Tavo vaikai – prie kelio, Lietuva. Prie pasirinkimo kryžkelės…
***
Šiandien dar laukia daug darbo, turiu pailsėti. Parašinėsiu…
Vakar iki išnaktų perrinkinėjau turguje pirktas mėlynes. Keikiau paskutiniais žodžiais ir pardavėją, ir save. Nesu žioplas, bet nesu pakankamai įžūlus. O turgininkės yra be krislelio sąžinės – apie tai jau esu rašęs. Vakar galvojau, kad nebeturime pasirinkimo, – reikia pirkti tai, ko yra turguje. Daugiau niekada taip nebedarysime, sukčiams džiaugtis neleisime!
*
O šiandien nutarėme staiga ir abu tą patį – sėdome į automobilį ir išvažiavome į „pakelės turgų“. Pasukome Šakių kryptimi. Iki Ežerėlio pakelėse prekiauja tie patys turgininkai. Pusiaukelėje iki Šakių pagaliau pamiškėje pamatėme vaiką su stiklainių voveraičių. Nusipirksime grįždami – nutarėme. Važiuojame toliau. Jau netoli ir miško pabaiga. Štai prie kryžkelės pamiškėje – net penki vaikai mėlynes pardavinėja! Sustojome. Žmona pakalbino. Šeimoje – dešimt vaikų! Dešimt! Vyriausiajai – dvidešimt metų, ji šiuo metu Anglijoje. Jauniausiai – dveji metukai.
*
Aš žiūrėjau, žiūrėjau į uogas, o paskui žvilgtelėjau į vaikus ir… pamačiau save! Taigi čia aš su broliais bandau šiek tiek pats užsidirbti. Taigi čia mano vyresnysis brolis aiškina mano žmonai apie šeimą. O aš, toks mažas, nedrąsus, uogas pilu…
*
Užmokėjome teisingą kainą: tiek, kad vaikams šiandien būtų šventė, bet ne tiek, kad įžeistume juos išmalda.
Net jei jų istorija pramanyta, esu laimingas sutikęs save. Automobilyje verkiau iš džiaugsmo…
*
O paskui – tuščias kelias. Šakiuose nebėra knygyno, į kurį atveždavau savo knygas. Kažkur išvažiavo Šakių skaitytojai? Prie knygyno buvo turgelis. Ir dabar yra, bet ne maisto prekių…
*
Pilviškiuose nusipirkome teisingų bulvių, teisingų pomidorų. Ąžuolų Būdoje nusipirkome juodųjų serbentų, voveraičių, vyšnių. Vyšnios buvo dviejų rūšių: geros ir nelabai. „Mūsų vaikai skynė“, – paaiškino pardavėja. Skirtingi vaikai – skirtingos ir vyšnios…
*
Nuvažiavome apie 170 kilometrų. Dabar dorojame grobį. Mėlynes perrinkau 17 kartų greičiau nei vakarykštes – žmonės jas pardavė, žmonės!
***
Dabar jūs mane užpulkite, kad skatiname nelegalią prekybą. Ne, neskatiname! Mūsų valstybėje kiekvienas turi teisę parduoti tai, ką pats sukuria, užaugina, iškepa… Ta šeimininkė Pilviškiuose prie savo namų, prie viešo kelio, ir tas vyras su žmona Ąžuolų Būdoje, prie dar viešesnio kelio prekiauja legaliai – neabejoju. Mokesčius moka. O tie vaikai pamiškėje – jokių mokesčių nemoka! Mano valstybėje jų Mama yra apdovanota Motinos Garbės ordinu (dvi didžiosios raidės…) ir to ordino pažymėjimas yra vienintelis dokumentas, kurio gali pareikalauti kontrolieriai. Jokių mokesčių!
*
Taip yra mano valstybėje. Netrukus bus ir jūsų valstybėje. Jums reikia palaukti, kol Rupulevičiukai paaugs, o jų mama nebebus Seime.
Atsakymai
Burgis, 2011-07-16 18:14:22
Smalsu, kaip reitinguotumėte?
Burgis, 2011-07-16 22:24:37
Dar prisiminiau vieną epizodą iš to pažintinio-prekybinio pasivažinėjimo. Kažkur Suvalkijos lygumose prie kelio pamatėme serbentų nuėmimo kombainą ir porą žmonių prie jo. Sustojome ir paprašėme parduoti serbentų. „Negaliu parduoti, – pasakė vienas žmogus, – bet galite skinti ten, kur kombainu nuskinta.“
Supratome, kad tai ne savininkas, o samdytas žmogus. Šaunuolis! Tokius verta samdyti!
NiekurNeiva, 2011-07-17 12:53:13
Manau, kad daugelis vyresnių BŪTENT TAIP ir daro, ir panašiai galvoja. Ypatingai kurie vaikystėje turėjo Kaimą, Mišką, Upę, DARŽĄ, Sodą…
Sprendimas paremtas ir Kokybe (tikrai didesnė garantija nei iš perpardavinėtojų), ir Ekonomika (paprastai kuo toliau nuo Vilniaus− tuo pigiau: mūsų krašte praktiškai beveik 2-vigubai)…
Ir dar jautiesi gerą darbą padaręs. O jei Sekmadienį – tai jausmas turėtų būti kaip „grįžus iš bažnyčios“…
SKANAUS !!
vova, 2011-07-17 16:33:52
tu kaip tas senukas susireiksmines del to kad per visa gyvenima neiko doro taip ir nenuveikiai…
Burgis, 2011-07-17 16:49:31
Ačiū, vova, tai paskatino mane pradėti naują temą…
jurgis, 2011-07-18 13:37:47
o man 10 vaikų kvepia motinos neapdairumu bei neatsakingumu…
kaip tik pažįstama užvakar pasakojo apie kažkur Paparčių apylinkėse tokią šeimynėlę: 9 vaikai – tėvai gauna iš valstybės ~2500, ko dėka pastoviai apgirtę, savo būsto neturi. Moky tojai vaikus į mokyklą nueina ir patys (cituoju) “išsikrapšto”… (dar papasakojo komedijos vertų elementų, bet nesiplėsiu)
Burgis, 2011-07-18 14:08:25
Jurgiui: tėvas ir motina man nerūpi – man rūpi tie vaikai!
jurgis, 2011-07-18 23:30:26
Bet rašėte “Mano valstybėje jų Mama yra apdovanota Motinos Garbės ordinu (dvi didžiosios raidės…)” ??
Burgis, 2011-07-19 08:39:40
Jurgiui: taip, jeigu tai Motina (darau tokią prielaidą), o ne motina…