Žaidimas – kaip gyvenimas…

… gyvenimas – kaip žaidimas.

*

Matai, kaip žaidžia (gyvena) jie, bet nematai kaip žaidi (gyveni) pats.

*

Jie beveik viską daro ne taip, ir tu teisus, kai jie pralaimi, bet jei ir laimi, tu vis tiek buvai teisus, tiesa?

*

Tokios aistros dėl to žaidimo, nes ten – kaip gyvenime: kartais reikia vienam imtis iniciatyvos ir pulti, ir gintis; kartais reikia žaisti komandoje taip, kad visi matytų komandą, o ne tave; kartais reikia, kad komanda leistų tau pailsėti, nusiraminti; kartais gali pasidžiaugti, kad tu nusipelnei komandai, kartais turi dėkoti komandai, kad tu esi nugalėtojas…

*

Teisėjas visada teisus. Net tada, kai jis neteisus… Teisėjas yra nebaudžiamas. Žaidimo teisėjas ir teismo teisėjas…

*

Tu žaidi (gyveni) iš visų jėgų, teisingai ir sąžiningai, bet žiūrovams dažniausiai to negana…

*

Tavęs nedomina, kaip žaidžia (gyvena) kiti? Teisingai, geriau rūpintis, kaip žaidi (gyveni) pats. Bet kiek tokių, kurie nesidomi jokiais kitų žaidimais (gyvenimais)? Nedaug. Geriausiai gyvena tie, kurie moka subalansuoti: stebėti kitus, išgyventi dėl kitų ir rūpintis savimi.

*

Kas po metų kitų prisimins, kaip jie laimėjo (pralaimėjo)? Jie tikrai prisimins! Ir tu prisimeni, kaip laimėjai (pralaimėjai)…

*****

Jų žaidimas nėra mano gyvenimas. Bet jis yra mano gyvenime.

Atsakymai

Robertas, 2015-09-19 17:29:02

Rafinuota precizika.

🙂