Ydingojo rato įkaitai

Aš retkarčiais mokau matematikos vieną kitą moksleivį. Daugiausia – ne mūsų gimnazijos. Vienas kitas yra iš prestižinių Kauno gimnazijų.

Mokau nemokamai. Kai „išeisiu į pensiją“ – mokysiu už pinigus. Stokite į eilę, ruoškite pinigėlius…

*

Dažniausiai mokau ydingojo rato aukas. Apie tą ratą jau esu rašęs, bet vakarykštis įspūdis verčia parašyti dar kartą…

*

***

Palaukite, palaukite! Tai kas čia nepatenkintas?! Kodėl nepatenkintas? Būtent taip ir paklausė vienas bukagalvis mokytojas cinikas…

*

Aš nepatenkintas! Aš nenoriu, kad mano vaikai, mano anūkėliai gyventų visuomenėje su tokiu „išsilavinimu“. Aš bijau, kad tie „aukštąjį mokslą“ įgiję žmonės mane gydys, mokys mano anūkėlius, vadovaus mano vaikams. Aš nenoriu, kad pagaliau atsipeikėję to ydingojo rato įkaitai pultų į depresiją, žudytųsi.

Todėl aš aiškinsiu ir aiškinsiu, rodysiu ir rodysiu to ydingojo rato pavojų.

Atsakymai

Burgis, 2013-11-26 12:18:44

Įvertinkite…

petras, 2013-11-26 13:18:12

Rodyti nereikia ir taip visi mato. daryti kažką reikia, bet niekas nedaro 🙂 nes visi kaip ir pakankamai patenkinti, kad kažką keistų. va čia tai galvosūkis.

Paulius, 2013-11-26 13:27:35

Jūsų žodžiai tokie prasmingi ir taiklūs. Tikiu, jog viskas gali keistis į gerąją pusę… Norėtųsi kažkaip ir prisidėti prie to. Gal galėtumėte pasidalinti idėjomis, kaip? Esu studentas.

petras, 2013-11-26 14:08:00

Be to ir tragedijos labai didelės nėra. juk į geresnes specialybes stojant didelė konkurencija ir patenka tikrai gerai besimokantys (jeigu egzaminai labai lengvi, tai vistiek kažkas gaus 100 o kažkas 99 proc.), todėl daktarai manau bus pakankamai geri.

bet, va toliau, tai čia jau universitetų kaltė, kad nepalaiko prestižo, kad mokslas nėra pirmoje vietoje, kad daug korumpuotų, tingių, neatsakingų dėstytojų ir viską matuoja pinigais ir nevengia jų pasisavinti t.y. visai kaip mūsų politikai valdžioje. kai universitetuose valdžia varnų rankose, tai jie viens kitam akies ir nekabina. bet turbūt kažką išjudinti tokiam darinyje labai sudėtinga ir reikia labai daug laiko. čia galioja tie patys dėsniai kaip ir valdžiažmogiams. kitaip tariant reikia naujo mentaliteto žmonių, su kitokiu požiūriu. o jie gali atsirasti tik praėjus nemažai metų.

petras, 2013-11-26 14:10:19

arba ne

Burgis, 2013-11-26 14:31:03

Pauliui: tai aš ir darau…

Reikia aiškinti padėtį.

Reikia rodyti geriausius ir blogiausius pavyzdžius.

Reikia reikalauti atsakomybės iš visų, kurie su tuo susiję.

Reikia rodyti mokslo naudą.

Reikia keisti požiūrį į tai, kam reikalingas mokslas, išprusimas.

Reikia demonstruoti išprusimą ir iš jo gautą naudą.

***

Tegu neišmanėliai pavydi!

petras, 2013-11-26 14:48:36

Bet reikia ir neišmanėliams numest vieną kitą kaulą, kad paskui neišvežtų į tolimus kraštus, ar dar blogiau 😉 juk ne visi ir moklsui vienodai imlūs, net ir pačiomis geriausiomis sąlygomis, bus tų neišmanėlių.

ak, 2013-11-26 16:18:12

Na mat jau rašiau – modernizuojant gamybą eilinių darbininkų nebereikia. Jų darbus atlieka automatika, robotai. Kur dėti jaunimą? Sukišimas į vadinamuosius universitetus problemą nustumia keletui metų. Bet sukuria daugybę naujų problemų. Dažytojas? Stalius? Mūrininkas? Tekintojas? Staliumi, girdėjau gali mokytis Prancūzijoje. Kur dėti tuos 99 proc. jaunimo, kurie nepraėjo atrankos į KTUG? Gal Burgis žino? Siūliau didinti LR kariuomenę, bet cprezidentė (vyriausias kariuomenės vadas – negirdėjo…)

qwerty, 2013-11-26 17:43:42

Galingas įrašas. Esminis.Kita vertus, alegorine prasme-eilinis šūktelėjimas, kad “visi vagys!”. Problemos iškėlimas be jokio pasiūlymo – ką daryt. Tai problemas ar tokius klausimus meistriškai iškelti visi lietuviai meistrai)

Aušrius, 2013-11-26 19:52:25

Tai yra vadinamoji mokslo infliacija. Mūsų darbovietėj šaltkalviai šiandien jau vadinaimi inžinieriais. O cecho pameistrys turi magistro laipsnį ir pas mus vadinamas menedžeriu. Tas pats ir Lietuvoje. Ir visame pasaulyje. Aukštojo mokslo diplomas regis nebetenka vertės.

