Vėl į mokyklą?

Rugsėjo 2, Pirmadienis

Matematikos mokytojų trūksta! Vilniuje trūksta! O tai kodėl manęs niekas nuo ankstyvo pavasario nepakviečia bent vieną kitą skylę užlopyti?
Jokio lankstumo atsikratant nereikalingų mokytojų ir visai kompensuojant mokymo nuostolius moksleiviams… Kiek prikurta kompiuterinių vaizdo įrašų (ir su manimi 40 serijų monospektaklio „Neverk dėl matematikos“ įrašė!), kiek pensininkų sėdi namuose ir galėtų dirbti bent „per skaipą“…
Ak, apmokėjimas! Žinoma, mes išdidūs ir etatiniai jau nedirbsime. Man, pavyzdžiui, valstybė iškart nubrauktų mokslininko rentą, o tai gal net daugiau nei aš, vargšiukas, uždirbčiau. Bet jūs, mokyklų direktoriai, paklauskite tėvų: ar jie nesutiktų už tas kelias pamokas užmokėti mokytojui, turinčiam individualios veiklos pažymą arba patentą?
Žinau, jūs pasakysite, kad taip ir dirba korepetitoriai (repetitoriai; priminsiu, kad „atrestauruoti“ reiškia panaikinti restauravimo pasekmes; naujausias terminas – mentoriai…). O aš pasakysiu, kad pamoka klasėje, pamoka visiems yra visai kas kita, nei repetitorių darbas. Jausmo prasme, orumo prasme…
Et, nei aš dirbsiu, nei ką… Tas traukinukas jau nuvažiavo. Turiu užsakymą ir jį stropiai vykdau – kasdien sukuriu bent po tris uždavinukus. Laukite tęsinio!

patiko(24)



RSS

Atsakymai (26)

Sokolovas, Rugsėjo 2 11:31  #

MOKYMASIS-INDIVIDUALUS VYKSMAS

Su Rugsėju, Gerb. B.Burgi! Su Rugsėju, gerbiamieji Svetainės skaitytojai!
Manau, jpg „korepetitorių“ (nors man patrauklesnė individualiai mokančio pedagogo sąvoka) darbas yra itin svarbus. Ir ne tik dėl to, kad vis daugėja „atsiliekančių“ moksleivių bei studentų. Individualiai mokytis reikėtų ir pažangiems mokiniams. Nes, vardan pažangos,-kuo gabesnis mokinys, -tuo daugiau jam reikia mokytis. Nes jis geba! O pažanga įmanoma tik įgyvendinus principą -iš kiekvieno pagal jo gebėjimus, maksimaliai išnaudojant pastaruosius.
Kodėl individualiai mokančio pedagogo darbas yra itin svarbus? Pagrindinė priežastis yra ta, kad mokymas(is) yra ne grupinis, ne „kolektyvinis“, o grynai individualus procesas.
Ir todėl…Jei moksleivio tėvai išties rūpinasi savo vaiku, tai jie turėtų pasirūpinti ir jo individualiu mokymusi. Jei vaikas gabus ,-juo labiau.
„Jis ir taip viską supranta?“. Pavydėčiau, jei patikėčiau.
„Jam ir taip lengva mokytis“. Reiškia, jis blogai dirba, išnaudoja tik menką savo potencialo dalį.
Jei žmogui yra lengva, -reiškia jis blogai dirba.
„Kainuoja pinigų“. Taip, be abejo. Tačiau kavinėse daugiau paliekate. Tad nevalia gailėt savo vaikų mokymuisi.

patiko(7)



Burgis, Rugsėjo 2 12:33  #

Sokolovui: kiekviena mokymo forma labai vertinga! Trys šimtai tūkstančių moksleivių – kiek daug skirtingų poreikių! Kapitalizmas už lango: jei yra paklausa – turi būti ir pasiūla. Ir jokie klerkiukai neturi į tą procesą kištis! Žinoma, dirbti reikia legaliai.

