Vaikučių kalba lyg spalvingas drugelis pradžiugina mus

Prieš eidamas miegoti, Lukas apklosto savo draugus (meškiuką, liūtuką, mamą liūtę, drambliuką…) ir sako: dabar aš juos pakarštinsiu. Suprask – sušildysiu.

*

Vežami automobiliu vaikučiai truputį susipyko. Lukas pusbalsiu su savimi šneka:

– Aš padarysiu Emelie spąstus. Kas patinka Emelie? Padažas! Aš padarysiu ilgą ilgą padažo pėdsaką iki spąstų, kurie bus giliai giliai duobėje. Emelie eis, eis ir įkris. Tada spąstai – bumt! Užgrius ir Emelie žus.

Tėvai sako:

– Lukai, negalima, kad spąstai Emelie pražudytų!

Tada Lukas pasitaiso:

– Gerai, tada – bumt! Ir sutraiškys…

***

Užaugs vaikučiai, taip nebekalbės. Čia paskaitys, kaip kalbėjo, ir juoksis! Gerai, reikia juoktis.

Atsakymai

Burgis, 2012-08-23 13:49:48

Gerai?…

mama, 2012-08-23 15:34:04

Lukas turi sadistinių polinkių , oi reikia jam dirzo.

gimilt, 2012-08-23 15:45:23

mano dukros pasvarstymai:

  1. Man grizus namo zmonai sako: “Mama, tavo tevelis atvaziavo”, i mane atsisukus: “Teti, tavo mama duse”;

  2. As: “kokiu sulciu nori?”, dukra: “eee… Noriu dideliu!”

Burgis, 2012-08-23 18:32:44

mamai: Lukas yra labai geras ir švelnus! Tik jo vaizduotė – labai laki. Kaip senelio.

Lukas niekada nebus mušamas! Niekada, niekada, niekada!

Jūratė, 2012-08-23 22:17:01

Manot, kad diržo niekada niekada nereikia?..

Burgis, 2012-08-24 08:19:02

Jūratei: niekada, niekada, niekada! Baimė yra pats blogiausias motyvatorius teisingai gyventi. Pažeminimas iš artimiausių žmonių yra pats žiauriausias nusikaltimas.

Bet… Pateisinu vieną išimtį: staigi emocinė-fizinė reakcija, jei tėtis ar mama patenka į afekto būseną… Tik jokiu būdu ne mušti pasiruošus, apgalvojus!

Rasa, 2012-08-24 08:52:27

🙂 Burgiui: pasakyčiau lygiai atvirkščiai dėl “Pateisinu vieną išimtį: staigi emocinė-fizinė reakcija, jei tėtis ar mama patenka į afekto būseną… Tik jokiu būdu ne mušti pasiruošus, apgalvojus!”

Esu prieš mušimą.

Vis tik kai mušama dėl to, kad tėvams nervai nelaiko ir jie užpsichuoja, pats blogiausias dalykas. Jie visą savo blogą energiją, visą savo “psichą” išlieja ant vaiko vien todėl, kad tai jų psichika nestabili ir jie nesusitvarko su savimi, o ne su vaiku 🙂 Mušimas kaip bausmė nėra geras dalykas, bet bent šiek tiek teisingesnis. Paprastai vaikui griežtai pasakoma, kad negalima kažko daryti. Pav. degti degtukų kambary ant stalo 🙂 Paskui pakartojama ir paaiškinamos pasėkmės, paaiškinama, kas bus, jei jis neklausys. Ir, jei vaikas vis tik suprasdamas, kad bus nubaustas, vis vien elgiasi blogai, jis nubaudžiamas. Nes jis palygino ir išmainė žinojmą, kad teks atlikti bausmę (ar gauti į kailį) į norą kažką blogo, pavojingo padaryti. Paskui jis palygina rezultatą- ar geriau nedaryti kažko blogo ar jis vis vien darys, net jei bausmė griežtės.

Aš tai vadinu auklėjimu. O kai tėvai lupa dėl “afektų”, vadinu durnų tėvų psichavimu. Vaikai ir jau užaugę puikiai atsimena tuos kartus, kai tėvai mušė už nieką, t.y. psichuodami. Ir, paprastai be nuoskaudos, arba bent su mažesne, prisimena tuos kartus, kai buvo baudžiami ar “gavo” “už reikalą”.

