Vaikas nesimoko. Kas kaltas?

Tik jau ne vaikas kaltas! Žinoma, jei jis dar vaikas, nė dvylikos metų neturi. Paskui jis augs ir dėl nesimokymo, neveiklumo, nekultūringumo, neišprusimo vis labiau bus kaltas pats. Bet pakalbėkime apie tuos, mažesnius.

*

Akivaizdu, kad jis negalėjo gimti netikęs. Taip, jis tikriausiai gimė kitoks. Visi jie kitokie. Vienodas juose tik gamtos šauksmas: jei gali nedirbti – nedirbk! Ir tada į eilę išsirikiuoja visi kaltieji, kad vaikas tik tam šauksmui ir paklūsta…

*

Kalti tėvai. Pirmiausia – tėvai. Jie turi parodyti, įrodyti, sudominti, sugundyti, įtikinti, kad mokytis svarbu, naudinga, gera. Bet kaip jie tai padarys, jei patys tuo netiki ir niekada netikėjo? Kaip jie mokys savo vaikus geriau nei patys buvo mokyti?

*

Kalti mokytojai. Nuo pirmos klasės, nuo vaikų darželio kai kurie stengiasi perduoti tą vaiką kaip estafetės lazdelę, be sąžinės graužimo, kad nieko tam vaikui nedavė, kad nematė jo, nesirūpino… Mokytojai kalti, jei moko iš netikusių vadovėlių ir nedegina tų vadovėlių po ministerijos langais. Kad nesusitaria, kas tikrai vertas rašyti knygas vaikams. Ir nesutinka, kad tam gabiausiam, galinčiam rašyti būtų dosniai atlyginta. Užburtas ratas: mokome iš blogų vadovėlių, juos rašo blogi mokytojai… Bet aš nesakau, nesakau, nesakau, kad visi mokytojai blogi!

*

Kalti valstybės vadovai, politikai, valdininkai, nedrįstantys pasakyti, ką mes ne taip darome su tais vaikais, ko mes nedarome. Vaikai gi, ne rinkėjai – pakentės. Tik užsimink apie skirstymą pagal įgimtas galimybes – fašistu išvadins! Nes suomiams į prezidentus jau pasisiūlė Pekka…

*

Pasaulis toks. Matykime viską. Bet vis tik labiausiai matykime vaikus! Aš jūsų prašau…

Atsakymai

Burgis, 2012-02-05 20:09:46

Prašau pritarti…

Arvydas, 2012-02-05 20:30:25

Kai aš buvau vaikas, man didžiulę įtaką padarė bendraamžis draugas iš kaimo. Matyt, labai gerai sutapo mūsų būdas bei pomėgiai. Ir, nors mes nebuvome labai panašūs, tačiau nuostabiai papildėme vienas kitą. Būdami dešimties metų, mes sudarinėjome žvaigždėlapius „iš akies“, stebėjome planetas, vadovaudamiesi kažkokios knygutės instrukcijomis, patys gaminomės teleskopą. Žiemą, kai užšaldavo ežeriukas, gręžėme ledą ir matuodami gylį, sudarinėjome ežero dugno reljefo žemėlapį. Tokiu būdu, visai netyčia, aptikome brastą į salą. Apie šią brasta žinojome tik mes. Iš melioracijos metu vidury laukų suverstų akmenų krūvos išridenome akmenis, palikdami tik išorinę jų liniją. Gavosi improvizuota siena. Surentėme stogo konstrukciją ir gavosi nuostabus namukas. Jame pasidarėme lovą, ją įkimšome šienu, sukalėme stalą, kėdes. Susimūrijome pečių. Priminsiu, jog visą tai darėme, būdami 10-12 metų amžiaus pypliai. Och, ir kiek dar daug nuostabių dalykų buvo nuveikta! Kada nors apie visus savo nuotykius parašysiu knygą. Sau ir savo vaikams. Žinau, kad tai bus nuostabi, kvapą gniaužianti nuotykių knyga! :))

Tai štai, prie gerb. šeimininko paminėto sąrašo, aš dar pridėčiau draugus. Ne, ne prie kaltųjų sąrašo, o prie žmonių, kurie daro įtaką vaikui, jo raidai. Esu be galo dėkingas likimui, kad suvedė mane su gerais, įdomiais, originaliais žmonėmis, be kurių įtakos, aš dabar nebūčiau toks, koks esu.

nuoba, 2012-02-05 21:12:53

Pilnai pritariu, kad kalčiausi tėvai. Bet svarbu, kad abiejų (tėvų) požiūris tuo klausimu ir jo sprendimą sutaptų.