Bet mokslo sistema, kaip ir bet kuri kita sistema pati randa išeitis, nes kitaip ji numirtų. Paprasčiausiai tie Universitetai ėmė ir… susireitingavo. Ir dabar kam rūpi, tas žino kuo skiriasi Kembridžas nuo KTU. Jau nekalbant apie dar kuklesnius Universitetus – tie jau gali paruošti tik šaltkalvius-inžinierius. Dėl reitingavimo kriterijų dar galima pasiginčyti, bet dabartinė padėtis visai patenkinama. Tikrų Universitetų pasaulyje yra tiek, kiek pasauliui reikia išties išsilavinusių absolventų, o norinčių ten studijuoti yra pakankamas konkursas.

Paulius mano supratimu gali padaryti daug. Jis gali padaryti tiek, kiek ir kiti studentai: kovoti su akademiniu nesąžiningumu ir taip neleisti menkinti savo Universiteto diplomo vertės. Ar išdrįs? Kažkodėl man atrodo, kad jei žmogui svarbu, tai jis išdrįs!

Kristupas, 2013-11-26 21:30:32

Pritariu svetainės šeimininkui absoliučiai. Kaip ir Paulius, esu studentas, todėl ir pats kenčiu nuo šios visuomeninės “ligos”. Be galo esu nusivylęs aukštuoju mokslu Lietuvoje, bet emigruoti neketinu. Manau didžiausia yda ne abejingumas, bet politizuotas ir “sukomercintas” mokslas. Jeigu pavyktų panaikinti tarpinę politikų-verslininkų grandį tarp visuomenės ir švietėjų, tai yra, atskirti švietimo sistemą nuo politikos sumažėtų scenarijų, kuriuose švietimo įstaigų verslininkų interesai užgožia žmonių, siekiančių kelti išsilavinimo vertę veiklą.

sonata, 2013-11-26 21:58:09

Kristi, aš tau sakiau – skaityk “Melo ekonomiką”! Gal tada suprasi, kad be stiprios valstybės, kurią kuria stipri politika, tiek visuomeninis sektorius (pvz. švietimo sistema nuo pirmų klasių), tiek verslas niekada nebus stiprūs. Tik va, kur tų stiprių politikų paimt, lieka atviras klausimas. Užburtas ratas. Tikro valstybės valdymo dar neturime – kol kas tik interesų kova.

Adefagija, 2013-11-26 22:05:29

Diskutuokit, diskutuokit…., – smagu paskaityti , ypač šiuolaikinių studentų komentarus 🙂

Ar žinote, kuo skiriasi tarybinis aukštasis nuo šiuolaikinio, principe? Turbūt nežinote!

Tarybiniai studentai, atmetus ten visas demagogijas ir politines popagandas, visdėlto pirmiausia buvo ruošiami i n t i l i g e n t a i s.

O kas jūs ? Baigiat aukštąjį, bet pasitenkinat, kad ir profkės lygio darbinėm kompetencijom.

Tai gal ir pagalvokit, ar tos lenktynės yra tikrai sveikos. Ar visiems reikia gimnazijų ir aukštojo išsilavinimo.

ainana, 2013-11-26 23:01:18

Adefalija,

Ka siandien veikei taip ilgai, kad tik dabr rasai? Ar laikai save inteligente, baigusia VPI?

Aš, 2013-11-26 23:11:13

Petrui: juk į geresnes specialybes stojant didelė konkurencija ir patenka tikrai gerai besimokantys (jeigu egzaminai labai lengvi, tai vistiek kažkas gaus 100 o kažkas 99 proc.), todėl daktarai manau bus pakankamai geri – o ar neteko girdėti, kad egzaminai – loterija? Va todėl RESPECT KTUG priėmimo sistemos sumanytojui. Ne visada su B.B. sutinku, bet šiandien – 100 %

Adefagija, 2013-11-26 23:23:08

ADEFAGIJA a.k……..

gyvenanti TEN ir TEN

tel Nr…….

Svetainės Šeimininkui

p. B.BURGIUI

PRAŠYMAS

2013-11-26

…………….

Prašau ainana išmesti iš šitos svetainės, dėl buko priekabiavimo.

ADEFAGIJA Parašas

Rytis, 2013-11-27 00:01:56

Čia tipiška neveiksminga socialinė reklama ‘akvariume vanduo turi judėti’, ‘jei pilsi į save…’ ir t.t. – o neveiksmingos jos todėl, kad nepasakoma, kaip elgtis, ką daryti, kokie žingsniai turi vesti prie kokių pokyčių, koks turi būti rezultatas, kaip jį pasiekti, kaip išmatuoti.

petras, 2013-11-27 08:52:58

Aš, egzaminai tikrai ne loterija. bent jau tiems, kas iš tikro mokosi ir supranta ką, bent vidutiniškai.

Aišku galėtų universitetai grįžt prie stojamųjų egzaminų, bet tada beveik visi vaikai verktų ir jų tėvai.

Elena Tervidytė, 2013-11-27 09:47:57

Puikus tekstas. Jums leidus:), spausdinsim DIALOGE.

Dėkinga ET

Aš, 2013-11-27 10:05:10

Petras: Nesutinku. Yra keli aspektai: pirma, jei užduotys nebūtų ruošiamos kaip dabar (kalbu apie valstybinių egzaminų), tai gal ir taip. Antra: egzaminus laiko vaikai. Stresas gali padaryti savo, ir labai gabus ir gerai besimokęs, tačiau silpnesnių nervų vaikas gali “susimakaluoti” ir gauti tikrai ne tiek, kiek tas vaikas vertas. Arba jam galvą skaudės – tai tikrai gali paveikti rezultatus.

