Žiogas buvo smalsus ir išdykęs. Braškių lysvėje pamatęs didelę pintinę su uogomis, įšoko į ją ir pasislėpė. Smalsu, kas bus toliau?
Braškes nuvežė į turgų. Žiogas visai nesusigaudė, kur vežė, ar toli vežė…
Braškes išdėliojo į indelius, žiogą braškės prispaudė vieno indelio dugne. Išdykėlis jau gailėjosi savo neapgalvoto poelgio, bet išlįsti pats nebegalėjo…
Žmogus nupirko braškių indelį su visu žiogu. Namuose, atsisėdęs kieme, skabė uogų vainiklapius ir pamatė leisgyvį žiogą. Užmušti? Paleisti?
Paleido…
Paleido ir galvoja apie žmonių likimus… Ar likimas tave nubloškia į svetimą kraštą, ar tu pats pasirenki nuotykį? Kuriuo metu tu dar gali atsisakyti avantiūros, o kada jau nebegali?
Kas svarbiausia, kai ne savo noru arba mažai pagalvojęs atsiduri svetimoje vietoje ir supranti, kad kelio atgal nėra?
Svarbiausias klausimas – ar čia pavyks išgyventi? Kiek ši aplinka panaši į gimtųjų vietų aplinką? Ar pavyks rasti maisto, prieglaudą, ar pavyks išvengti priešų?
Kitas ne mažiau svarbus klausimas kiekvienam teisingai gimusiam gamtos vaikui – ar čia pavyks pratęsti savo giminę? Rasi sau tinkamą porą? Sugebėsi susiporuoti su kitos genties atstove? Jei tau šie klausimai nesvarbūs – lengviau pritapsi naujoje vietoje. Bet ar gyvensi?
Atsakymai
Burgis, 2014-06-21 14:15:13
Tris valandas braškių vainiklapius skabiau… 🙂
Kaimietė, 2014-06-21 16:39:31
Labai elegantiška.
Kas Jūsų namuose dizaineris?(lauke)?
Kaip suprantu – žiema bus saldi.
Burgis, 2014-06-21 18:09:42
Kaimietei: valgysime mudu, mudviejų vaikai ir anūkėliai. Tokia senelių pareiga…
Ema, 2014-06-21 20:49:35
Kerinčios spalvos
Rasa, 2014-06-21 23:23:16
O Jūs gerai įsižiūrėjot? Ten tikrai Žiogas buvo? Nes gal ten tas pasiklydęs Svirplys? Kur saulę mylimąjai nuskinti norėjo ir pasiklydo? Iš jaunystės dainos?
***
_…Gyveno kartą pievoj vienišas svirplys,
Norėjo susirasti tokią kaip ir jis,
Kad tarp žiedų susėdę vakare
Ilgai ilgai dainuotų dainą šią:
Tu man graži kaip ta gėlė, pilna medaus.
Tu man gražus kaip beržas po lietaus.
Prašyk ko nori. Būki geras, padainuok daugiau.
Aš tau nuskinsiu saulę, saulę nuo dangaus.
Labai labai nuliūdo vienišas svirplys,
Norėjo susirasti tokią kaip ir jis,
Kad tarp žiedų susėdę vakare
Ilgai ilgai dainuotų dainą šią: tu…
Ir išskleidė mažus sparnus vienišas svirplys,
Ir pažiūrėjo mylimajai į akis.
Ir jis ieškojo saulės, saulės danguje,
Kad jie ilgai dainuotų dainą šią: tu…
Bet pasiklydo pievoj vienišas svirplys
Ir neberado tokios, tokios kaip ir jis,
Kad tarp žiedų susėdę vakare
Ilgai ilgai dainuotų dainą šią: tu…
Giedrius, 2014-06-21 23:42:29
Labai graži ir moteriška daina! 🙂
Burgis, 2014-06-22 08:31:31
Ačiū, Rasa! Tegu bus svirplys…
Dalia, 2014-06-22 19:04:46
gimtosiose vietose kyla klausmas ar išgyvensi, ar priims..
visur kitur daug geriau, tik ne gimtosiose…
Regina D., 2014-06-22 23:03:55
Mitai sako, kad tik išėjęs iš namų – savo saugios ir įprastos erdvės – ir susikovęs su pasauliu, tapsi herojumi. Išeiti – būtina. Namie ant krosnies sėdėdamas netapsi niekuo.