patiko(5)



Andrius, Rugsėjo 2 15:20  #


Juozas P., Rugsėjo 2 20:53  #

“ MokytiS, mokytiS ir dar kartą mokytiS“

Tai tokio Uljanovo obalsis. Genijaus genialus obalsis.
Genijai, kaip žinia, būva ir blogiečiai. Specialiai paskutinę raidę obalsyje kitaip užrašiau- kiekvienam pagal jo supratimą.
Manau, visi jau žinome gyvenimo pamokas. Kiekvienas turime savo Tėvų/Senelių/tetų/dėdžių pamokymus.
Laikas ir patiems kažką suformuluoti. Prieš tampant organiniu žemės rūbu.
Pasikartosiu – net prancūzai mums pavydi vieningos Rugsėjo Pirmosios.
Kaip buvo plakamas AZ už tai, kad paprasčiausiai uždraudė tą vienintelę dieną alkoholį!!!

Su Rugsėjo Pirmąja!!!

patiko(5)



Andrius, Rugsėjo 3 15:01  #


Burgis, Rugsėjo 3 17:05  #

Andriui: gaila, kad „Delfi“ komentatoriai nesupranta mano hiperbolių… Reikia revoliucijos, reikia! Vos iškenčiau nepasakęs N.Putinaitei: kai sakote, jog jų žodžiai skiriasi nuo darbų, tai čia apie save? Juk buvote švietimo viceministrė! O dabar dėstote kursą „Švietimo politika“!

patiko(9)



Dalius, Rugsėjo 4 01:11  #

Reikėjo, Bronislovai, išlikt sąžiningam iki galo „Delfyje“:( o komentatorių neskaitykit – 80% ten ligonių…

patiko(1)



Burgis, Rugsėjo 4 10:35  #

Daliui: o ką padariau nesąžiningai?

patiko(1)



Dalius, Rugsėjo 4 12:11  #

Apie Putinaitę. Reikėjo pasakyti, kad buvo viceministrė ir nieko nepadarė.

patiko(5)



Burgis, Rugsėjo 4 13:19  #

Daliui: laidos formatas neleidžia ginčytis su greta esančiais. Laidos vedėjas nurodo, apie ką kas turi kalbėti…
Kita vertus – ką tas pakeistų? N.Putinaitė jau kitą dieną kalbėjo LRT forume…

patiko(9)



Giedrius, Rugsėjo 9 16:12  #

Tarp tūkstančių šalies pirmakursių nėra nė vieno būsimo matematikos mokytojo! (V. Vanagas).
https://www.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/vadoveliu-autorius-v-vanagas-lietuvoje-ant-svietimo-padetas-kryzius-928286
Mano dėdė, matematikos dėstytojas, 1974-1977 m. buvo išsiųstas į Bužumbūros miestą Burundyje, Rytų Afrikoje, rengti matematikus.
Gal galėtume iš ten dabar importuoti mums trūkstamus kadrus?

patiko(6)



Sokolovas, Rugsėjo 10 00:43  #

Taip, Vokietijoje žymiai rimtesni matematikos (o ir kiti) egzaminai. Bet Vokietijoje mokiniai jau po ketvirtos klasės SKIRSTOMI į galinčius mokytis gimnazijose, ir į gebančius mokytis tik „profesinėse“.
O pas mus „išsilavinimas visiems“. Suvaro prievarta į klases po trisdešimt ir daugiau mokinių, pusė iš jų-nedrausmingi ir „nemokytini“, jie trukdo pažamgiems vaikams, mokytojui…Mokykla tapo ne mokymo įstaiga, o teritorija, kuri skirta ne mokymui, o priežiūrai.
Kas norės eit dirbti į tokias mokyklas?

patiko(14)



Juozas P., Rugsėjo 10 11:03  #

Susimildami, parašykite – mūsuose vidurinis išsilavinimas NEMOKAMAS ar PRIVALOMAS?

