Viešas pokalbis telefonu

Laukti teko beveik pusantros valandos. Koridoriuje buvo nemažai žmonių. Vieni murksojo, snaudė, kiti neiškentę kalbėjosi tarpusavyje. Pagyvenusi dama, buvusi buhalterė, stengėsi apšviesti kaimyną tikrojo tikėjimo šviesa, šis vangiai gynėsi. Manau, kad ne aš vienas lengviau atsikvėpiau, kai energingoji dama nuėjo…

*

Apkūnus žmogus su niekuo nekalbėjo. Po pusvalandžio jis išsitraukė telefoną ir kažkam paskambino. Pokalbis tęsėsi pusvalandį. Tokio pokalbio telefonu viešoje vietoje nebuvau girdėjęs!

*

Man pasirodė, kad pokalbis sunkus. Pauzės buvo ilgos. Bet žmogus visai neprarado savitvardos. Kažkam jis aiškino, kaip tas gyventų geriau, jei elgtųsi kitaip. Pavyzdžiui, mane sudomino, kai buvo paaiškinta, kad tik dvidešimtame amžiuje buvo rastas esminis raktas į gerą bendravimą. Kai žmogus baigė pokalbį, neiškentęs pasiteiravau, ar teisingai supratau, kad tas raktas yra „Klausk!“ Žmogus patikslino, kad tai yra „Kodėl?“ Nurodė Vakarų šalies mokslininką. Pasakė jo vardą ir pavardę! O juk tai ir mano jums pamokymas: „Klausk!“

*

Toks buvo ir visas pokalbis: intelektualus, santūrus, kryptingas… Sužinojęs, kad tas žmogus yra įgijęs techninį išsilavinimą, save vadina (net vizitinėje kortelėje!) pradedančiuoju verslininku, dar labiau stebėjausi. Buvo aišku, kad tas žmogus visai nestandartiškai reaguoja į aplinką, kurioje kalbėjo, ir į žmogų, su kuriuo kalbėjosi. Pavyzdžiui, aš net nesužinojau, ar jis kalbėjo su vyru ar su moterimi, su verslo partneriu ar kaimynu, su giminaičiu ar su gero jam nelinkinčiu… Pokalbis vienodai tiktų kiekvienam ir vienodai netiktų nė vienam.

*

Ačiū jam už įspūdį ir pamoką!

Atsakymai

Burgis, 2011-12-16 08:29:28

Galite reitinguoti, galite komentuoti…

Gytautas, 2011-12-16 14:38:11

Mes klausti nemokame, nes nuo šio rakto atradimo dar net amžius nepraėjo, o pats klausimas neissilavinusiam žmogui dažniausiai būna sunkus.

Dalia, 2011-12-17 16:19:24

Keisčiausia ir yra, kad visiems viskas aišku be klausimų. Susitiko trys keturios bobutės prie kavos ir apie ką gi kalbės – apie kokią nors penktą, kokia anoji netikusi, kaip negerai pasielgusi, kaip neteisingai pasakiusi, kaip blogai mąstanti, o dar geriau – kokį nors pavyzdį iš jos gyvenimo narplios. Išankstinė visažinystė. Bet juk visais laikais taip buvo. Turbūt tai vadinama “bobiškumu”. O klausimams formuluoti juk proto reikia…