– Varför kommer inte tiden tillbaka? (Kodėl laikas negrįžta?) – lygiai prieš trejus metus paklausiau svečių Vaivos ir Andreas vestuvėse Stokholme.
– Jag vet inte! (Aš nežinau!) – choru atsakė svečiai.
– Jag vet! (Aš žinau!) – dabar atsakau aš.
Jei laikas grįžtų, kas garantuotų, kad jiedu susitiktų, susituoktų? Kas garantuotų, kad šie nuostabūs draugai vėl galėtų padainuoti (bažnyčioje!) „Pas’vartyk, antela“? O jei to nebūtų, tai ir Luko nebūtų, ir Emelie… Ne, nesutinku!
***
O ir aš – gal būčiau gyvenęs lėtai, atsargiai, jei būčiau žinojęs, kas laukia? Nesutinku gyventi lėtai! Gal būčiau išbarstęs save šimtams moterų, jei būčiau žinojęs, kad begalybėje būsime taip trumpai? Nesutinku! „Vieną tave tik mylėsiu ir vieną tave teturėsiu…“
***
Ar pakiltų tauta dabar, jei laikas grįžtų į 1989-1990 metus? Žinodama, kaip ir kur ves save vedliais paskyrusieji? Bet juk tai gėris, kad pakilome ir pasukome! Atmeskime viską – tai gėris!
***
Kaip puiku, kad laikas negrįžta!
Atsakymai
Rasa, 2010-06-02 21:44:40
Paskaičiau, gražu ir pašiurpau nuo minties, kaip greit bėga tas laikas… Juk atsimenu tas vestuvines nuotraukas, bent tuos tris draugus, pirmos lyg nebuvo seniau 🙂
Pagalvojau, kaip siaubingai seniai jau čia rašau!!! Košmaras, jei nuo vestuvių prabėgo 3 metai, tai rudenį bus 4 metai kaip rašoma šioje svetainėje? Tiesiog negaliu patikėt. Turėtumėt mane jau išvyti arba “užbaninti” 🙂
O jaunieji, kurie vis dar jauni ir ne mažiau puikūs dabar, nuostabūs. Tiesiog nuostabūs. Laimės jiems ir gero kelio. Gražu pažiūrėt į visus mylinčius, kokio amžiaus jie bebūtų… Gal tokios eilės apie juos… O gal apie Jus?…
Kad būtų tik takas,
kad būtų tik kelias,
kad mes tik galėtumėm
eiti drauge…
Kad mums pačiulbėtų
ant medžio šakelės mažas paukštelis…
Kad veidas lange
mus nulydėtų,
kol dingsim už vingio,
kažkam pasakytų:
– Pažvelki ir tu-
nuėjo du žmonės…
Tikriausiai laimingi,
jei į tą pusę
nuėjo kartu. (J. Mačiukevičius)