Tiesą sakant, turiu realų pavyzdį – savo sūnų, kai pavedė nervukai….

petras, 2013-11-27 11:18:50

Aš, jeigu nežinojote, tai skubu pranešti, kad visus abitūros egzaminus galima perlaikyti nemokamai kitais metais (ir taip kiekvienais metais, neribotą kiekį kartų) 😉 ir jeigu gauna žmogus prastesnį rezultatą, tai gali pasilikt seną.

Visų antra, stresuoja ne tik vaikai, bet ir suaugę. visų trečia, dažniausiai laikant abitūros egzaminus “vaikams” būna 18 (19,17) metų, o tai jau tikrai ne be vaikas 😉

Ketvirta,kokiu tada būdu siūlote įvertinti moksleivius baigusius mokyklą ? nes jei padarytų universitetai stojamuosius egzaminus, gi dar labiau nepatenkitni būtumėt, o ir stresas tas pats 🙂

Kristupas, 2013-11-27 11:45:03

Stojamieji egzaminai į universitetus tikrai būtinas dalykas. Po 12 klasės egzamino man buvo kilęs klausimas: jei žmogus gavo silpną brandos atestatą, tai ar jis nebrandus, ar prastai paruoštas aukštajam išsilavinimui? Viena yra pabaigti mokyklą ir įgyti brandą, o kita – siekti aukštojo išsilavinimo. Manau trūksta daugiau saugiklių šioje vietoje. Kaip ir anksčiau buvo minėta, nervai tikrai opus faktorius šioje dilemoje (daugelis mano vienmečių apskritai nebuvo pratinami prie egzaminų streso ir patyrė šoką jų metu). Tiesiog negalima lengva ranka atiduoti dviejų rimtų klausimų sprendimo vienam egzaminui. Psichologiniu paauglių parengimu turėtų būti suinteresuota ir švietimo sistema. Suprantama, taisytojams daugiau darbo, bet tik taip sumažintume atsitiktinumų kiekį.

Darius, 2013-11-27 12:02:24

Kristupui: stojamieji egzaminai absurdas. Dabar blogai išlaikei abitūros egzaminus, metus padirbėk, pasimokyk ir be problemų perlaikysi egzaminus.

Kai 1986 metais stojau į Kauno medicinos institutą ir laikiau stojamuosius egzaminus, tai stresas buvo dar didesnis, nes institutas tam, kad pasunkinti įstojimą, į chemijos ir biologijos egzaminus sudėdavo tokius klausimus, kurių mokyklos kurse nei iš tolo nebuvo. Reikėdavo mažiausia vienerius metus mokytis pas korepetitorius, o geriausi buvo tie, kurie dirbo KMI ir dalyvaudavo egzaminų užduočių sudaryme (aiški kokrupcija).

Burgis, 2013-11-27 12:25:20

Elenai Tervidytei: spausdinkite…

Aušrius, 2013-11-27 13:11:52

Aš dar atsimenu savo stojamuosius egzaminus. Konkursas buvo – keturi į vieną. Reikėjo laikyti matematikos du egzus (raštu ir žodžiu), lietuvių kalbos raštu ir fizikos žodžiu. Kadangi vidurinėje mokykloje buvau amžinas tinginys, tai tą vasarą teko pasispausti. Kaip aš mokiausi! Tik aš vienas atsimenu ir dar mano mama… Bet toje gadynėje dėl suaugisių vaikų streso niekas nesisielojo. Užtai apdovanojimas būdavo nenupasakojamas. Neužmirštama nuotaika, kai pavyksta įveikti neįveikiamą. Panašiai jaučiasi žmogus, kai visas išbalęs prisipažysta merginai ją mylįs, ir netikėtai gauna palaiminimą. Tik čia – keturis kartus iš eilės. Žodžiu, po tiek metų aš jums atvirai pasakysiu: tai buvo pati nuostabiausia mano gyvenimo vasara.

Aš tik norėjau paskyti, kad savarankiškas gyvenimas yra toksai. Už savo gerovę nuolat tenka padirbėti. Kartais net ir pakovoti.

petras, 2013-11-27 13:45:34

Sunku su tom reformom, kai tiek skirtingų nuomonių 🙂

Aš, 2013-11-27 13:47:46

Petrui: žinau viską. Tik kodėl svarbiausias įvertinimas yra vieno egzamino pažymys? Tikrai sutikčiau, jei abiturientų vertinimas būtų kaupiamasis – iš kelių testų, sumuojant (KTUG stojimo analogas). Žinot, kiek skiriasi valstybinio egzamino ir studentų pirmosios sesijos rezultatai? ~-2 balais (jei valst. egzamino pažymį verčia į dešimtbalę, nors tai netiklsu; tyrimų rezultatai kažkur buvo skelbti). Dėl to, kad sudaryta tokia nuomonė, jog nieko svarbiau už egzaminus nėra, visi ruošia abiturientus ne gyvenimui, o egzaminui. Man asmeniškai nepatinka ta nuostata ir vertinimo tvarka.