Visai ne kvailas šis klausimas. Žinau, pvz., kad Olandijoje PRIVALOMAS. Už nepateisinamą kelių pamokų praleidimą moksleivio tėvai gauna baudą – apie 300 €

patiko(1)



petras, Rugsėjo 10 11:35  #

Juozui, privalomas ir nemokamas. O lyginti tokius dalykus su kitom šalim nėra tikslo. nes visos labai skirtingos.

patiko(2)



Juozas P., Rugsėjo 10 11:43  #

Petrai, kaip tai nesilyginti?!
Būtent todėl, kad nesilyginam ir mano esą patys patys pačiausi, na, ten Šiaurės Atėnai, Baltijos tigrai etc ir turim ką turim:
a) Stadioną
b) JEDG vardo Astravo AE
c) jau įprastinėm patapusiom „komercinėm“ kelionėms į „кура не птица…“
d) vienintelę teisingą….

etc

patiko(0)



petras, Rugsėjo 10 14:07  #

Juozai, gerai, palyginai su nyderlandais. tai kas toliau, siūlytum lietuvoj skirti pinigines baudas už nelankymą ? būtų tinkamas sprendimas lietuvai ?

patiko(0)



Rostanas, Rugsėjo 10 22:06  #

Nejaugi, pasibaigus priespaudai, pasibaigė ir susidomėjimas matematika? Iš vienos pusės, toks tada mokslas ir tebuvo, o iš kitos pusės, kas svarbiau: kiekybė ar kokybė? Nieko nuostabaus, kad matematikos konvejeris pradėjo strigti, nes pasaulyje yra daugybė mokslų, profesijų, charakterių, pomėgių ir taip toliau. Manau, jūs, matematikai, labai susireikšminate, taip pat, kaip ir kitų mokslų, specialybių fanatikai. Pas jus nėra grįžtamojo ryšio: jeigu trisdešimtmetis moka(prisimena) tiek pat matematikos, kiek koks šeštokas, tai reiškia jūs iššvaistėte šešis savo ir kito žmogaus metus.

patiko(3)



Juozas P., Rugsėjo 12 22:47  #

Petrai, o mes kvailesni/gudresni už olandus?

patiko(0)



Autistas, Rugsėjo 13 13:24  #

Juozui
Pirma skirti baudas už patyčias 300€, kad saugų būtų eiti į mokyklą. O tada jau privalomai mokytis su pasirinkimu namie ar mokykloje.

Olandai yra labai taupūs, tik Olandijoje gaminami ilgi šaukšteliai stiklainių dugnams išlaižyti.
Jie nusiperka prekę, o kai gauna drasko akis, kad per daug mokėjo, gražink dalį pinigų. Olandų kultūra man nepriimtina. Renkuosi Japonų

patiko(2)



Juozas P., Rugsėjo 14 00:12  #

Autistui – yra mūsų- kiekvieno teisė pasirinkti. Man, Lietuvos runkeliui, japonų kultūra nepasiekama… Tiesiog- nesuvokiu jos, gal tai ir yra tasai mandras … mentalitetas….

Iš esmės gi – viskas daug paprasčiau,

patiko(2)



Autistas, Rugsėjo 14 12:13  #

Juozui
Japonų kultūra „neknisa proto”, mažai vagia ir netoleruoja patyčių.
Labai paprasta, paprasčiau už Lietuvą

patiko(1)



Petras, Rugsėjo 14 15:38  #

Autistai, labai klysti. Mes lietuviai beveik neturim savobkultūros, o tik miksą tarp europietiškos-krikščioniškos kultūros ir rytų europos mentaliteto.
Japonai ir jų kultūra tuo tarpu iki 19 a. Gyveno praktiškai beveik visiškoj izoliacijoj ir per savovistoriją niekada nebuvo okupuota. Jų kultūra daug sudetingesnė nei mūsų ( bet gal ir dėl to, kad tiesiog mums neįprasta). Aišku nuo praeito šimtmečio jiems didele įtaką padarė šiuolaikinė vakarū kultūra, kaip ir visam likusiam pasauliui.

patiko(4)



Juozas P., Rugsėjo 14 18:51  #

Petrui – komplimentai. Dar reiktų apie Japoniją kalbant prisiminti maždaug 1960 metų PRALAIMĖJUSIŲ ŠALIŲ PARADOKSĄ.