🙂 Bet tai tik mano pastebėjimai, aš ne pedagogė, aš tik eilinė mama. Ir, pakartoju, esu prieš mušimą 🙂

Burgis, 2012-08-24 09:21:09

Rasai: negalima „lupti“! Negalima psichuoti! Aš kalbu tik apie instinktyvų švelnų pliaukštelėjimą, kaip reakciją į kokį nors skaudų smūgį. Ir tai tik nuo tam tikro amžiaus. Kai Emelie mane paženklino mėlyne paaky, jokios „psichavimo“ reakcijos nebuvo – juk jai dar nebuvo nė dvejų metukų…

Rasa, 2012-08-24 09:54:51

Burgiui: Na, aš jūsų niekuo ir nekaltinu, tikiu, kad esat geras, (tikiu, kad net pernelyg geras) senelis 🙂 Kalbėjau apskritai apie žmones 🙂

Burgis, 2012-08-24 18:16:32

Vežame mes šiandien Mildutę ir Laurutę. Mildutė (4,5 m.) automobilyje aiškina: „Kai mes užaugsime, Laurute, tai kartu negyvensime. Mes turėsime savo vyrus, savo automobilius, savo vaikus, todėl gyvensime atskirai.“

Saula, 2012-08-25 14:42:39

Esu prieš vaikų mušimą.

Mušiau kartą vaiką, gydytojui “paskyrus”. Ir nesigailiu. Iš dviejų blogybių rinkausi menkesnę.

Vaikas, ko nors užsispyręs ir negavęs krisdavo ir rėkdavo iki priepuolio lygio (gimė sunkiai pridusęs, smegenų vandenė ir t.t.). Buvo išbandytos visos švelnios ir t.t. psichologinės priemonės. Nervų gydytoja vietoj kurso cheminių vaistų (fenobarbitalio ir pan.) patarė išbandyti senovinį vaistą – beržinę košę. Nusipirkau guminę šokdynę. Vienkartinės “dozės” pakako. Antrą kartą vėl jam nukritus ir užmėlynavus, pakako tik parodyti “vaistą”. O būtų gėręs cheminius vaistus su pašaliniais poveikiais. Manau, šiuo atveju, nebuvo pažeminimas. O padėjimas atsitokėti (kaip nualpus ligoniui padeda geras antausis).

Rasa, 2012-08-25 18:33:19

Saulai: 🙂 O tai jūs dėl to kreipėtės į tą nervų gydytoją? :))))))) Šiaip smalsu, nes su tuo susiduria beveik visi tėvai, vaikai tikrai išradingai moka reikalauti ko nori… :))))))) Ar tik “prie progos” gydytojo paklausėt? 🙂

jurgis, 2012-08-26 01:17:17

kaip suprantu, mušimas būdavo/yra būdas parodyti, kad supykai dėl vaiko elgesio…

aišku pyktį parodyt gal galima ir kitaip (be smurto)?…

tik įdomu, ar/kiek auklėjant verta parodyt, jei tėvai pyksta?

Saula, 2012-08-26 01:46:58

Rasa, tai buvo rimta. Mes nuo gimimo privaloma tvarka nuolat lankėmės pas nervų gydytoją, nes buvo daug kitų problemų. Nenorėjau smulkmenų, bet vaikas to suserzinimo metu mėlynuodavo, traukuliai, seilės kaip putos ir t.t. Nustatė, kad ne epilepsija, o liekamieji reiškiniai po smegenų vandenės susierzinus (vienos pusės raumenų tonusas perpus silpnesnis išliko dar keletą metų). Taigi tas “diržas” pristabdė tą susierzinimą “iki maksimumo”. Vaikas suimdavo save į rankas ir “neįsivažiuodavo” iki sąmonės netekimo.

Saula, 2012-08-26 01:54:09

Jurgiui, mano atveju absoliučiai jokio pykčio, noro smurtauti manyje nebuvo. Stebėjau vaiką ir stengiausi atlikti tą veiksmą nei per anksti nei per vėlai, kaip nurodė gydytoja (panašiai kaip su vaistų injekcija).

Rasa, 2012-08-26 09:34:01

Saulai: tik neįsižeiskit, kad paklausiau, nes tas vaikų kritimas ant žemės ir isterikavimas yra pažįstamas beveik visiems tėvams. Ir man tiesiog pasidarė linksma, kai prisiminiau daugelį atvejų 🙂 Ir mano sūnus turėjo progos “pasirodyt” 🙂 Kažkada net diskusijoj mamos apie tai tarėsi. Kai vaikai jau užaugę, tiesiog juokinga tai prisiminti 🙂 Be to, tuo pačiu prisiminiau vienos mamos pasidalinimą sava patirtim. Kai vaikas eilinį kartą parduotuvėj užisterikavo, krito ir ėmė klykt, o visos priemonės jos manymu jau buvo išbandytos, ji… Ji nukrito greta ir ėmė klykti kartu su juo :)))))) Vaikas taip apstulbo, kad užsičiaupė beveik iš karto ir paskui tik įtartinai pasižiūrėdavo į mamą, kai ji kažko jam parduotuvėj nenupirkdavo…Maždaug ar mama neužisterikuos :)))))

jurgis, 2012-09-19 00:10:24

čia skaitantys turbūt nėra tikslinė grupė,

bet va užtikau (ir per TV rodo) geru kampu reklamėlę http://www.youtube.com/watch?v=24qvoha46vk&feature=player_embedded

atrodo, šaltinis čia http://gelbvaik.lt/ka-mes-darome/kova-pries-smurta/aukleti-o-ne-bausti/