sonata, 2013-11-27 14:38:22

Dariui: tai mes tais pačiais metais stojom ten pat. Nelankiau korepetitorių, nes labai iš toli būtų tekę važinėt, o ir autobusas į Kauną iš mūsų kaimo tik du kartus per savaitę važiuodavo (dabar nevažiuoja visai:), pažįstamų ir giminių ne tik kad KMI – visam Kaune neturėjau. Taip kad absoliutinti neverta. O stresiukas gerai – jauti, kad gyveni. Tam žmonės į kalnus kopia – tai vienas kitas egzaminas tik kasdienybės paįvairinimui:)

petras, 2013-11-27 14:50:36

Aš, tai normalu, universitete kiti dalykai dėstomi visai nei mokykloje. O toliau, jūsų mąstymi vadovaujantis, tai kuo daugiau egzaminų būtų, tuo daugiau streso “vaikams”, be to į vieną iš tų egzų atėjus su skaudama galva, jau kristų vidurkis bendras ir vėl ta pati problema 🙂 matot KTUG tiek daug ir skirting testų daro, nes nori geriausius išsirinkti mokinius, kurie mokėtų ir matematiką ir lietuvių kalbą. universitetai priimadami į specialybę, tik tam tikrus egzaminų rezultatus ima, tai sričiai. be to kažin ar būtų ekonomiška valstybiniu mąstu rengti daug egzaminų etapų, būtų gan brangu, o efektas mažai gal skirtųsi. čia nepabandžius nesužinosi. o dėl nuomonės apie egzaminus, tai čia pats žmogus kaltas, kad jis bandos jausmo vedamas renkasi iškalt ar mokintis tik egzaminui, o ne tam kad įgyt žinių. tokiam žmogui ar jo tėvams jau niekas nepadės.

petras, 2013-11-27 14:54:57

o tie, kurie labai gerai mokosi, bet ne specialiai egzaminams, tai tuos egzaminus vistiek išlaiko labai gerai. realių pavyzdžių pas mane n + 1

Smile, 2013-11-27 15:50:40

visur tos pačios bėdos:

http://victorhanson.com/wordpress/?p=6521#more-6521

ak, 2013-11-27 15:53:56

STOJAMIEJI EGZAMINAI BUVO GERAS DALYKAS.Toks mano bičiulis į istoriją (ten irgi būdavo konkursas 4 – 5 į vietą stojo tris kartus iš eilės. Reiškia jis norėjo būti istorijos mokytoju ir niekuo daugiau (stojo į VPI). Ir tapo. Ir dabar yra geras mokytojas. Taigi, o dabar susirašęs 15 specialybių lape? Ir neįstojęs nei į vieną iš tų 15 galiausia stoja į tokią specialybę, kurioje yra laisvų vietų nes to reikalauja tėvukai – mat “aukštasis” išsilavinimas dabar tiesiog prestižo reikalas… Beje dabar kaip reikia dirbti Žemės ūkio akademijos profesoriui (jei tokia dar yra) jei iš trisdešimties “studentų” grupėjė yra 28 visai nemotyvuoti – patekę todėl, kad kitur nepriėmė ir tik du iš tiesų nori būti agronomais?

Darius, 2013-11-27 16:10:46

Sonatai: tai koks skirtumas ar stresiukai abitūros egzaminų metu, ar stojamųjų? Susimauti gali ir ten ir ten. Bet abitūros egzaminų metu yra lygybė – visi tuo pat metu laiko tą patį egzaminą, su tais pačiais klausimais, su anoniminiais vertintojais ir tik nuo tavęs priklauso rezultatas (išskyrus lietuvių kalbos, kur dėl vertintojų subjektyvumo visko gali būti). Su informacijos nutekinimu prieš egzaminus jau atrodo susitvarkė.

Dabar dėl streso. Tegul vaikai mažiau laiko praleidžia prie kompų žaisdami ar facebukuose, o eina sportuoti ir dalyvauja varžybose. Taip jie apsipras su stresu, įtampa, konkurencija ir per egzaminus nebestresuos.

P.S. ar įstojai į KMI? Aš patekau pas korepetitorius (biologija, chemija) iškart po abitūros egzaminų. Mėnesį mokiausi kaip beprotis, bet įstojau.

sonata, 2013-11-27 16:19:49

Dariui: taip, įstojau, baigiau, valstybinis- “labai gerai”. Ir be jokių korepetitorių. Truputuką pailsėjau nuo mokslų ir po 10 KTU Ekonomikos fakultete magistratūrą pabaigiau. Dabar visai teisė ne pro šalį būtų, kad smegenis neužkalkėtų, jei anūkų gandrai dar šį pavasarį neatneš:) O dėl egzaminų streso – už vieną muštą dešimt nemuštų duoda:)

Aš, 2013-11-27 16:36:14

Petrui: būtent, jei būtų daug testų/egzaminų iš kiekvieno dalyko, ir vaikai ar “vaikai” tą žinotų, psichologiškai vienos nesekmės baimė būtų mažesnė, o ir pasekmės ne tokios skaudžios (jei rezultatas būtų kaupiamas). Neparašiau, kad tas pats tyrimas parodė, jog tarp metinio ir I kurso sesijos atitinkamų dalykų skirtumai tik ~-1. Aš vis tiek liksiu prie savo nuomonės, kad daugumos (ačiū Dievui, ne visų) abiturientų valstybinių rezultatai kažkiek “užforsuoti”. Sutinku, kad ekonomiškai tokie dalykai neapsimoka, o žiūrint į straipsnį aukščiau, “dresūros” mokykloje priežastys lyg ir žinomos, bet nieko nedaroma. Jei universitetams tikrai rūpėtų atsirinkti geriausius, tai valstybinio egzamino rezultatas neturėtų būti toks suabsoliutintas. O kad patikrinimai, egzaminai reikalingi – sutinku, tik aš sakyčiau, kad gal ne tokie.