Tada sovietai vengė apie tai kalbėti, bet „fakt na lico“ – kaip čia gavosi, jog dvi pralaimėjusios IIPK šalys gyvena taip kaip gyvena? Abi okupuotos. Japonija ir VFR. Jos beveik pasivijo JAV. Per 15 metų!!!

Sovietologai tai aiškino labai paprastai- abi neturi kariuomenės. Po to – jiems buvo uždrausta aplamai apie tai kalbėti.

patiko(1)



Autistas, Rugsėjo 14 19:35  #

Per daug nenukrypkim į Japonijos analizes, puikiausiai tiktų Vokietija, Švedija.
Bet pasvajojom ir gana :) Mes nesam Švedija, mes labiau Baltarusija, Ukraina.

patiko(2)



Autistas, Rugsėjo 14 19:39  #

Nors Juozo komentaras labai įdomus. Piktžolės negali prisivyti pušų, nors pasodinsi kartu.

patiko(2)



Giedrius, Rugsėjo 16 00:02  #

Trumpai apie Japoniją:
Yra tokia nuomonė, kad pagrindus Japonijos ekonomikos spurtui po IIPK padėjo Japonijos imperatorius Meidzi, valdęs ją 1867-1912m. Unikalus laikotarpis kai japonai tapo viena(-inga) nacija. Kas labai domėsis šiuo laikotarpiu galite paskaityti Meščeriakovo knygą „Imperatorius Meidzi ir jo Japonija“ (rusų k.): https://www.e-reading.club/book.php?book=1020859.
Jo valdymo metu Japonija išgyveno tris etapus:
1) Viską be atrankos siurbti iš Vakarų (1868-1883);
2) „Apsiraminimas“ (1883-1890);
3) Grįžimas prie tradicinių vertybių (nuo 1890 m.).
1890.10.30 d. paskelbtas Imperatoriaus „Manifestas apie švietimą“. Jame buvo privalomai nurodoma laikytis amžinųjų moralės normų, paveldėtų iš protėvių: mylėti ir gerbti tėvus, brolius ir seseris, būti ištikimais draugais… Buvo liepiama gerai mokytis, būti kukliems, gerbti konstituciją ir laikytis įstatymų. Savo esme tai buvo ne manifestas apie švietimą, bet įsakas apie auklėjimą.
Bendra atmosfera buvo tokia, kad moralė laikyta kaip alternatyva vakarietiškai įstatymo viršenybei… Japonai pripažino, kad įstatymų laikytis yra svarbu, bet visų be išimties gyventojų pripažinimas tų pačių tradicinių ir moralinių vertybių, darė juos tikrais japonais.
Vienas iš Japonijos Konstitucijos kūrėjų Inoue Kovasi taip pat palaikė moralės prieš įstatymą viršenybės principą.
Girdėjau apie Imperatoriaus Meidzi įsaką 1904-1905 m. karo su Rusija metu jo ir jo sergančių vaikų stalui tiekti tą patį maisto davinį, kurį gaudavo kareiviai fronte.
Kai Imperatorius mirė – gedėjo ir į pasiruošimą laidotuvėms įsitraukė visa šalis. Net ir miręs Meidzi neprarado gebėjimo vienyti tautą. Šalies laikraščiai jį lygino su Didžiuoju Reformatoriumi Rusijos Caru Petru I-uoju.
***
Todėl, pirma auklėjimas ir švietimas, kad galvose augančios piktžolės virstų ąžuolais. O tada jau ir pasiekimai ne už kalnų!

patiko(19)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>