Visuomenė suskilo…

Balandžio 14, Antradienis

Bematant peršokome Baltiją, atšventėme jauniausios anūkėlės penkerių metukų sukaktį. Nepagirtų manęs gydytojai už tokį ėdrumą, nepagirtų… Bet kad skanu nežmoniškai!
*
Ačiū jums, mano svetainės lankytojai, jūs garbingai įvykdėte mano prašymą. Ačiū, Adefagija! Na, Sokolovas progos nepraleido, bet nieko tokio, nieko tokio…
*
Tylos prašiau ne dėl savo kelionės. Iš ankstesnio įrašo jūs jau supratote, kodėl prašiau tylos. Mes turime kai ką kitaip suprasti, įvertinti. Ir aš, ir jūs. Nenoriu paskubėti…
***
Prieš keletą mėnesių manyje įvyko psichologinis lūžis vertinant visuomenę ir save toje visuomenėje. Kas ta visuomenė? Kai gyvenau kaime, kai mokiausi miestelyje, aš žinojau – aplink mane tie, kuriuos turiu matyti, turiu girdėti, turiu su jais sugyventi, turiu jiems padėti, nes jie man padeda ir padėtų, jei prireiktų. Aš turiu būti toje savo visuomenėje konkrečiai: gerai mokytis, ravėti daržus, grėbti šieną, krauti durpes ir pan. Ji, ta visuomenė, yra mano gyvenime konkrečiai: moko mane, pagiria ir pabara, duoda saldainį, leidžia šiek tiek užsidirbti, pavėžėja prireikus, apgina nuo šuns prireikus…
***
O kas ta visuomenė dabar?
1. Mano gydytojai mane gydo labai konkrečiai. Ačiū jiems!

2. Šeima buvo ir yra mano esminė visuomenė. Dabar ji man dar labiau patinka!
3. Kai kurie artimesni, tolimesni ir visai nepažįstami žmonės man siunčia patikinimus, kad remia mane. Mane plėšo mano dėkingumas dėl situacijos abstraktumo…
4. Yra didelė visuomenės dalis, kuri seka įvykius, komentuoja, mėgaujasi, lyg dirbtų kasdienį savo darbą, lyg gyventų savo planetoje. Jiems visai nerūpi ta konkretybė, kuri susijusi su manimi, kuri yra manyje, bet jei jie žinotų, kaip man dabar nerūpi visa ta visuomenės dalis, kaip nerūpi! Man net šiurpu nuo to, kaip man svetima, svetima, svetima visa tai, kas susiję su ta visuomenės dalimi… Man nejauku dėl to, kad aš galiu būti toks abejingas abejingiems man, mano gyvenimui, mano vertybėms.
5. Pagaliau tie, kurie būtinai nori įgelti man (mums), sumenkinti, paniekinti. Kartais visai nepiktybiškai, tiesiog kaip miško sanitarai vilkai naikina nusilpusius žvėrelius… Pora pavyzdžių su mano trumpais komentarais.

***************************
skaitovas:
Paanalizuokit visų VBE rezultatus nuo kokių 2011 metų ir pamatysit, kad pati KTUG pradėjo tolti nuo Vilniaus Licėjaus ir artėti prie pilkųjų gimnazijų masės. Jei ką, paklauskit Jūsų proteguotos kandidatės V.D. – ji suskaičiavo. (Mano kolega gavo šiuos skaičiavimus konkurso posėdyje).
***
Štai mūsų VBE rezultatai:

Kur tas dėsningas artėjimas? Mes visus tuos metus išlikome antri po Licėjaus. Stebėtina, kad Vilniaus Jėzuitų gimnazija taip ir nespėjo mūsų pralenkti (nors turėtų!)
***
seminaro dalyvis:
Kodėl KTU gimnazija neturi tokios reputacijos kaip Vilniaus licėjus? Olimpiadoje aplenkti Licėjaus mokinį – prestižas, o KTU gimnazistų sąrašuose niekas neieško…
***
Atsakiau taip: Ar būtų logiška, jei KTUG pažangumu, pasiekimais būtų pranašesnė už pažangiausią sostinės mokyklą? Ar ne į sostinę suplūsta labiausiai motyvuoti, daugiausia pasiekę moksleiviai, jų tėvai, mokytojai, dėstytojai? Iš kokios terpės, iš kokio dydžio aibės moksleivius renkasi Licėjus ir KTUG?
***************************
Po keturių dienų tylos prirašiau daug. Šiandien dar parašysiu, nes tu, visuomene, net nepasirūpinai man pasiūlyti prasmingesnio darbo. Ir nereikia! Pats susirasiu.

patiko(0)



RSS

Atsakymai (4)