Kiek teko girdėti iš kitų, prestižiniuose universitetuose pagrindiniai dalykai yra moksleivio kryptingas domėjimasis, darbas pageidaujamoje srityje. O pas mus? Visų rezultatai sukišami į formulę ir taškas.

Šiemet pažįstamas berniukas, pats jau pramokęs mokykloje japoniškai(!), anglų valstybinio gavęs 100%, į Rytų Azijos kultūrų ir kalbų studijas įstojo tik trečiam etape. Todėl, kad formulėje reikėjo geografijos, o kai jis rinkosi dalykus 10 klasėje, šios studijų programos dar nebuvo…Ir sutinku su jumis, kad reikia keisti pirmiausia tėvų ir jų atžalų mąstymą, tada gal ir sitemos keisti nereikės….

Aš, 2013-11-27 16:37:25

Mąstantys neturėtų ir į ydingą ratą pakliūti….

Gintare, 2013-11-27 16:47:16

Perskaičiau labai įdomią Kristupo mintį, kad reikia naikinti politikų-verslinikų grandį, nes neva politikų ir verslinikų interesai užgožia žmonių, siekiančių kelti išsilavinimo vertę, veiklą. Nustebino, tikrai. Aš kaip tik sakyčiau, kad kuo daugiau reikia atsižvelgti į verslo poreikius, nes šiandien turim tokią situaciją, kad aukštosios mokyklos “kepa” specialistus, kurių nėra kur įdarbinti. Ateina toks neva baigęs ekonomikos studijas ir įsivaizduoja, kad vien jo diplomas vertas gero atlyginimo. Pasodini dirbti – techninių žinių nė su žiburiu nerasi, anglų kalba – kompiuterinių žaidimų lygio, lietuvių kalba – gėda už juos motyvacinius laiškus skaityti (bet gėda kažkodėl man, jiems turbūt – ne, jeigu siunčia su elementariom gramatinėm klaidom). O jeigu reikia dar labiau techninių specialistų – tų, kurie galėtų sudelioti gamybos procesus, skaityti brėžinius, rašyti programas įrengimams – ieškom su žiburiu. Išsilavinimas vardan išsilavinimo nieko vertas, nebent esat Jungtinės Karalystės princas su pirmumo teise į sostą, tada galit kad ir meno istoriją studijuoti, visai kitais atvejais verta prieš stojant “pasitikrinti”, ką su jūsų specialybe galima veikti po to. O kur gi dar pasitiksrinsit, jeigu ne tame pačiame versle?

Darius, 2013-11-27 17:13:11

Sonatai: tu šaunuolė ir vunderkindas :-), nes tada buvo labai sunku įstoti.

sonata, 2013-11-27 17:45:41

Dariau, nea, aš zubryla. Su dideliu pasipriešinimu tėvams, kurie kategoriškai buvo prieš mediciną, nes buvo prisiklausę pasakų, kaip įstoja “tik su kyšiais ar per pažįstamus”. Beje, toks “proletarinis be kilmės dokumentų” buvo visas mūsų pogrupis:)

Rasa, 2013-11-27 17:51:31

Vieni gydytojai pasirodo čia… Mhmmm. O aš va ryt kaip tik į ligoninę iškeliauju 🙂 Kažin pas kurį pateksiu? 😀 Na, Sonata, tai aiški, su ja kur kas geriau prie kavos puodelio susitikti, nei jos kabinete, manau 🙂 O va Darius tai neaiškus. Tikuosi nesusitiksiu, nes aš tai jo bijočiau blyn, kai jis toks griežtas 🙂 Tpfu tpfu tpfu, kad neprisikalbėčiau…

Aušrius, 2013-11-27 17:55:06

Žinau vieną mediką Darių Urboną. Jei pakliūsit pas jį, tai bus tikra sėkmė. Linkiu Jums sėkmės.

Rasa, 2013-11-27 18:23:17

Ačiū, Aušriau 🙂 Žinoma aš juokauju. Tikiu, kad jie abu nuostabūs gydytojai. Ir su Sonata ne dėl to geriau prie kavos susitikt, kad ji prasta gydytoja, o dėl to, kad geriau nesirgti tuo, ką ji gydo, manau 🙂 Nors, žinoma, geriausia niekuo nesirgti.

O apskritai, mano nuomone, medikai ir mokytojai- vieni pačių svarbiausių žmonių mūsų gyvenime 🙂 Pagarba daugeliui jų.

Darius, 2013-11-27 18:30:36

Rasai: bent jau gydytojo kabinete mes tikrai nesusitiksime. Aš baigiau mokslus, rezidentūrą ir … Dabar turiu savo verslą, kuris su medicina nesusijęs. Tačiau labai džiaugiuosi universitetiniu išsilavinimu.

sonata, 2013-11-27 20:57:46

Rasa, jei jau nepavyko nesusirgti, tai nors sveikimas tegul būna ūminės-žaibinės formos 🙂

Rasa, 2013-11-27 21:05:49

Sonatai: ačiū 🙂

ausra maldeikiene, 2013-11-28 02:44:17

Postas geras. Nors kontekstas sudėtingas ir apibūdina sistemą, kur rimtas švietimas ir rimtos žinios nėra būtinas. Bet Elena Tarvydyte dėčiau į Dialogą ne postą (tai iš esmės jau daug kartų buvo) o Aušrio įrašą apie nuostabiausią jo gyvenimo vasarą kai jis sunkiai mokėsi.

