Viešo nekalbėjimo menas

Birželio 1, Trečiadienis

Nežinau, kodėl gavau pasiūlymą mokėti pinigus ir dalyvauti seminare „Viešo kalbėjimo menas“. Negi yra dar nežinančių, kad aš moku viešai kalbėti? :-))).
Bet mane sudomino seminaro turinys (?) – aš taip supratau, nors parašyta „Seminaro temos“ (pateikiu netaisydamas; atkreipkite dėmesį, kad „š“ ir „ž“ raidės yra, o kitų lietuviškų raidžių nėra; menas…):
***
1. Kaip iveikti viešo kalbejimo baime?
2. Pasiruošimas kalbai ir kalbos plano sudarymas
3. Viešo pasisakymo eiga ir struktura
4. Kaip sukurti isimintina kalba?
5. Kontakto su auditorija užmezgimas ir palaikymas
6. Kuno kalbos ir balso galiu panaudojimas efektyviai kalbai
7. Kaip atsakineti i auditorijos klausimus?
8. Kaip elgtis su sudetingais klausytojais?
***
Trumpai pakomentuosiu visas temas, parodydamas savo išmanymą:
*
1. Rem tene, verba sequentur (žinok dalyką  – žodžių rasi). Pasijausk pranašesnis už klausytojus  – juk jie tave, o ne tu juos pakvietei pakalbėti. Nebijok daryti, kalbėti savaip  – tegu ir kiti daro savaip, bus įdomiau. Pradėk nuo nedidelių auditorijų. Nevenk progų kalbėti, net jei bijai. Vėliau ne bijosi, o norėsi.
2. Kalbėk gerai tau žinoma tema  – pasirengimas neužtruks. Bet pasiruošti reikia! Visada. Niekada nerašyk savo kalbų, nes tada ir „skaitysi“, o ne kalbėsi. Nerašyk nė plano  – rašyk tik plano metmenis. Užsirašyk skaičius, citatas  – nebijosi suklysti.
3. Ar to gali kas nors mokyti?! Ne. Tų, išmokytų, klausyti  – tikra kančia. Vėl pakartosiu  – kalbėk savaip, savo stiliumi, savo balsu, savo emocijų sraute…
4. Kuo daugiau pasakyk to, ko klausytojai nežino, negirdėjo! Tai esmių esmė. Arba pasakyk taip, kaip jie dar negirdėjo…
5. Ne visada tas „kontaktas“ būtinas! „Ereliai skraido po vieną, tik žvirbliai buriasi į pulkus“ (Rasulas Gamzatovas).  Lik vienas, bet būk toks, koks esi. Viena paskaita, vienas seminaras, viena užstalės kalba, net ir nevykusi, neturi tavęs pakeisti. Labai dažnai kalbėtoją žmonės įvertina tik po mėnesio, metų, dešimtmečio…
6. Bijok mikrofonų! Dažniausiai jie tinkamai neveikia. Ir jokia garso aparatūra nepakeis tavo tikro balso. O tavo kūnas turi gyventi tavo kalba, bet kūnu kalbėti klausytojams nebūtina! Akys ir balsas  – viskas, ko tau reikia.
7. Atsakinėk lakoniškai. Negerai, kai atsakymai į klausimus užtrunka ilgiau nei kalba. Atsakinėdamas provokuok kitus klausimus. Nepamiršk „retransliuoti“ klausimo auditorijai  – ir dėl to, kad ne visi išgirdo, ir dėl to, kad ne visi suprato klausimo esmę.
8. Žinok  – auditorijoje yra „mėnesienos žmonių“! Su pacientais elkis atsargiai, švelniai, nediskutuok su jais ir nesinervink.
***
O dabar  – tai, ko seminaro rengėjai nesiruošia tau pasakyti.
1. Jei gali viešai nekalbėti  – nekalbėk. Bet jei negali  – ką padarysi, esi panašus į mane… Apskritai, viešos kalbos yra atgyvena ir turi teisę išlikti tik kaip „retro“ stilius: užstalės kalbos, piršlio pakorimo oracijos, priešrinkiminės kalbos, reklaminės kalbos… Visa kita reikia paversti laisvai pasirenkamais tekstais, vaizdais, garsais… Tokiais, kaip šis įrašas.
2. Bet būtina išmokyti, kada negalima nekalbėti! Yra situacijų, kaip viešiau ar intymiau tiesiog būtina kalbėti! Pagalvokite  – kada?…
3. Svarbiausia  – jokie seminarai, jokie kalbėjimo meno „guru“ neišmokys kalbėti! Kalbėti išmoko geri kalbėtojai.

