Valstybės švietimo strategija

Šiandien Ministras Lietuvos mokslų akademijoje dalyvaus kasmetinėje švietimo darbuotojų konferencijoje „Valstybinė švietimo strategija 2013–2022 metams. Nuo ko pradėsime?“. Tuoj jis skaitys pranešimą „Lietuvos švietimas – šalies prioritetas. Valstybinė švietimo strategija“.

*

Strategijos anonse skelbiama:

*

Valstybinėje švietimo strategijoje suformuluoti keturi pagrindiniai tikslai.

*

Pirmasis – pasiekti tokį pedagoginių bendruomenių lygį, kad beveik visi mokytojai ir dėstytojai rezultatyviai dirbtų ir  nuolat tobulėtų. Šio tikslo sėkmė priklausys nuo švietimo sistemos pajėgumo pritraukti ir išlaikyti talentingiausius žmones, galinčius perteikti savo patirtį kitiems, nuo to, ar į švietimą ateis gabiausieji ir darbščiausieji, o švietimo ir ugdymo studijų turinys teiks dalykines žinias bei formuos platų humanitarinį kultūrinį akiratį.

*

Antrasis tikslas – įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kultūrą, užtikrinančią savivaldos, socialinės partnerystės ir vadovų lyderystės darną. Mokykloms numatoma suteikti daugiau savarankiškumo priimant įvairius sprendimus.

*

Trečiuoju tikslu užsibrėžiama stiprinti vaikų ir jaunimo neformalųjį švietimą.

*

Nedarbas ir emigracija, žinių stoka renkantis profesiją kelia ketvirtą tikslą švietimui – operatyviau reaguoti į pokyčius darbo rinkoje, padėti žmonėms greičiau susiorientuoti, atpažinti savo privalumus ir jais pasinaudoti ieškant darbo.

*****

Na, trečiąjį ir ketvirtąjį tikslą priskirkime grupei „Pakalbėkime apie…“. Niekas nesiginčys, bet niekas ir nesikeis.

*

Atkreipiu jūsų dėmesį į dvigubą antrąjį tikslą. Nejaugi pagaliau bus įgyvendintas mano siekis sukurti įsivertinimo sistemą?! Tikro įsivertinimo! Nuo ministro iki mokytojo. Gal neraštingieji, tamsuoliai įsivertinę išsigąs savęs ir pasitrauks iš mūsų bendruomenės?

Daugiau savarankiškumo mokykloms? Jau nuo šiandien ginsiuos šiuo teiginiu kaip skydu nuo visų auditorių, vertintojų, aiškintojų!

*

Pirmasis tikslas galėtų būti performuluotas į tokį: siekti, kad Žemėje gyventi būtų geriau. Užkliūva žodis „beveik“. Žmonės gerieji, ne visi mokytojai ir dėstytojai rezultatyviai dirbs ir tobulės, tik beveik visi… Kai kurie nei dirbs, nei tobulės. Taip jums ir reikia.

Atsakymai

Burgis, 2013-08-27 08:46:39

Vertinti…

panda, 2013-08-27 13:14:56

kas per daiktas yra “platus humanitarinis kultūrinis akiratis”?

Burgis, 2013-08-27 14:03:28

pandai: platus humanitarinis kultūrinis akiratis reiškia, kad be didelių pastangų, bet gerai matydamas naudingus žmones, patenki ten, kur be didelių mokslų, be intensyvaus darbo esi reikšmingas, turtingas, įtakingas. Taip apie save galvodamas ir gyveni…

Vingė, 2013-08-27 20:12:36

Gerbiamas Poe B. Burgi, Jūs save įsivertinsite nešališkai?

Burgis, 2013-08-27 22:05:45

Vingei: taip, jau ne kartą tai dariau ir vėl padarysiu. Bet tik įsivertinimo kriterijai turės būti tokie, pagal kokius įsivertindavau daugybę metų.

ak, 2013-08-28 07:43:02

O kuo ta švietimo sistema gali sugundyti ir pritraukti talentingiausius žmones? Sunkiu darbu? Popierių krūvomis, kurios tam darbui trukdo? Nuolatiniais ir pastoviai kraunamais nemokamais darbais? Bene mažiausiu tarp ES šalių atlyginimu? Ministro plepalais? Nuolatiniais auditais? Aplamai, kodėl mano sūnus baigęs universitetą turėtų norėti dirbti mokytoju? Kodėl jis turėtų pajusti šventą pareigą dirbti už tūkstantėlį su trupučiu (dažniausiai tiek gauna jaunas specialistas) auklėdamas svetimus vaikus?

petras, 2013-08-28 15:12:43

ak, aš tai pvz. nemanau, kad talentingiausi žmonės apskritai turėtų dirbti mokyklose. būtų labai neracionalu.

M11, 2013-08-28 16:52:36

ak, ne geras atlyginimas turėtų Jūsų sūnui sukelti norą dirbti mokytoju. Jeigu to noro nėra natūraliai, tokį asmenį į mokyklą vilioti didesniu atlygiu būtų nesąžininga mokinių atžvilgiu. Aš tikiuosi, jog mano vaikus mokys mokytojai, kuriems nekils tokie klausimai, kurie kyla Jums.

Beje, savo įmonėje, kaip ir tuomet, jei būčiau mokyklos direktorius, nepriimčiau į darbą jaunų specialistų, manančių, jog neverta dirbti už “tūkstantėlį su trupučiu”.

ak, 2013-08-29 06:35:48

Taigi reikia pasišventusių, idėjinių mokytojų, kurie dirbtų nemąstydmi apie pinigus. Mūsų kartoje tokių buvo daug. Tačiau kaip sužavėti šiuolaikinius jaunuolius? Juk mūsų laikais viskas matuojama pinigais… Sovietmečiu mokytojas vis dėl to buvo prestižinė profesija. Dabar? Dabar jau su klaustuku…

chemikas Rimas, 2013-08-29 09:31:24

petrai, talentų būna įvairių, talentingas matematikas suvokiantis n-mates erdves tikrai neturėtų dirbti mokykloje, bet matematikas/chemikas/choreografas… ir t.t. apdovanotas talentu paaiškinti ir sudominti savo sritimi – tiesiog privalo dirbti mokykloje (teisingiau, sveika visuomenė turėtų geisti, kad toks žmogus dirbtų mokytoju, ir būtų Mokytoju)