Burgis, 2013-11-28 08:18:20

Aušrai Maldeikienei: man malonu, kad Jūs čia užeinate! Visada klausome per TV, radiją, ką Jūs kalbate. Ne visada sutinkame, bet visada tai įdomu, svarbu. Ačiū!

Burgis, 2013-11-28 08:18:40

Rasai: sveikatos!

petras, 2013-11-28 08:43:46

Gintare, man atrodo truputi susimaišėt. universitetai technikos specialistų neruošia ir net negalėtų gerų darbininkų paruošt, nes reikalingas praktika, kad Tapti savo srities specialistu. O kai firmos nori tik žmonių su patirtimi, t.y. specų, o ką tik baigusių nepriima ir neapmoko tai ir turi tai ką turi 🙂 mokslas ir verslas turi eit koja kojon. o ne verslininkai verkti, kad duokit mum iš universitetų specialistus, kas čia per fantazijos ?

Vaidas Arvasevičius, 2013-11-28 08:49:26

Ačiū, įdomus įrašas.

Mano žvilgsnis į tai:

Mokyklose apdoroti, vaikai nebedrįsta pasipriešinti spaudimui stoti į universitetą – juk tai kažką “garantuoja”. Ta “garantijos” iliuzija ir suvaro didelę dalį žmonių ten, kur jų neturėtų būti.

Dažnai girdėtas tėvų moralas – “Sūnau, nesiginčyk. Pirma gauk aukštojo diplomą, o po to daryk savo nesąmones, kaip tik nori…”

Taigi – pradedame gydyti paranojiškas tėvų baimes, įtikindami, kad žmonės būna laimingi ir be aukštojo; gydome mokytojus ir neleidžiame jais dirbti neadekvačioms, niekšiškoms, žeminančioms kitus natūroms. Jau bus nebloga pradžia.

Kiekvienas tiesiog padarykime savo įnašą į šią sistemą ir ji pasikeis. “Ydingojo rato įkaitai” – tai puikus įnašas. Komentatoriams – kas dar kuo norėtų prisidėti?

ir, 2013-11-28 10:26:18

Pritariu Vaidui.Šitoj vietoj labai svarbus yra ugdymo įstaigos ir tėvų bendradarbiavimas.Man labai patiko sūnaus lankomo Valdorfo darželio pedagogų požiūris.Pas juos seminarai,į kuriuos dažnai kviesdavo svečius iš Vokietijos, vykdavo ne tik darbuotojams,bet viena kita paskaita ir tėvams.Tai labai efektyvu,nes mūsų supratimas apie vaikus ir jų ugdymą yra labai nutolęs nuo tikrovės,ir galvočiau pasenęs(čia aš apie save:))O šį šeštadienį mokykloje Šviesa,kurioje mokosi sūnus,vyks 5 val.užsiėmimas tėvams ‘Mano širdies žaizdos neleidžia laimei pasibelsti į mano vaiko širdį’.Va čia tai bent,ar ne?

Gintare, 2013-11-28 11:14:46

Petrui: nieko aš nesupainiojau. Mes ir nesitikim, kad aukštoji mokykla paruoš darbuotoją (ne darbininką!), turintį ir žinių, ir patirties. Bet mes tikimės bent specialisto, kurį galėtumėm tos patirties mokyti. Beje, aukštosios mokyklos puikiausiai ruošia techninkus. Dirba pas mus KTU absolventai, džiaugiamės juos radę 🙂 Ir mes mielai priimam studentus be patirties. Kartais netgi taip yra geriau – gali pasiruošti tokį specialistą, kurio tau iš tiesų reikia, nesvarbu, kad sugaisši šiek tiek laiko. Problema ta, kad nerandam vertų mūsų pastangų. Per visą mano darbo istoriją, kiek teko matyti potencialių kandidatų, buvo vienas vienintelis atvejis, kai vaikinukas į darbo pokalbį atėjo visiškai neturėdamas jokios patirties, bet pasidomėjęs, į kokią įmonę eina, pamąstęs, ką tai įmonei galėtų pasiūlyti ir galiausiai pasisliūlęs kažkiek laiko dirbti negaudamas jokio atlyginimo, kad įrodytų, jog yra vertas tų pareigų. Buvom maloniai nustebinti. Priėmėm. Mokėjom atlyginimą (ne minimalų) nuo pat pirmos darbo dienos. Esam be galo patenkinti pasirinkimu – atradom tikrą perlą. Bet tokių – vienetai.

sonata, 2013-11-28 12:10:44

Gintare, žaviuosi tuo vaikinuku, kuris patyrusius vilkus darbdavius “paėmė” pirmiausia psichologijos išmanymu:) Puiku, kad nenuvylė.

Gintare, 2013-11-28 13:57:03

Sonatai: tegu tik kiekvienas potencialus kandidatas taip “paima” – mes tikrai nepyksim 🙂 “Paimti” – tik pradžia, o geram rezultatui paprastai vien psichologijos išmanymo nepakanka 🙂

buves Jūsų studentas, 2013-11-28 13:59:45

Aš nepatenkintas tokia sistema. Ir ne visi mokytojai TOKIE. Ir kaip studentas ir kaip dėstytojas ir kaip tėvas dviejų mokinių – nebuvau tokia sistema patenkintas. Bet vietoj bumbėjimo dariau ir darau konkrečius žingsnius – tiek studentus tiek vaikus orientuoju į rezultatą, bei žiūrėjimą šiek tiek plačiau. Beje Jūsų koliokviume ar kontroliniame darbe eigoje ne vienas gaudavo pasiūlymą – siūlau kolega ‘7’. Net nežiūrint ką tas studentas parašęs. Aš irgi esu tokį pasiūlymą gavęs 🙂 Toks ‘kitoks’ požiūris keitė mano požiūrį į rutinines / standartines / dresūrines studijas. Tą ir savo studentams perdaviau.

