nemeilę 🙂 Juk sniegas tirpsta, tuoj, o kai kam ir “jau” pavasaris.

Ponų Burgių tikras pavasaris juk jau prieš pora dienų prasidėjo, jei neklystu 🙂 Didelės sėkmės jiems jų meilėje ir toliau…

Žydrūnas, 2012-02-25 17:50:48

Tai manau nereik jau jiem tos sėkmės, ji jasu yra 🙂

aš įsimylėjęs dabar žiauriai tai nerašysiu :o)

o pavasario laukiu žiauriai 🙂

Burgis, 2012-02-25 17:56:05

Rasai: ačiū, ant mūsų stalo žydi vestuvių metinių gėlės…

nuoba, 2012-02-25 18:50:13

Rasa, su vardadieniu!

Rasa, 2012-02-25 19:50:02

Nuobai: ačiū 🙂 Va, sužinai, kad šventė… Linksma 🙂 Esu linkus daugiau rasas švęsti, kai joninės kartu, bet ko gi nepasidžiaugus ir šiandien 🙂 Kaip tas krokodilas Gena dainavo: “A ja igraju, na garmoskie… u prochozich na vidu… k sozaleniju den rozdenija, tolko raz v gooodu… ” 🙂 O mano va vardadienis pasirodo kelis kart metuose! 🙂

Žydrūnui: na su ta žiauria meile tave irgi sveikinu :))))))

Rasa, 2012-02-25 20:18:57

Все начинается с любви…

Твердят:

“Вначале

было

слово…”

А я провозглашаю снова:

Все начинается

с любви!..

Все начинается с любви:

и озаренье,

и работа,

глаза цветов,

глаза ребенка —

все начинается с любви.

Все начинается с любви,

С любви!

Я это точно знаю.

Все,

даже ненависть —

родная

и вечная

сестра любви.

Все начинается с любви:

мечта и страх,

вино и порох.

Трагедия,

тоска

и подвиг —

все начинается с любви…

Весна шепнет тебе:

“Живи…”

И ты от шепота качнешься.

И выпрямишься.

И начнешься.

Все начинается с любви!

Burgis, 2012-02-25 20:34:50

„Viskas iš meilės, iš jos…“

Ačiū, miela Rasa, Robertas Roždestvenskis irgi mano mėgstamųjų kuopoje…

Rimvydas, 2012-02-25 20:57:33

Na jei apie meilę, tai http://www.youtube.com/watch?v=AN4hnZmvxh8

art, 2012-02-26 21:20:41

Čia mano daigelis.. gal kam patiks..:

kai vėjo blaškomi delnai

surado, sukabino kūną

kai siela jaučias neramiai

drebėdama nuo šalčio liūno

vertybių mušis viduje

krutinės dužių, smūgių šokis

tie ritmai lieka tavyje

kaip lieka neištartas žodis

ir neištarto žodžio aidas

apdaužo tūkstančius kampų

vertybės-kūnai, sielų liūnai

apsvaigę skambina varpu

ir aistros rauna daigą mažą

ir žodžiai muša į lapus

pamiršę lietų, vandens lašą

juk daigui žodis nesvarbus

Žydrūnas, 2012-02-28 19:35:21

Rasa, ačiū!

Ruth, 2014-11-02 15:30:09

Nuostabus tie eilerasciai! Buvo yra ir bus geresniu, kiekvienam savo…Manau, vertimai negali prilygt originalui, dingsta eilerascio dvasia…aura ir vs.kt kaautorius idejo.Myliu Sirvi ir Jesenina, Marcinkeviciu dievinu…