Burgis, Balandžio 14 09:48  #

Nei man verkt, nei šaukti, nei gailėtis,
Viskas baigsis obelų pūga.
Tartum klevas, vystantis prie klėties,
Jaunas jau nebūsiu niekada.
(Sergejus Jeseninas)

patiko(0)



skaitovas, Balandžio 14 18:35  #

Burgiui: aš pats neskaičiavau, o tik gavau kopijos kopiją, kurią, anot kolegės, pateikė rimta matematikė. Todėl iš anksto atsiprašau, jei Jus asmeniškai tai užgavo.
Jei įdomu tai, ką aš įžiūrėjau tose diagramose, tai:
MATEMATIKA – visą laiką iškilęs Licėjus, o Jūsų gimnaziją 2010 ir 2011 metais pralenkė Vilniaus jėzuitai. 2014 metais Jūsų, Vilniaus jėzuitų ir Vilniaus Žirmūnų rezultatai vienodi.
FIZIKA: Nors 2011 metais Jūs aplenkėte Licėjų, bet nuo pat 2009 metu su viena išimtimi 2012 metais Jus nuolat lenkė Vilniaus jėzuitai.
LIETUVIŲ KALBA: nuo pat 2007 metų Jūs esate nuolat treti – po Licėjaus ir Vilniaus jėzuitų.
* * * *
Tiesą sakant, nežinau net kokiu pagrindu darytos tos diagramos – ar šimtukai, ar procentai, ar kažkokio bendro rezultato procentinė išraiška. Man tik darė įspūdį, kad autorius – ne toks profanas kaip aš, bet matematikos asas, vadovėlių autorius. Todėl net nebandysiu ginčytis su Jumis toje srityje, kurioje pats nesijaučiu stiprus.
* * * * *
Ir šiaip, ne čia esmė. Esmė – kas iš tikro buvo Jūsų išgujimo užsakovas? Gal kada nors ir pats tiesiai šviesiai atskleisit šią paslaptį…

patiko(0)



Burgis, Balandžio 14 19:03  #

skaitovui: didelio pagyrimo vertas Jūsų šis komentaras! Paaiškinote ramiai ir paprastai. Ir aš taip pabandysiu…
***
1. Aš seniai žinojau, kad mes negalime pirmauti visose srityse. Jūs tik palyginkite mūsų ir, pavyzdžiui, Vilniaus jėzuitų gimnazijos resursus. Jų vienas koridorius kaip visa mūsų gimnazija. Krūviai mokytojams, darbo patikimumas ir daug kitų dalykų lemia mokymosi rezultatus. Džiaugiausi, kad vidutiniškai esame trejetuke, tai laikiau dideliu laimėjimu. Bet dabar man neberūpi nei tai, kas buvo, nei tai, kas yra, nei tai, kas bus… Kodėl? Skaitykite 3 p.
***
2. Gimnazija yra ne tik mokslo rezultatai. Gimnazija yra gyvenimas. Gimnazija yra būsena. Gimnazija yra dvasia. Aš jau šimtus kartų sakiau, kad visada buvau tik ten, kur man patinka, dariau tik tai, kas man patinka. Gimnazija nebuvo mano darbovietė. Aš nedirbau! Aš gyvenau joje ir mėgavausi tuo gyvenimu! Noriu tikėti (pagal alumni reakciją, pagal jų gyvenimus sprendžiu…), kad ir moksleiviai buvo ten, kur jiems buvo gera.
***
3. Aš išėjau tada, kai supratau – tai jau ne mano gimnazija. Tai jau ne tokia gimnazija, kurioje aš noriu būti. Taip, tai buvo žiauri, brutali, klastinga ataka, keturių galingų valstybės institucijų ataka per vieną dieną, bet kaip tik tokiais momentais ir pasitikrini… Viena mama susirinkime pasakė: jei ta gimnazistė eis į gimnaziją, mes savo vaikų neleisime į gimnaziją. Tik pasakė… Visi eina, visi mokosi, visi moko… O juk tėvai turėtų paduoti gimnaziją į teismą už teisėtų lūkesčių pagal pasirašytas sutartis sužlugdymą. Ir visos šeimos bylas laimėtų!
Aš išėjau supratęs, kad laimi tie, kurie laukė (tykojo…) mano pasitraukimo. Supratęs, kad aš jau niekada nebepamatysiu tokios moksleivių reakcijos į pražangą, kokią prieš keletą metų teko matyti.
*****
Dabar tik stebiu… Širdies nebejaudina.

patiko(0)



skaitovas, Balandžio 14 19:37  #

Burgiui: ačiū už komentarą apie komentarą ir už supratimą. Šiaip, aš negalvoju, kad akademiniai pasiekimai yra vienintelis kriterijus, lemiantis mokyklos gerumą. Taip, Jūsų atveju tai buvo svarbu. Bet dar svarbiau, kad (kaip išskaičiau vieno žmogaus blograštyje) tai buvo „Burgio gimnazija“.

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>