Burgis, 2013-11-28 14:41:06

buvusiam studentui: ačiū Jums, kad bandote, kaip ir aš, kartais net šoko terapija paveikti tą sistemą…

Aušrius, 2013-11-28 14:46:00

Gintare, man nekyla ranka minusuoti jūsų protingo komentaro, nors jūsų pasakymas, kad išsilavinimas vardan išsilavinimo nieko vertas man perėjo kaip peiliu per širdį! Taip mąsto daugelis darbdavių. Šį darbdavių mąstymą turi omenyje studentai. Tik ir girdėt:

– Kam mums tos matematikos, fizikos, chemijos? Išmokykit mus to, ko gyvenime išties reikės! Šis mąstymas toks platus, kad valstybėms teko netgi reformuoti švietimo sistemą. Buvo sumanytas Bolonės procesas. To proceso dalyvė yra ir Lietuva. Esmė ten tokia, kad švietimo sistema ruošia ne išsilavinusius žmones, o sraigtelius industrinei ekonomikai. Išeina toks varžtelis iš Universiteto ir ieško darbo:

– Pas jus koks sriegis? 1/4″? Pas mane irgi 1/4″! Aš tada einu pas jus.

O jei kitais metais sistemai reikės varžtelių su sriegiu 1/3″? Tada Bolonės sistema siūlo jam persisriegti. Rezultatais galim šiandien jau pasidžiaugti. Lietuvoje turbūt nėra srities, kur nebūtų problemos su specialistais. Ir tai tuo metu, kai žmonių yra! Ir bedarbystė didelė. Tiems žmonėms siūloma nuolat persikvalifikuoti. Kokia nesąmonė, tiesa?

Man patiko japonų darbdavių požiūris į kandidatus:

– Mums nereikia prirašytų popieriaus lapų. Mums reikia švarių lapų, o prirašysim mes patys. Kaip mums reikės.

– Ar tai reiškia, kad išsilavinimas jums nėra svarbus? – toliau kvočia žurnalistas.

– Išsilavinimas svarbus. Tik į kokybišką popierių mes rašysim svarbius dalykus. Į nekokybišką popierių nieko nerašysim, bet jį irgi panaudosim…

Niekada negali suprasti, kada tie japonai juokauja. Ir šypsosi jie amžiais ne vietoj. Mes tai paprastesni: jei nėra tinkamo popieriaus, uodegą galim nusišluostyti ir brangesniu, mums negaila. O kontaktinius duomenis užsirašinėjam ant servetėlių.

Burgis, 2013-11-28 14:50:48

Aušriui: super!

Gintare, 2013-11-28 16:31:17

Aušriui: aš parašiau praktiškai tą patį, ką sako japonai: mes mielai priimam studentus be patirties (švarus popieriaus lapas), tačiau svarbu, kad jie turėtų pakankamai žinių ir noro dirbti toje pozicijoje, į kurią aplikuoja (būtų kokybiškas popieriaus lapas). Aš sakau, kad išsilavinimas – svarbu, bet jis turi būti tikslinis. Nes kai išsilavinimo siekiama tik vardan išsilavinimo, tada ir turime tokią situaciją, kuomet uodegą tenka šluostyti brangiu popieriumi.

petras, 2013-11-28 16:34:16

Jooo, su Aušrio komentaru galima ir temą uždaryt :DD gaila, kad vieną pliusą duot tik galima

petras, 2013-11-28 16:36:48

gintare, truputi įsiterpsiu, jūs gal mintyje turėjot, kad mokomasi universitete tik dėl diploma ?? nes šiaip žmonės būtent ir siekia išsilavinimo, dėl išsilavinimo. tada jie įvairiose srityse gali daug pasiekti. net visiškai skirtingose kartais 😉

Gintare, 2013-11-28 16:42:34

Petrui: būtent

miklis, 2013-11-29 19:20:46

Karšta diskusija… Pasisakysiu ir aš.

Studijuoju matematiką ir esu nusivylęs dėstymo sistema ir savo bendrakursių nemotyvuotumu. Abu dalykai – didelės problemos, bet blogiausia, kad jie vienas kitą kuo toliau, tuo labiau tik didina.

