Visagalis? Atleisk man…

Balandžio 21, Penktadienis

*
Vis tiek pavasaris!
Su anūkėliais vaikščiojau vaizdingomis Vilniaus vietovėmis. Pamačiusi skruzdėlyną, mažoji Emelie ilgai jį stebėjo, o paskui paprašė, kad nufotografuočiau ir parodyčiau mamytei…
*
Skruzdėlynai ir mane nuo vaikystės keistai užburia… Pradedu galvoti apie nemirtingumą, apie užmigimą ir prisikėlimą, apie Visagalį…
*
Tegu atleidžia man Visatos Valdovas bei religingi žmonės – šį kartą noriu „pafilosofuoti“ apie „visagalį“ mažąja „v“.
Tarkime, kad yra visagalis (dievas, esybė, protas, būsena ar pan.). Tai jis tik yra ar ir naudoja savo galią? Jei tik yra, tai keista ir nesuprantama tos visagalybės paskirtis: lyg ir nei jam, nei mums nereikalinga. Jei galia naudojama, tai kokiu tikslu? Dėl kokios priežasties? Juk jei naudojama, tai visagalybe galima tai padaryti per mirksnį amžių amžiams ir… nebenaudoti. Kitaip sakant, viską per mirksnį sukurti, suderinti, „užvesti“ ir paleisti, kad būtų, veiktų, vystytųsi teisingai.
Kitas klausimas – ar visagalis nenorėjo leisti mums visko (visko, visko!) suprasti, ar taip jau gavosi? Jei nenorėjo, taip kodėl? Žaidimas?
Trečias klausimas – ar visagalis yra ir bus vienas per amžių amžius? Manau, kad taip, nes kitaip tas kitas visagalis negalėtų nei nugalėti pirmojo visagalio, nei pakeisti ko nors be pirmojo sutikimo, o tai reiškia, kad tas antrasis nebūtų visagalis. Tačiau kokia prasmė visagaliui amžinybė, jei daugiau niekas (niekas?) nėra amžinai?
*
Gana! Skrudėlynas yra baigtinis. O aš jau ne pirmą kartą sužinau, kad kai kas manęs šalinasi, nes esu skandalistas…
*
Я обманывать себя не стану,
Залегла забота в сердце мглистом.
Отчего прослыл я шарлатаном?
Отчего прослыл я скандалистом?
*
S. Jeseninas nežinojo, o aš žinau! Kitą kartą parašysiu…
O kol kas – vietoj P.S.:
*

*

patiko(24)