Iš arčiau, 2012-02-05 21:41:42

Pilnai sutinku. Ypatingai tai pasireiškia jeigu vaikas ateina į mokyklą jau mokėdamas skaičiuoti, skaityti, rašyti (daugiau ar mažiau). O ne visi tokie ateina į pirmą klasę (toli gražu). Ar čia blogai ar ne, kitas klausimas, bet toks vaikas kuris jau daug moka vėliau tiesiog praranda motyvaciją mokytis (nes juk jis ir taip jau visus lenkia), o tie kurie ateina nemokėdami, neretai pasiveja tą kuris mokėjo, tačiau negauna naujų žinių. Tokiu atveju kalti tikrai kaltas ne vaikas, mokytoja, turi sudominti vaiką, įtikinti, kad dar yra ko išmokti, na o tėvai irgi neturi jaustis saugūs ir džiaugstis kad išmokė atžalą iki mokyklos…

Mano dukra manau irgi jau mokės skaityti, rašyti ir skaičiuoti (dabar 4 metai… o jau pasakas skaito laisvai pati 🙂 ), taigi ir man teks kažkokiu būdu neapsileisti, nepaleisti vaiko pavėjui..

O kad kiekvienas taip sugebėtumėm…

Ignas, 2012-02-06 00:46:18

Daug lemia ir tai, jog vyrauja požiūris, jog mokymasis – vien tik investicija į ateitį. Tai veikla, kuri nemaloni, bet tiesiog būtina. Neretai tenka išgirsti pasakymą, jog “yra laikas pramogoms, ir yra laikas mokymuisi”. Bet iš tiesų mokymąsi ir pramogavimą galima suderinti. Pasaulis įvairus ir turtingas, kiekvieno skonis gali rasti kažką sau tinkamo.

Pentium100, 2012-02-06 02:50:44

Ignui:

Ne visada tai įmanoma suderinti, ypač jei tas dalykas yra neįdomus. Reikia išmokt. pavyzdžiui, kirčiavimą ir viskas, nieko čia įdomaus nėra, tik kad reikės egzamine. Taip, kartais tai galima suderinti, tiksliau tai panaudoti malonumų metu įgytas žinias mokykloje. Pavyzdžiui, man nuo seniai patiko elektronika ir kompiuteriai, tai mokykloje per fiziką (ypač “elektros” temose) ir informatiką buvo lengva. Ne tik sugebėjau panaudoti anksčiau įgytas žinias mokykloje, bet ir sužinojau nemažai naujų dalykų, kurie man palengvino tuos malonumus.

Iš kitos pusės, jei žmogui tai yra visiškai neįdomu, tai teks mokytis tik mokykloje iš pradžių kontroliniams, po to egzaminui.

Praeivis, 2012-02-06 04:33:01

O man atrodo, kad per anksti vaikai yra suskirstomi į “meninkus, tiksliukus, humanitarus ir t.t.” Kai jau nuo pirmųjų klasių mokytojai, tėvai dažnai kartoja, kad jis bus “tas ir tas”, šitas reikalas išsišakoja iki tokio lygio, kad jeigu vaikui patinka elektronika, tai jam nebepatinka kirčiavimas ir Alberas Kamiu. Žinoma, lendu į labai specifines kraštutines situacijas, tačiau, manau, kad jos puikiai apibūdina visai tendencingą situaciją.Mokykla, mano nuomone, turi išmokyti mokytis, priversti dirbti sunkiai, bet įdomiai. Turi būti įdomu, kitaip jokios naudos nėra. Bent jau dabar taip atrodo, kai esu universitete ir jis man pateikė tokį mokymosi variantą. Bet jau man – labai puikiai veikia. O kaip tokią sistemą įgyvendinti praktiškai – neįsivaizduoju, kalbu iš vartotojiškosios perspektyvos.

Burgis, 2012-02-06 11:59:02

Praeiviui: pritariu 100 proc.! Mokykloje reikia uždrausti bet kokį „profiliavimą“! Kiek yra „technokratinių“ tėčių, kurie nė vienos pasakėlės savo vaikui pasekti negali…

laisvamanis, 2012-02-06 15:52:52

pritariu Praeiviui: ir man neaišku, kaip elgtis… sūnus moka matematiką bei gerai programuoja, ir skaito geras knygas, bet kas būtų buvę jei ne Licėjus? o ypač mokytojas R.J.?

jurgis, 2012-02-06 20:40:50

šiek tiek į temą – iš tarptautinio PISA tyrimo analizės (apie pažymius, sėkmę gyvenime ir t.t.)

http://www.youtube.com/watch?v=K5EI-l9VoQg&t=23m30s

art, 2012-02-07 23:56:31

Šia tema išdrįsiu parekomentuoti laidą, ramios ir idomios diskusijos forma, jei kam bus įdomu (rūsų kalba):

Долго и счастливо: все о мужчине, женщине и семье. Части 1-11

(http://telefon-doverya.ru/video/8-aleksandr-gordon-i-olga-troickaya-dolgo-i-schastlivo.html)

art, 2012-02-08 00:00:31

jeigu jums neatsidaro nuoroda, istrinkyte adreso gale skliaustelį “)”

🙂

Glom, 2012-02-15 11:55:54

“Vienodas juose tik gamtos šauksmas: jei gali nedirbti – nedirbk! Ir tada į eilę išsirikiuoja visi kaltieji, kad vaikas tik tam šauksmui ir paklūsta…”

Galetumet sita savo komentara pagrist?

Ka reiskia: “issirikiuoja visi kaltieji”?