Tu patikėk ir pasiruošk…

Lapkričio 8, Sekmadienis

Galvoju ir galvoju apie savo vaikus, apie savo anūkėlius, apie savo gimnazistus, apie savo studentus…
Taip ir turi būti – toks mūsų, gyvenimo mačiusiųjų, galvojimas apie ateitį.
Retkarčiais bandau išgryninti patirties tezes.
Trys tiks šiam sekmadienio pamokslui.
***
1. Gyvenimas pralekia žymiai greičiau nei tu dabar gali įsivaizduoti. Patikėk tik tuo – tu negali įsivaizduoti. O iš to padaryk tokią išvadą: kiekvieną dieną, kiekvieną valandą reikia gyventi teisingai, laimingai, giliai, tauriai, linksmai…
*
2. Maždaug nuo penkiasdešimties gyvenimas vis sunkėja, sunkėja, sunkėja… Iš to padaryk tokią išvadą: iki penkiasdešimties turi sukaupti daug daug fizinių ir dvasinių jėgų gyventi. Svarbiausia – dvasinių jėgų, gyvenimo džiaugsmo, gyvenimo prasmės pajautimo.
*
3. Tau tik atrodo, kad turi daug draugų, daug artimų žmonių. Jų yra labai mažai. Bet jų yra! Nesmerk tų, kurie tave paliks, išduos, nusisuks. Juk jie turi gyventi savo gyvenimus. Kaip išmano. Svarbiausia neapsirikti ir nenusisukti nuo tų, nenuskriausti tų, kurie tikrai yra tau artimi, patikimi, kurie tokie ir liks.
***
Va, kaip išmintingai parašiau… Skausmingas kelias iki tokio pažinimo, todėl ir parašiau jums, jaunieji mano draugai, kad jums jis būtų nors truputėlį, truputėlį lengvesnis…

patiko(54)



RSS

Atsakymai (18)

Rasa, Lapkričio 8 11:23  #

Nu man tas antras punktas tai nepatinka :(
O kodėl sunkėja? Prašyčiau smulkiau, kad žinočiau ko tikėtis kai sulauksiu. :) Nes laikas bėga greit, nespėsiu pasiruošt :)

patiko(14)



Burgis, Lapkričio 8 11:50  #

Rasai:
*
Susilpnėja aistra ir/arba galimybės… Teisingai, aistringai mylėjusiems ir mylintiems suprantama, kaip tai veikia žmogų. Kiti nesupras…
*
Išskrenda paukščiukai iš lizdo… Ilgesys pjauna be peilio. Vaikus mylėjusiems ir mylintiems suprantama, kaip tai veikia žmogų. Kiti nesupras…
*
Pradeda pulti ligos… Žinoma, ne visus, kalbu tik apie tokius, koks pats esu.
*
Mažėja fizinės jėgos, todėl ne taip greitai, ne taip smagiai čiuoži, šliuoži, plauki, neri, meti, spiri, bėgi, šoki, neši… O viduje juk jautiesi kaip trisdešimties!

patiko(30)



Erikas, Lapkričio 8 11:54  #

Ačiū, p. Bronislovai!

patiko(5)



Sokolovas, Lapkričio 8 11:56  #

IKI IR NUO PENKIASDEŠIMTIES

Iki penkiasdešimties mes būname jaunesni, ar vyresni…
O štai sulaukę penkiasdešimties, visi tampame „bendraamžiai“…
Penkiasdešimt metų- tai ne pusė gyvenimo. Panašiai kaip penkiasdešimt minučių nėra pusė valandos.

patiko(14)



kaimietė, Lapkričio 8 12:01  #

Kvaila patarinėti.
Jūs apibendrinote savo patirtį. Net Jūsų vaikams ji nieko nereiškia, o ką jau kalbėti apie kitus – jaunus…
Sava ir tik sava patirtis vertinga. Kitu atveju pasaulis ir žmonija būtų beveik tobuli.

patiko(8)



Rasa, Lapkričio 8 12:04  #

Burgiui: suprantu jūsų požiūrį :) Dėkui. Mano požiūris šiek tiek kitoks į visą tą reikalą, bet tai turbūt todėl, kad mano gyvenime įvykiai persikeitę vietomis. Kai ką, ką turėjau pergyventi senatvėje, pergyvenau būdama jauna, o kai ko, ką turėjau daryti jaunystėje, ruošiuosi mokytis senatvėje :) Pav. vis dar žadu išmokti važiuoti dviračiu :) Bet nieko tokio, tiesiog matyt mano gyvenimas eina „nepakaleiniui“ arba „ne iš kaleinos“ :)

patiko(12)



Sokolovas, Lapkričio 8 12:23  #

BESILEIDŽIANČIOS SAULĖS PALYTĖTIEJI

Kažkur pelkėj aš pamečiau plunksną,
Tą, kur rašo,- nemoku ieškot,
Per kaitružę vis sveikinu dulksną,
O per lietų skubu pažvejot:)

Jau nemoku ir perlipt per tvorą,
Tą, kur juosia nuo seno mane…,
Sluoksnis dulkių, kai sėdžiu be oro,
Kartais tampa sava dalele…

Blaškos juodvarniai ryto pašvaistėj,
Kurmiai turi darbų nebaigtų,
O man Laisvė,- kontaktas vienatvėj
Nuo kurios man tikrai negraudu

Ta „vienatvė“,- kontaktai su Vėtrom,
Kurios kryptį vis keičia nakčia,
Su greičiu, kurio nepastebėjom,
Su ryškiąja mėnulio delčia

Tad ir sveikinu Gęstančią Saulę,
Tai, kas buvo, pašvaistėj ištirps,
Iš Anapus gauta banderolė,
Sausai šakai atgyt nepavyks…

Banderolėj- laiminga minutė,
Nugarmėjusi Laiko gelmėn,
Priešaky,-besileidžianti Saulė,
Teks su ja leistis laiptais išvien..

