Žadėjau šią temą pavadinti „Visiškos laisvės kaina“, bet supratau, kad kainą galėčiau įvertinti tik labai apytiksliai, todėl geriau iš pradžių apie pojūtį…
*
Grįžome iš Vilniaus. Dvi paras tik mudu prižiūrėjome anūkėles. Įprastai nusivedžiau į kiną „Olis ir piratų lobis“ – nepataikėme, filmas mažesniems nei mūsų saulutės…
Šiandien visi keturi buvome dramos teatre, žiūrėjome spektaklį „Kosmosas“. Nesupratau, kokio amžiaus vaikai jau gali suprasti dvynių paradoksą. Nesupratau, kodėl švepluojanti aktorė sako „Du tūkstantis keturi šimtai…“. Nesupratau, kodėl Rumšas vyresnysis iš pradžių žvilgčiojo į paruoštukę… Nesupratau, kodėl premjerinis spektaklis vėlavo aštuonias minutes. Nesupratau, kodėl spektaklis vaikams be pertraukos tęsiasi 1 val. 17 min.
Bet supratau, kad ir tokių spektaklių reikia! Patvirtino mano principą: mokytojai turi kalbėti, rodyti vienu žingsniu toliau, vienu laipteliu aukščiau, nei mokiniai gali suprasti. Mildutei patiko. Ji po spektaklio klausė, kodėl ir kaip Saulė virs baltąja nykštuke…
*
Vakar Antakalnyje buvo šventė 8+2 kompanijai: mūsų draugai įsirengė verandą. Gražią, šiltą! Tai ir šventėme! Akordeonas, gitara, nuostabus vynas (išgerti galėjau tik lašelį, prakeikimas!), nuostabus maistas… Grįžome prieš pusiaunaktį. Mergytės dar nenorėjo grįžti, gerai, kad iPad baterija išsikrovė…
*
Prieš spektaklį sutikome buvusį gimnazistą Algirdą. Nepažinau… Nors jis buvo įsimintinas gimnazistas, žurnalo bendradarbis. Bet nenuostabu – dabar jis yra penkių vaikų tėvas! Visi – jo vienintelės žmonos!
*
Po spektaklio papietavome indiškame restorane prie katedros aikštės. Išėjus iš restorano kažkas pravažiuodamas su manimi pasisveikino, bet nespėjau pamatyti kas…
*
Grįžtant į automobilį, Mildutė iš lauko prekiautojų paprašė nupirkti gėlių mamytei. „Mane graužia sąžinė, kad man dovanų parveža, o aš nieko nedovanoju“, – pasakė Mildutė. O pardavėjai pasakė: „Mano mamytė iš Niujorko parvažiuoja!“
***
Tai va, kas yra visiška laisvė! Tai laikas, kai joks viršininkas paskambinęs negali sugadinti tau nuotaikos. Tai laikas, kai nereikia rinktis nei laiko, nei vietos, kur būti, nei žodžių, kuriais kalbėti. Tai laikas, kai su tavimi sveikinasi tie, kuriuose yra bent mikroskopinė dalelė tavo gyvenimo. Tai laikas, kai užmokėjęs bematant užmiršti, kiek užmokėjęs…
***
O kokia tos laisvės kaina? Na, turi būti nugyvenęs bent 62,5 (vyrams) metų. Turi turėti bent keletą draugų. Turi būti šiek tiek sukaupęs turto ir/arba gerą žmoną, ir/arba gerų vaikų, ir/arba bent pusėtiną sveikatą. Bet tiksliau jums parašysiu kitą kartą…
*
Nenuostabu, kad, grįžęs į Kauną, iš džiaugsmo nupjoviau žolę už tvoros ir pririnkau didelį dubenį braškių…
O rytoj iš džiaugsmo dirbsiu!
Atsakymai
Burgis, 2014-06-15 20:51:33
Įsivertinau…
qwerty, 2014-06-15 21:12:06
Įrašas tik dar kartą patvirtina, kad viešai skelbti tokius įrašus nėra gerai. Esmė tame, kad tai yra artimiesiems. Tik artimiesiems. Pažįstamiems tikrai ne.
P.S. Aišku, klystu, aišku, blogo skaitytojai yra artimi, aišku, čia yra apie laisvę, “gyvenimas pavyko” džiaugsmą, emocijas, universalius dalykus…)
Burgis, 2014-06-15 21:15:07
qwerty: prašyčiau paaiškinti, kodėl nėra gerai skelbti tokius įrašus? Erzina?
qwerty, 2014-06-15 21:36:20
Ar jums būtų labai įdomu išsamiai, su detalėmis skaitinėti apie tai, ką aš veikiau savaitgalį? Abejoju.Tai tiek ir galiu paaiškinti. Kita vertus-čia jūsų dienoraštis. Bet viešas juk…)
Burgis, 2014-06-15 22:47:21
qwerty: bet aš ir neskaitau jokių asmeninių įrašų internete! Tai kodėl Jūs skaitote?!
Indrės, 2014-06-15 22:49:47
apie qwerty savaitgalį gal ir būtų neįdomu skaityti, bet B.B. ir darbadieniai ir laisvadieniai verti dėmesio
qwerty, 2014-06-15 23:00:40
Kodėl skaitau jūsų blogą? Dabar galvoju…gal todėl, kad be šiandienos įrašo būna ir kitokių… Gal todėl, kad įpratau. Tikslaus atsakymo nežinau. Nes kam gi? Skaitau ir tiek. Kartais nereikia tiksliai įvardinti, kodėl kažką darai ar nedarai. Tiesiog kažkas taip būna ir tiek.
P.S. Pasiduodu. Viskas gerai. Įrašas geras. Aš neteisus.Čia tas pats,kaip skaitinėti Delfyje gliancinius įrašus apie kokių tau artimai nepažįstamų pupyčių ar pupulių asmeninį gyvenimą, su kuo, kada, kiek ir kokiam bare jie gėrė, ką susitiko, su kuom pasisveikino, o su kuo susipyko, kada grįžo, etc. ir čia pat rašinėti piktus komentarus, kad tai neįdomu ir to nereikia rašinėti…)
Burgis, 2014-06-16 09:01:56
Ačiū, qwerty!
Saulius, 2014-06-16 10:21:27
O man tai malonu skaityti tokius irasus. Teigiamos ir zmogiskos emocijos. Dar karta primena, kad galime ir turime gyventi cia ir dabar, dziaugtis tuo, kas tikra. Tokie irasai ikvepia visai dienai ir privercia dar karta permastyti, kas tau svarbiausia siai dienai. Seima, daug vaiku, anuku, artimieji – tai, ka prisiminsi ir dziaugsies senatveje, o ne begalinis darbas ir niurzgejimas.
chemikas Rimas, 2014-06-16 12:13:39
ir aš šį blogą skaitau, kasdien. Todėl, kad didžioji įrašų dalis skirta ne asmeninio gyvenimo detalėms, o dalykams, kurie man rūpi. Dar ir todėl, kad dažniausiai B.B. nuomonė sutampa su manąja. Smagu,kai gerbiamas ir išmintingas žmogus mąsto ir mato kaip aš 🙂 ačiū 🙂