patiko(1)



RSS

Atsakymai (4)

Darth Vader, Birželio 1 10:35  #

Sveikinu gavus eilinį spamą greta darbo seminarų, pervežimų ir t.t. Dešimtimis tokius gaunu ir visus trina nė neskaitęs.
Oratorystė yra didelis menas, kuris lemiamais momentais keičia istoriją (Trockis, Goebbelsas…). Hitleris turėjo kontaktą su publika (50% – patys naciai, atsitiktinių negalėjo būti daugiau nei pusė), bet kuri frazė galėjo iššaukti naują tiradą…ir priešingai, oponuojančioj aplinkoj fiureriui visada sunkiai sekdavosi. tad čia – svarbu.
Kūno kalba – taip, svarbi. Jei lūpos taria „aš drąsus, visus išmėšiu“, o kūnas sako „biesas kaip bijau visko“ – neįtikinsi. Turi būti harmonija ir tai vėlgi vienas iš idealaus oratoriaus požymių.
Kalba turi būti trumpa. Ne daugiau kaip 10 minučių – kitaip klausytojai neprisimins nuo ko prasidėjo. Kalba turi būti aiški: jokių tarptautizmų.
Aš nežinau, kas Lietuvoje moka viešai kalbėti. Landsbergis vieną sykį, prie nužudytų pareigūnų kapų, pasakė jam nebūdingą – tiesią, kietą kalba, pabaigdamas visiškai nelandsbergišku „OMON – von!“.

patiko(0)



Petras, Birželio 1 13:39  #

Dėl „š“ ir „ž“ raidžių tai suprantama kodėl taip yra. Čia „Skype“, SMS ir kitų šiuolaikinių bendravimo priemonių įtaka. Jau mažai kas varginasi persijungti lietuvišką klaviatūrą, o jei jau ir įsijungė, tai matomai prisiminė tik tas dvi raides :DDD
Juokas pro ašaras, bet tokių situacijų vis dažniau pasitaiko, jau net ir spaudoje.

patiko(0)



Marius A., Birželio 1 16:28  #

O – nuostabiojo SPAM’o perliukai ;-)

„BMS megapolis“ per pastarąsias kelias dienas gavo daug spam pasiūlymų, keli įsiminė:

1. Studentiško amžiaus kolektyvas rašo: „Vargina kompiuterių problemos? išspręsime jas – galime perinstaliuoti, sukonfigūruoti, sukurti kompiuterių tinklą, etc.“. Čia panašiai, kaip kiti ekspertai siūlosi B.B. mokyti oratorystės meno ;)

2. Šiauliuose esanti dailės studija į Kauno parduotuvės bendrą adresą (kaunas@…) rašo: kviečiame Jūsų vaikučius į dienos stovyklėlės (savaitė laiko, kasdien po pusdienį mokys įvairių rankdarbių, etc.). Taip ir matau save ir kolegas prieš darbą vežantį vaikus į Šiaulius, o po darbo – pasiimantį ;-)

3. Pasiūlymas iš Rusijos – aptiko mūsų puslapį, sako, kad jis gražus, tik mažai lankomas, siūlo spam’o pagalba jį „išsukti“. Nenustebčiau, jei tokį spam’ą ir parašė į Delfi ar LRytas ;-)

Taip kad galima analizuoti spam’ą, bet tada jau įdomiau ir naudingiau – žiūrėti į debesėlius ir įsivaizduoti, kokia kiekvieno jų forma, ką jie primena ir t.t.

Geros visiems vasaros! ;-)

patiko(0)



domas, Birželio 6 11:20  #

na, dėl š/ž tai vienintelės raidės kurios egzistuoja latin1 alfabete, didelė tikimybė, kad kokio nors laiškų automato konversija iš unikodo į neunikodą sugrybavo ir sutransliteravo viską į bazines lotyniškas formas vietoje kringeliukų/klaustukų/trūkstančių raidžių.

niekada nepriskirkite to kvailumui, ką galima priskirti techninėms problemoms (modernus Hanlono skustuvas ;-)

O visgi, dėl mikrofonų baimės – didelėse auditorijose (vieša kalba visgi) geriau jau normalus balso tembras, nei rėkimas – ne visur akustika (ar klausovai) tinka gyvai gerklei. Žinoma, blogai pritaisytas mikrofonas gali smarkiai varžyti (kažkur internete yra mano kalba labai to pritrėkšta), tačiau visgi, technologijos padeda.

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>