Važiuosiu į Raseinius

Pirmadienį popiet būsiu Raseiniuose. Kodėl Raseiniuose? O kodėl ne? Galiu ir turiu būti visur, kur yra moksleivių, kur galiu propaguoti mūsų gimnazijos „sveiką gyvenimo būdą“. Raseinių bibliotekoje mėgausiuos dviem susitikimais: su moksleiviais (14 val.) ir su įvairaus amžiaus žmonėmis (16 val.). Tuo važiavimu…

*

Aš nežinau, kiek prasmingi tokie susitikimai, pokalbiai, pamokos… Niekas nežino. Buvau įvairių rajonų, miestų mokyklose, patyriau didesnį ir mažesnį malonumą. Nežinau, ką patyrė tie, su kuriais bendravau… Žinau tik tiek – reikia bandyti! Šį kartą mane pakvietė, bet ne kartą esu ir pats įsiprašęs. Džiaugiuosi, kad jau yra įsiprašiusių ir pas mus į svečius. Žinoma, svečiai ne kasdien laukiami, mes ir kitokius darbus dirbame, bet kas per darbas, jei niekada svečiai neužsuka?…

*

Važiuosiu į Raseinius. Į nežinią. Reikia pabandyti. Grįžęs galėsiu čia pasidalyti įspūdžiais. Net jei grįšiu nusiminęs…

 

Atsakymai

Burgis, 2012-03-23 09:26:15

Pritariate tokiai veiklai?…

Iš arčiau, 2012-03-23 09:58:15

Ir šįkart matyt jau Kobra nefilmuos 🙂

Burgis, 2012-03-23 15:03:49

Iš arčiau: gali filmuoti kas tik nori – man tai nerūpi…

Ir, 2012-03-23 20:04:57

Jei daug kur buvote, tai kodėl reikia jaudintis važiuojant į Raseinius? Ir kodėl – nežinią?

Tai nėra Dievo ir žmonių užmirštas rajonas ir miestas.

Rraėjusią vasarą teko pravažiuoti ir pasigėrėti puikiai ir labai puošniai žydinčiu miestu. Skoningai ” pražydęs” miestas, saikingai ir maloniai akį traukia gėlynų komponavimas visame mieste, o mžmonės visada šiame miestelyje buvo malonūs. Patikėkite, nenuvils jūsų apsilankymas.

Burgis, 2012-03-23 20:28:24

Ir: tas ir yra, kad Raseiniai nėra šiaip miestas! Mano žmona iš Raseinių, mano vestuvės buvo Raseiniuose, mano vaikų vasaros Raseiniuose, mano brolis palaidotas Raseiniuose… Todėl ir jaudinuosi. Tiksliau pasakius – ne jaudinuosi, o rūpinuosi, kad įtikčiau ir patikčiau. Taip yra visada, kai kas nors ateina manęs paklausyti, net jei tai mano studentai. Gal dėl to, kad aš pats esu kaprizingas ir labai pykstu, kai kas nors pasikviečia į paskaitą, renginį, o kalba arba rodo visiškus „blėnis“, kai matai žmones, kurie nei moka, nei stengėsi… Aš, tikriausiai, irgi nemoku, bet aš stengiuosi…