Kiekvienam- savo Saulė pakyla,
Ir tik kartą pragys vieversys…,
Gal ir klystu, bet liksiu su Saule,
Ir užgesiu, kai Ji įsakys…

Neišduokim Kelių, kuriais eita,
Neieškokime džiunglių klaidžių,
Antrąkart nepakils jokia saulė…
Tad palydžiu, bet jau neliūdžiu.

patiko(24)



Burgis, Lapkričio 8 12:26  #

kaimietei: gal ir kvaila, bet aš buvau ir esu tas, kuris atidžiai išklauso patarimus… Ne visais pasinaudoju, ne visais! Bet dėkingas žmonėms, kurie pataria.

patiko(6)



kęstas, Lapkričio 8 15:58  #

Dienos gęstančių pasaulių gelsvos mirga,
Ir mėlynųjų gyslų tinkluos žaidžia šalti pirštai.
Ne. Nereik. Kraštan , kur nieks nemiršta ,
Lėk kaip žaibas , degančios jaunystės žirge
Leonas Skabeika

patiko(4)



Regina, Lapkričio 8 16:29  #

Burgiui: labai teisingai ir jautriai parašėte.

patiko(4)



Rasa, Lapkričio 8 16:30  #

Visaip galvojau apie tuos metus :) Ir sugalvojau, kas tame amžiuje baisiausia. Kai vyrai ima plikti ir susišukuoja ilgus plaukus nuo šono skersai per visą plikę, tipo jie plaukuoti dar… Kaip Lukašenka. Baisiau už šitai tame „vidurio“ amžiuje nieko nėra. O jei dar pakyla vėjas, tai tie plaukai pasistoja ir plevėsuoja!!!… :D

patiko(39)



kaimietė, Lapkričio 8 22:07  #

Įdomu, kokiu kito patarimu ar patirtimi pasinaudojote?

patiko(1)



Andrius, Lapkričio 9 09:46  #

Bet kodėl taip yra..? Kartais klausai patarimo išpūtęs akis ir ausis, stengiesi viską suvokti ir įsiminti.
O kartais suveikia pasipriešinimo mechanizmas ir atrodo, kad tas pamokymas labai jau iš aukšto.

patiko(4)



Burgis, Lapkričio 9 10:05  #

kaimietei: pasinaudojau beveik visais savo gydytojų patarimais, dauguma patarimų, kuriuos davė mano vaikai, mano žmona, kai kuriais savo kolegų darbe patarimais.

patiko(2)



Rasa, Lapkričio 9 11:03  #

kaimietei ir Burgiui: kasdien naudojuosi vienu p. Burgio patarimu, perskaitytu jau prieš daug metų :) Jis lyg sakė, kad tai Remarko žodžiai, tačiau aš prisimenu Burgį, kai jais vadovaujuosi (arba stengiuosi vadovautis). „Gyvenimą reikia gyventi“ – sakė. Nuostabus patarimas. :)

Andriui: dėl to pasipriešinimo mechanizmo, manau kad gal taip dėl to, kad kartais mums nereikia patarimo, o jį perša? Kai jo prašai pats, tai ir džiaugiesi gavęs :) Kita vertus kartais patarimai tikrai dalinami iš aukšto ir nejaučiamas geranoriškumas tada. Ir patarimai lieka beverčiais. O dar kitas atvejis, kai mes tiesiog nepajėgūs suprasti gero patarimo vertės (gal būname nepriaugę, gal nesuprantam kalbančiojo kalbos). Ir tada, būna, kartais net labai žeidžia geri patarimai :) Kol nepamąstai ilgiau ir giliau ties jais. Kartais tai, kas tinka visiems, visai netinka mums, tada patarimai irgi beverčiai. O gal jie būna per anksti mums duodami? Va biblijoj kaip sako: „Neduokite, kas šventa, šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais jų nesutryptų ir apsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų.“
Tik pasvarsčiau :)

patiko(10)



Aukse, Lapkričio 9 11:15  #

…o po penkiasdešimties daugiau žiūri i akis, negu į visumą, labiau supranti kūno kalbą, veido raumenų tonusą, daugybė smulkmenų gyvenime tampa visiškai nevertingomis…

patiko(11)



kaimietė, Lapkričio 9 15:11  #

Gydytojų patarimai nesiskaito.
O dėl žmonos ir vaikų patarimų… Kažkaip nesitiki.
Ne tokie gamtos dėsniai.

patiko(1)



Burgis, Lapkričio 9 15:30  #

kaimietei: gal Jūs neskaitėte tokio mano pamokymo šioje svetainėje: kol esi jaunesnis nei 50-ties – mokyk savo vaikus; kai esi vyresnis – klausyk savo vaikų. Klausyk besąlygiškai, nesiginčyk! Tik taip nebūsi senis (senė).

patiko(20)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>