Prasidėjus semestrui dauguma (ir aš žinoma) sueina į paskaitas šviesiai nusiteikę. Kas negauti skolų, kas turėti gerus pažymius, kas mokytis pakenčiamai ir dar kokį darbą šalia dirbti. Paskaitų lankomumas tada būna didžiausias, bet po kelių savaičių, deja, nukrinta. Nors aš mokausi gerai ir bendroj suvestinėj esu prie pirmų, bet man galioja tas pats. Kiek pastebėjau, labai paplitusi mada dalykus ,,nupylinėti” nuo lentos neįsigilinant rimtai. Galiausiai, vaizdas toks. Iš penkiasdešimt atėjusių, jei nereikalaujama atsiskaityti iš teorijos, lieka tik penkiolika, o iš jų mažiau nei pusė ne tik konspektuoja, o dar ką nors ir supranta. Reikėtų daryti išvadą, kad dėstytojai nesugeba, o gal net ir nesistengia sudominti savo dėstomu dalyku. Niūriausia, kai iš pačių dėstytojų, lyg tarp kitko, tenka išgirsti tokias frazes: ,,Mano dalyke ne visos teoremos išmokstamos, likusios iškalamos” arba ,,išmokite formules ir nesistenkite ieškoti geometrinio paaiškinimo, nes tai per būtų per daug komplikuota”. Tad po kurio laiko visas mokymasis daugeliui tampa kaip rutina, o artinantis semestro galui su motyvacija prastai, nekalbant jau apie rezultatus. Didelė bėda, kad mokslo srityje vis mažiau kam pavyksta pajausti atradimo džiaugsmą ir dažniausiai tenkinamasi tik egzaminų išlaikymo džiaugsmu. Kodėl taip žlugdomi jauni, lankstūs ir kūrybinių idėjų pilni protai, kai tokiame amžiuje kaip tik labiausiai būtinas jų lavinimas?

Labiausiai viso to leidimo pro tokį naikinantį konvejerį paveiktos daugumos ateitį galima irgi numatyti. Bus atimta jų motyvacija ir poreikis dirbti sau, o ne dėl pinigų, nes pamatai jau padėti. Nors kai kam pasiseks ir ,,prasimuš” gerąja ar blogąja prasme.

O dabar apie tuos gabiausius. Dėl jų ateities sunku diskutuoti. Matyt išsibarstys visi kas kur, kas Lietuvoj, kas užsieny. Tikiuosi nesužlugs kartu su anais. Jie dirba dviem būdais. Arba labai stropiai ir išmokdami viską tą patį, kas jiems dėstoma (buvę gabūs mokiniai, kažkada turėjo aukštus balus iš egzaminų); matyt jų grupė stipriausiai prisideda prie paskaitų lankomumo. Arba tie, kurie, kaip aš, praleidžia daug paskaitų ir dirba individualiai. Jiems taip pat sunku suprasti išdėstytą medžiagą, bet lengviau ar sunkiau įmanoma tą pačią medžiagą perprasti iš storų vadovėlių arba Gūglo pagalba. Ir matosi, kad mokomės pačius paprasčiausius dalykus, bet visas tas procesas labai sunkus, nes reikia sugaišti daug laiko ,,išradinėjant dviratį”, mažai, kas tepaaiškina žmoniška kalba ir savo stimulą tenka paaukoti žinioms ,,iškasinėti”.

Reziumė, visas tas lavinimo geriausiame mūsų šalies universitete procesas man atrodo tik suvaidintas. Juk beveik niekam taip ir neperduodamos žinios, kad jas studentai galėtų kuo lengviau priimti, gerai įsisavinti ir toliau eiti kūrybiniu keliu.

Dėkui tiems dėstytojams, kurie sudomina, yra patys motyvuoti ir motyvuoja studentus. Bet tokių nedaug.

miklis, 2013-11-29 19:26:35

P.S. Aš jaučiu, kad esu verčiamas tapti tos kepamos produkcijos vienetu, bet labai jau sunku surasti, kaip galėčiau ką nors toje sistemoje pakeisti.

Kristupas, 2013-11-29 21:27:43

Miklis: kiek supratau Jūs ne pirmakursis? Klausiu, nes studijuoju informatiką (šie metai tik su matematika: analizė, diskrečioji, algebra ir geometrija) ir iš nepilno semestro susidariau lygiai tokį pat universiteto pasaulėvaizdį, maniau čia tik informatikų problema…

miklis, 2013-11-29 22:51:39

Aš antrakursis. Pirmi metai buvo tik apšilimas ir mano programa kaip tavo. Teorijos tik šiek tiek ir tik analizė iškrinta iš konteksto, su baisiniais kiekiais. Antrais metais matematikams atsiranda jau bent trys tokie dalykai, kur su teorija padėtis ne kažin kokia (dėl to toks komentaras).

Aušrius, 2013-11-30 10:34:57

Mikli, jūsų komentaras patvirtina, kad padėtis ir toliau tik blogėja. Anksčiau trūko talentingų dėstytojų ir motyvuotų studentų ir jau sakėm, kad blogai. Dabar jau trūksta ir motyvuotų dėstytojų. Kiek gi galima rodyti širdį kurčiai gaujai? V. Pekarsko, A. Aksomaičio, E. Bajorūno nuoširdumas jus užburtų. Bet dar dėsto matematiką B.Burgis, R. Markauskas. Dar ne viskas prarasta.

B. Burgis netgi skaito paskaitas informatikos fakultete, kiek girdėjau. Kodėl jums neužėjus pasėdėti? Jis demokratiškas – nei vieno neveja. Jei net ir pas jį jūs nepajusit pažinimo džiaugsmo, reiškia problema – ne dėstytojas. Bet man atrodo, kad jūs geras studentas, kitaip jums neskaudėtų.

Bendrai tema čia labai plati, o ši svetainė ne mūsų. Reikia kalbėti dalimis. Neskubant.

Burgis, 2013-11-30 12:42:27

Aušriui: ačiū Jums už gerus žodžius! Šį semestrą dirbu su Chemijos fakulteto antrakursiais. Užeiti pasiklausyti galima, bet neverta – aš stengiuosi prisitaikyti prie klausytojų…